Jeigu vaikas turi du globėjus, sprendžiant su vaiko asmeniu susijusius klausimus, įskaitant trumpalaikes keliones į užsienį ir persikraustymą nuolat gyventi į kitą valstybę, iš esmės reikia abiejų globėjų sutarimo. Kaip galima matyti iš atsakymo į 1 klausimą, tėvai, kurie abu dalijasi vaiko globa, gali priimti bendrus sprendimus dėl su vaiku susijusių klausimų, įskaitant bet kokį apsistojimą užsienyje.
Tarptautiniuose teisės aktuose griežtai reglamentuojami neteisėtai išvežtų vaikų grąžinimo klausimai, užtikrinamas greitas jų sugrąžinimas į valstybę, kurioje jie nuolat gyveno, ir įtvirtinamas prioritetinis vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principas. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su tarptautinio vaikų grobimo bylomis, atsižvelgiant į tai, ką tiksliai reiškia „neteisėtas vaiko išvežimas“ pagal 1980 m. Hagos konvenciją.
Ką reiškia „neteisėtas vaiko išvežimas“?
Neteisėtas vaiko išvežimas (tarptautinis vaikų grobimas) yra apibrėžiamas kaip vaiko perkėlimas arba negrąžinimas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą be kito tėvo (motinos) arba globėjo sutikimo, jeigu tai pažeidžia globos teises, kurios yra pripažintos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje. Neteisėtas vaiko išvežimas ir laikymas - tai situacijos, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui, negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės realizuoti šios teisės vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje, iki buvo neteisėtai išvežtas ar laikytas. Kaip pažymėjo teisėjas Gediminas Sagatys, vaiką pagrobti gali ir vienas iš tėvų neturėdamas kito tėvo ar motinos sutikimo.
Teisiniai instrumentai ir reglamentavimas
Lietuvoje tarptautinio vaikų grobimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis IIa“ (Reglamentas) ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Hagos konvencija). Reglamentas „Briuselis IIa“ papildo ir sustiprina Hagos konvencijos nuostatas būtent Europos Sąjungos valstybėse narėse. 1980 m. Hagos konvencija yra pasaulinis tarptautinis instrumentas, taikomas visoms ją pasirašiusioms valstybėms.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo reglamentuoja, kaip šalys turėtų reaguoti į atvejus, kai vaikai neteisėtai išvežami į kitas šalis arba iš jų. Kiekviena šalis privalo nustatyti savo Centrinę instituciją, kuri teiktų pagalbą tiek „išvykstančiose“, tiek „atvykstančiose“ bylose.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Greitas reagavimas ir Centrinės institucijos vaidmuo
Jeigu vaikas buvo neteisėtai išvežtas (ar negrąžintas) iš Lietuvos, nedelsiant kreipkitės į Lietuvos centrinę instituciją - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.
Tačiau Centrinės institucijos vaidmuo skirtingose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Australijoje Centrinė institucija, veikdama kaip ieškovas, pradeda teismo procesus, kuriuose tėvams paprastai nereikia dalyvauti tiesiogiai. Jungtinėse Valstijose Centrinės institucijos vaidmuo gerokai ribotas - JAV Centrinė institucija, veikianti per Valstybės departamentą, nesprendžia bylų dėl vaikų grąžinimo, neturi teisės pradėti teismo procesų ir gali tik padėti teikti informaciją ar pasiūlyti tarpininkavimą.
Grąžinimo pagrindinė taisyklė ir išimtys
Tiek Reglamente (11 straipsnio 1 dalis), tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Tačiau Hagos konvencija nustato atvejus, kai vaikas gali būti negrąžinamas. Šios taisyklės išimtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtinti Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose. Vaikui gali būti taikomos keturios pagrindinės išimtys:
- Prisitaikymas prie naujos aplinkos (12 str.). Vaikas gali būti negrąžinamas, jei įrodoma, kad jis spėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos, o prašymas grąžinti pateiktas prabėgus metams nuo neteisėto išvežimo dienos.
- Rizika, kad grąžintam vaikui bus padaryta fizinė arba psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
- Asmenys ar įstaiga, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu nesinaudojo globos teisėmis, o jei naudojosi, neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas.
- Vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
Teismas turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju. Lietuvos teismai, vadovaudamiesi Hagos konvencijos 12 straipsnio nuostatomis, vienerių metų termino sąlygą dažnai taiko lanksčiai ir pabrėžia individualius vaiko prisitaikymo aspektus: gyvenimo trukmę valstybės narėje, teisėtumą, mokyklos ar darželio lankymą, kalbos žinias, šeiminius ir socialinius ryšius bei vaiko emocinį prisitaikymą (saugumą ir stabilumą).
Rizikos vertinimas grąžinant vaiką
Reglamente įtvirtinta ir papildoma sąlyga - teismas negali atsisakyti grąžinti vaiko, jei nustatoma, kad bus imtasi priemonių sugrąžinto vaiko apsaugai užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad tai tokie atvejai, kai tėvai nederamai atlieka savo pareigas ir teisės bei yra pagrindo manyti, kad toks jų elgesys nepasikeis ateityje (piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir pan.). Šios nuostatos atitinka Reglamento ir Hagos konvencijos tikslus - tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Praktika Lietuvoje ir statistika
Tyrimo, kurį pristatė dr. Agnė Limantė, duomenimis, kasmet Lietuvoje sprendžiami klausimai dėl maždaug 13-21 neteisėto vaikų atvežimo į šalį ir 20-29 neteisėto išvežimo iš jos atvejų. Lietuvoje tokias bylas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Per pastaruosius kelerius metus teismas sulaukia vidutiniškai po dešimt tokio pobūdžio bylų. Pusė jų pasiekia Lietuvos apeliacinį teismą, kurio priimtas procesinis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Kas daryti, jei vaikas išvežtas iš Lietuvos ar Vokietijos be sutikimo?
Jeigu vaikas buvo neteisėtai išvežtas (ar negrąžintas) iš Lietuvos, nedelsiant kreipkitės į Lietuvos centrinę instituciją - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas. Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą.
Jeigu vaikas nuolat gyvena su vienu iš dviejų globėjų, tas, su kuriuo vaikas gyvena, bus laikomas turinčiu teisę nuspręsti, kur vaikas bus savo laisvu laiku, įskaitant trumpalaikes keliones į užsienį. Vienintelis vaiko globėjas tėvas (motina) turi teisę, keliaudamas (-a) į užsienį arba persikraustydamas (-a) nuolat gyventi į kitą valstybę, su savimi pasiimti ir vaiką be kito iš tėvų sutikimo. Tačiau jeigu vaikas turi teisę matytis su kitu iš tėvų, vaiką globojantis tėvas (motina) turėtų į tai atsižvelgti.
Kelionės dokumentai ir praktiniai reikalavimai
Nepilnametis, vykstantis į užsienį, turi turėti galiojantį asmens dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę, jeigu ji tinkama konkrečiai kelionės valstybei. Gimimo liudijimas nėra kelionės dokumentas. Vaikui laikinai vykstant į ne Šengeno valstybę su bent vienu iš tėvų, kito iš tėvų rašytinis sutikimas taip pat nereikalingas. Nepilnametis į Šengeno erdvei priklausančias valstybes gali išvykti vienas, jeigu turi galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vaikui laikinai vykstant į ne Šengeno valstybę su lydinčiu asmeniu, kuris nėra vienas iš tėvų arba globėjas, reikalingas bent vieno iš tėvų arba globėjo rašytinis sutikimas.
Oficialiose taisyklėse kalbama apie rašytinį sutikimą. Galima naudoti laisvos formos tekstą arba parengtą pavyzdį, jeigu dokumente aiškiai nurodyti sutikimą duodantis asmuo, vaikas, kelionės valstybė ar valstybės, laikotarpis, lydintis asmuo, jeigu toks yra, ir parašo tikrumas paliudytas reikiama tvarka. Parašo tikrumo paliudijimas nereiškia, kad notaras patvirtina visus sutikime nurodytus kelionės faktus. Seniūnas seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus atlieka neatlygintinai.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Laikino ir nuolatinio išvežimo skirtumai
4 Ar laikino vaiko išsivežimo atveju (pvz., atostogoms, dėl sveikatos priežiūros ir pan.) taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir nuolatinio vaiko išsivežimo atveju? Tos pačios nuostatos taikomos tėvui (motinai), kaip vieninteliam (-ei) globėjui (-ai). Jeigu vaikas gyvena tik su vienu iš dviejų globėjų, tas, su kuriuo vaikas gyvena, bus laikomas turinčiu teisę nuspręsti, kur vaikas bus savo laisvu laiku, įskaitant trumpalaikes keliones į užsienį. Kartu su kitu globėju vaiką globojantis globėjas taip pat gali, remdamasis vietos valdžios socialinių reikalų komiteto sprendimu, išvežti vaiką į užsienį psichiatrinio arba psichologinio gydymo tikslu net ir be kito iš tėvų sutikimo.
Teisminiai sprendimai ir įtaka ateityje
Jeigu vienintelis globėjas nesilaiko sprendimo, kuriuo nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, ir taip neužtikrina vaiko poreikio artimai ir tinkamai bendrauti su abiem tėvais, paprastai ši aplinkybė turės įtakos tam, kaip Švedijos teismas spręs globos klausimą vėliau galinčiame kilti kokiame nors teisiniame ginče. Taigi vieno iš tėvų veiksmai dėl vaiko išvežimo gali turėti ilgalaikį poveikį ateities teisiniams sprendimams dėl globos.
Mediacija kaip alternatyva teismui
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas. Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.
Europos žmogaus teisių konvencija – kaip ji veikia? (EN)
Praktiniai patarimai tėvams
- Veikite nedelsiant sužinoję apie vaiko išvežimą be jūsų sutikimo: kreipkitės į Centrinę instituciją arba teisinę pagalbą.
- Rinkite įrodymus apie vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, anksčiau duotus sutikimus ar jų nebuvimą.
- Jei planuojate išvykti su vaiku, pasirūpinkite rašytiniais sutikimais, dokumentais ir galiojančiais kelionės dokumentais vaiko vardu.
- Apsvarstykite tarptautinę mediaciją kaip alternatyvą teismui arba kaip papildomą priemonę proceso metu.
- Jei gyvenate užsienyje, išlaikykite socialinius ir ekonominius ryšius su gimtąja šalimi, kad sumažintumėte ateities teisinių ginčų riziką.
- Pasitarkite su tarptautinės šeimos teisės advokatu prieš priimdami sprendimus dėl nuolatinio persikraustymo su vaiku.
Teisinės bylos ypatumai
Tarptautinių skyrybų atveju teismas pirmiausia sprendžia, ar byla apskritai priklauso Lietuvos teismų kompetencijai. Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta bendroji taisyklė - ginčus dėl vaiko turi nagrinėti tos valstybės teismas, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, turi patikrinti teismas, vadovaudamasis tokių kriterijų visuma: gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo trukme, teisėtumu, sąlygomis ir priežastimis, vaiko pilietybe, mokyklos lankymo vieta ir sąlygomis, kalbos žiniomis, šeiminiais bei socialiniais ryšiais ir kt.
| Situacija | Ar reikalingas kito tėvo sutikimas? |
|---|---|
| Trumpalaikė kelionė į Šengeno valstybę su vienu iš tėvų | Dažniausiai nereikalingas |
| Laikina kelionė į ne Šengeno valstybę su vienu iš tėvų | Dažniausiai nereikalingas (bet rekomenduojamas rašytinis sutikimas) |
| Kelionė su lydinčiu asmeniu, kuris nėra tėvas | Reikalingas rašytinis sutikimas |
| Nuolatinis persikraustymas į užsienį | Privalomas kito tėvo rašytinis sutikimas arba teismo sprendimas |
Psichologinis ir socialinis vaiko saugumas
Sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko ir jo tėvų (globėjų) interesų pusiausvyrą. Tačiau vaiko interesams privalu skirti pagrindinį dėmesį, kadangi vaikas neabejotinai yra socialiai jautresnis, pažeidžiamesnis nei jį globojantys suaugę asmenys. Lietuvos teismai kiekvienu konkrečiu atveju išimtinius negrąžinimo pagrindus vertina lanksčiai ir ne tik akcentuoja fizinių vaikų gyvenimo sąlygų buvimo svarbą, bet ir įvertina vaikų emocinio saugumo poreikį.
Dažnos klaidos ir mitai
Ne visi sienos kirtimai reiškia, kad išvykimas yra teisėtas: Lietuvos pasienio pareigūnai kontroliuoja tik, ar nepažeidžiama vaiko laikino išvykimo į ne Šengeno valstybes tvarka. Tarnyba nekontroliuoja, ar vaiko išvežimui pritaria visi tėvų pareigų turėtojai, t. y. ar išvežimas yra teisėtas, atsižvelgiant į vaiko tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Sėkmingas sienos kirtimas nereiškia, kad paliktojo tėvo ieškinys dėl vaiko grobimo nepasivys užsienyje ir kad tos valstybės teismas neįpareigos grąžinti vaiko į Lietuvą.