Daugumai tėvų yra būdingas noras apsaugoti savo vaiką. Mes rūpinamės vaiko poreikiais: jei atsiranda nepaaiškinamas bėrimas, pakyla temperatūra ar lūžta kaulas - važiuojame pas gydytojus. Gana lengva yra atpažinti matomas žaizdas, tačiau yra kiek kitaip, jei išgirstame apie problemas mokykloje ar santykiuose su draugais, jei vaikas pasidaro nesukalbamas, patiria emocijų protrūkius.
Emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Maždaug 1 iš 5 vaikų patiria emocijų arba elgesio sutrikimą. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai turi ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti elgesio sunkumų ar pasireikšti sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai.
Kaip pastebėti, kad vaikui reikalinga pagalba
Toliau minimi ženklai kurie gali reikšti, jog Jūsų vaiko sunkumams reikia ypatingo dėmesio. Šį sąrašą sudarė Ann Douglas ir aprašė jį knygoje „Parenting Through the Storm: Find Help, Hope, and Strength When Your Child Has Psychological Problems“. Įsiklausykite į tėvišką vidinį balsą ir drąsiai įvardykite vaiko poreikius bei kovokite už tai, kad juo būtų pasirūpinta, suteikiant būtiną pagalbą, esant reikalui.
Vaikams būdingi įvairūs ženklai: ilgalaikiai nuotaikos pokyčiai, liūdesys, izoliacija, gilūs miego sutrikimai, elgesio pablogėjimas, nerimo protrūkiai, pasikartojantys konfliktai, sunkumai mokykloje ar bendraujant su bendraamžiais, netipinės baimės ar fantazijos, kurios pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Dažniausiai pasitaikantys vaikų psichikos sutrikimai
Elgesio ir emocijų sutrikimų grupę sudaro trys pagrindinės sutrikimų grupės: elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai. Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Elgesio sutrikimai
Iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.
Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.
Emocijų sutrikimai
Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.
Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas. Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas; dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimai (ADS / Hiperaktyvumas)
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu.
Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, sutrikimas skirstomas į dėmesio, aktyvumo bei aktyvumo ir dėmesio tipus.
Specifiniai sutrikimai: autizmas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, bipolinis sutrikimas ir kt.
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.
Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems vaikams pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Gydymas apima kognityvinę elgesio terapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti obsesijas ir kompulsijas.
Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sunkumų priežastys dažniausiai yra daugialypės. Joms įtakos gali turėti biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Reikšmės gali turėti genetinis polinkis, nervų sistemos jautrumas, ilgalaikis stresas, patyčios, sunkumai šeimoje, trauminės patirtys, didelis akademinis ar socialinis spaudimas.
Kai kurie sutrikimai turi aiškesnį neurologinį ar paveldimą komponentą (pvz., aktyvumo ir dėmesio sutrikimai), tuo tarpu elgesio sutrikimų riziką didina šeimos aplinka, smurtas, nepriežiūra, alkoholizmas ar konfliktai šeimoje. Taip pat egzistuoja apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.
Diagnostika ir kada kreiptis į specialistus
Kada naudinga kreiptis į specialistus? Jei vaikas ilgą laiką jaučiasi liūdnas, neramus arba pasikeitė jo elgesys (pvz., tapo agresyvus ar uždaras). Jei pastebite, kad vaikas sunkiai susikaupia mokykloje, turi problemų bendraujant su bendraamžiais arba nerimauja. Fizinės sveikatos problemos: jei pastebite ilgalaikį arba sunkų kosulį, karščiavimą, nuovargį, svorio kritimą ar kitus neįprastus simptomus.
Pirmasis žingsnis dažniausiai yra išsamus būklės įvertinimas, padedantis suprasti, su kokiais sunkumais susiduria vaikas ar paauglys, kas juos palaiko ir kokia pagalba būtų tinkamiausia. Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.
Pas kuriuos specialistus kreiptis?
- Vaikų gydytojas (pediatras) - jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
- Psichologas - jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
- Psichiatras - jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą.
- Psichoterapeutas - teikia pokalbių terapiją ir specialias psichoterapines metodikas.
Gydymo strategijos ir pagalba šeimai
Efektyvus gydymas priklauso nuo sunkumų pobūdžio, jų intensyvumo ir vaiko ar paauglio amžiaus. Dažniausiai taikomas individualizuotas požiūris, derinant psichologinį ar psichiatrinį įvertinimą, psichoterapinę pagalbą, šeimos įtraukimą ir, kai reikia, medikamentinį gydymą.
Kokios yra gydymo galimybės? Psichoterapija, elgesio terapija, vaistai. Kai kurie sutrikimai turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu.
Psichoterapija yra viena svarbiausių pagalbos formų vaikams ir paaugliams, patiriantiems emocinių ar elgesio sunkumų. Ji gali padėti geriau suprasti savo jausmus, išmokti juos reguliuoti, stiprinti savivertę, gerinti bendravimo įgūdžius ir lengviau įveikti kasdienius iššūkius. Priklausomai nuo situacijos, pagalba gali būti teikiama ne tik vaikui ar paaugliui, bet ir tėvams ar visai šeimai.
Šeimos įtraukimas dažnai yra labai svarbi gydymo dalis, nes padeda kurti stabilesnę, saugesnę ir vaikui palankesnę aplinką. Tėvų (dažnu atveju) pasirinktas kelias neigti ir slėpti vaiko ligą ar sutrikimą, yra TIESIOGINIS nusikaltimas vaiko ateičiai. Slepiama liga ar sutrikimas ilgainiui vis tiek tampa pastebimas.
Nemedikamentiniai pagalbos būdai namuose ir ugdymo įstaigoje
- Fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai - svarbūs vaikų elgesiui ir emocinei gerovei.
- Aiškios dienotvarkės, rutina, nuoseklūs ribų ir taisyklių laikymosi principai - ypač svarbūs vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimais.
- Domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti.
- Pomėgių skatinimas, pozityvus vaiko pastebėjimas ir jo stipriųjų pusių įvardijimas.
Medicininė reabilitacija ir papildomos paslaugos
Psichologinė, psichiatrinė pagalba vaikui ir šeimai: pasirinktose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos bei asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos.
Nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas ugdymo įstaigų bendruomenėms teikia savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (organizuojamos individualios psichologo konsultacijos, psichologo konsultacijos grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugos).
Medicininės reabilitacijos procedūros (kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo ir (ar) klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.) teikiamos ambulatorinės arba stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos. Kalbos korekcijos paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio medicininės reabilitacijos paslaugas.
Specialistų vaidmuo ir etika
Psichologas vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Psichoterapeutas - tai specialistas, kuris gali būti psichologas arba psichiatras, tačiau turi papildomą mokymą psichoterapijos srityje. Psichiatras - tai gydytojas, specializuojantis psichikos sveikatoje, kuris diagnozuoja psichines ligas ir skiria vaistus.
Psichiatras negali kaltinti tėvų dėl vaiko sutrikimo; tai būtų neetiška. Tu gali kalbėti, duoti patarimų, atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus ir pateikti gaires, ką reikėtų daryti norint, kad situacija namuose keistųsi.
Rizikos neatidėlioti pagalbos ir prevencijos svarba
Laiku suteikta pagalba padeda vaikui ar paaugliui geriau suprasti save, sustiprinti emocinį atsparumą, pagerinti kasdienį funkcionavimą ir lengviau augti bei vystytis. Jei ilgai lauksite ir nieko nedarysite, galime susidurti ir su savižudybe, ir su žmogžudyste, ir su įsisenėjusiomis emocinėmis problemomis, kurios virsta ūmia depresija.
Jeigu pasikonsultavę keisime elgesį ir parodysime vaikui kitokius reagavimo būdus, smegenys perims naujas patirtis greičiau ir atsigavimas dažnai užtrunka trumpiau. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo geriau: kartais geriau anksčiau ateiti su labai mažyte problema ir per porą susitikimų ją ištaisyti negu laukti, kol ji taps grandiozinė, nes tada prireiks daug metų, kad būtų atkurtas tam tikras elgesys.
Psichologė Aušra Kurienė: tėvai dažnai klausia, kada jų vaiko paauglystė pasibaigs
Kaip tėvai gali pradėti
- Neignoruokite nuolatinių konfliktų ir pasikartojančių sunkumų - kreipkitės profilaktiškai pas specialistą.
- Domėkitės vaiko gyvenimo kontekstu: kaip jis jaučiasi namuose, mokykloje, santykiuose su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
- Rūpinkitės savo savijauta - Jūs turite pasirūpinti savimi, kad išliktumėte stiprūs dėl vaiko.
- Ieškokite paramos ir bendradarbiavimo su mokytojais, specialistais ir kitomis šeimomis.
Svarbios pastabos ir praktiniai patarimai
Tėvams būtina kantrybė ir viltis. Vaistais mes mažiausiai galime padėti vaikui, nors, be abejo, reikia ir jų. Reikalinga ilgalaikė, kompleksinė pagalba. Tai negula vien ant jūsų pečių, pagalbą vaikas gaus darželyje, mokykloje, reabilitacijoje arba Vaikų psichikos dienos stacionaruose. Svarbu, kad būtų bendradarbiavimas tarp specialistų ir tėvų, kad tėvai tęstų darbą su vaikais taip, kaip buvo išmokyti specialistų.
Raginu tėvus, nedelskite ir neatidėkite vizito pas specialistus kitai dienai. Net geriau pasikonsultuoti su gydytoju, nors ir paaiškėja, kad vaikas visiškai sveikas, negu palikti sutrikimą turintį vaiką be profesionalų pagalbos.
| Sutrikimas | Pagrindiniai simptomai | Galimos pagalbos formos |
|---|---|---|
| Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas | Dėmesio stoka, impulsai, hiperaktyvumas | Elgesio terapija, psichoterapija, medikamentai, šeimos įtraukimas |
| Elgesio sutrikimai | Agresija, taisyklių pažeidimai, melavimas, vagystės | Elgesio terapija, šeimos terapija, socialinė parama |
| Nerimo sutrikimai | Stiprūs ir ilgai trunkantys nerimo simptomai, fobijos | Kognityvinė elgesio terapija, psichoterapija, kartais medikamentai |
| Depresija | Nuolatinis liūdesys, interesų praradimas, energijos trūkumas | Psichoterapija, medikamentinis gydymas (kai reikia), šeimos parama |
| Autizmo spektro sutrikimas | Socialinės sąveikos, komunikacijos, stereotipinio elgesio sunkumai | Ankstyva intervencija, specialusis ugdymas, terapijos pagal poreikį |
Vaikų psichikos sveikatos sutrikimai yra gydomi, o tinkamai parinkta pagalba gali reikšmingai pagerinti jauno žmogaus savijautą, santykius ir gyvenimo kokybę. Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais galite drąsiai kreiptis į mus.
tags: #vaikai #serga #psichikos #sutrikimais