Alkoholizmas - visos šeimos liga. Priklausomybe nuo alkoholio sergantis asmuo paveikia visus šeimos narius. Alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, griaunantis šeimų santykius. Priklausomybė vienareikšmiškai susargdina visą šeimą, serga ir tėvai, ir vaikai. Net jei nuo svaigalų tampa priklausomas tik vienas šeimos narys, tai neišvengiamai veikia ir visą jo aplinką. Priklausomybė - tai visos šeimos liga.
Šeimos aplinka ir dinamikos pokyčiai
Tokia šeima dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka tokioje šeimoje nėra aiškūs. Priklausomybės paveiktose šeimose dažnai susiformuoja disfunkciniai vaidmenys, kurie padeda išlaikyti šeimos stabilumą, bet nebūtinai yra naudingi psichologinei sveikatai. Priklausomybė sergantis žmogus nekontroliuoja savo gyvenimo, atsiranda daug chaoso, o svarbiausia tampa medžiaga, nuo kurios jis yra priklausomas. Toks žmogus pradeda meluoti, manipuliuoti, vogti, apgaudinėti vien tam, kad galėtų toliau vartoti psichoaktyvias medžiagas.
Minėtosios šeimos dažniausiai pasižymi tėvystės įgūdžių stoka, prastu namų ūkio valdymu, šeimos narių tarpusavio bendravimo trūkumu. Konkretūs įvykiai gal ir skiriasi, bet iš esmės namų, kuriuose gyvena alkoholio priklausomybę turintis asmuo, aplinka visada yra tokia pati. Visą laiką tvyro įtampa ir nerimas. Emocinė aplinka yra gyvybiškai svarbi. Tylėjimas didina stigmą, o tai didina žalą.
Kaip jaučiasi vaikai: emocijos ir patirtys
Moksliniai faktai byloja, kad vaikai jaučiasi vieniši, pikti, nusivylę ar nervingi dėl tėvų negalėjimo nustoti vartoti alkoholį, kad juos slegia mintys dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių sunkumų. Vaikai patiria gėdos ir kaltės jausmus. Gėda būna prieš draugus, o kaltės jausmą formuoja vartojantys tėvai. Tikrai neretai vartojantys tėvai kaltina vaikus, kad dėl jų pradėjo vartoti alkoholį, narkotikus ar kitas medžiagas. Jeigu ne tiesiai kaltina vaikus, tai šie girdi, kaip vienas iš tėvų kaltina kitą, taip netiesiogiai įtraukdami vaiką.
Vaikui gali kilti stiprus pyktis ant vieno iš tėvų ir klausimas: „O gal iš tikrųjų mano tėtis / mama pradėjo vartoti dėl tėčio / mamos kaltės?“ Pasak psichologės, vaikai taip pat jaučia nerimą ir baimę, nes namuose būna konfliktų, nestabilumų, be to, tokios šeimos susiduria su vaikų teisių institucijomis, todėl kyla baimė būti paimtam iš šeimos. Nors dauguma vaikų supranta, kad tokia aplinka nėra saugi, vis tiek renkasi likti vartojančioje šeimoje, nes kyla baimė dėl atsiskyrimo, naujos aplinkos, tėvų reakcijos, netikrumas, kada vėl galės pasimatyti su biologine šeima.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Susiduriama ir su stipriu liūdesiu, vienišumo jausmu, dažnai vaikai jaučiasi nemylimi, jie negauna pakankamai dėmesio iš savo tėvų. Taip pat kyla ir pykčio problemų, nes tokiose šeimose augantys vaikai yra linkę laikyti emocijas savyje, slėpti savo jausmus kitose socialinėse aplinkose. Jie nuolat lydi nesaugumo jausmas, nepatiklumas ir baimė būti įskaudintiems.
Elgesio pokyčiai ir socialinė adaptacija
Vaikai gali tapti labiau atsiriboję nuo šeimos, vengti pokalbių arba atvirkščiai - būti labai paklusnūs, vengti išprovokuoti konfliktus, pyktį, smurtą. Kartais kaip tik gali tapti labiau priešiški, patys naudoti smurtą. Elgesys priklauso nuo to, kaip vaikai linkę reikšti savo emocijas, nuo asmeninių savybių, taip pat nuo to, kokią pagalbą jie gauna iš išorės, kokia kita socialinė aplinka juos supa.
Socialinėje aplinkoje vaikai neretai išmoksta meluoti, kad apsaugotų save ir tėvus nuo galimų pasekmių, todėl jie dažnai nesako tiesos, kas vyksta šeimoje, yra linkę tam tikrus faktus paneigti. Kai kurie vaikai gali elgtis destruktyviai ir už šeimos ribų, t. y. tampa agresyvūs ar linkę į smurtą, siekdami taip išlieti savo emocijas. Kai kurie gali pasidaryti per daug priklausomi nuo draugų, kitų bendraamžių ar palaikančių žmonių, ieškodami paramos už šeimos ribų.
Vaikai gali pradėti elgtis rizikingai, t. y. įsitraukti į nusikalstamą veiklą, eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis, įsitraukti į nesaugų seksualinį elgesį ir t. t. Paauglystėje noras būti „kietu“ ir suaugusiu neretai asocijuojasi su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu. Paauglystė - toks amžius, kai norisi viską išbandyti per save.
Kognityvinės, emocinės ir socialinės raidos problemos
Kognityvinėje raidoje dažnai stebima, jog sutrinka atminties bei dėmesio funkcijos, sunkiau prisiminti informaciją, gebėti planuoti ateitį, sunkiau susikaupti bei apdoroti informaciją, todėl galimi mokymosi sunkumai. Gali būti silpnesni gebėjimai planuoti, organizuoti veiklas, priimti sprendimus ir kontroliuoti impulsus. Taip pat gali sutrikti kritinis mąstymas - sunkiau analizuoti situacijas, atskirti tiesą nuo manipuliacijų, priimti logiškus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Emocinėje raidoje gali kilti emocijų reguliavimo sunkumų, sunku suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus. Dėl nuolatinės įtampos gali atsirasti nerimo ar depresijos sutrikimų, beje, jie dažniau atsiranda priklausomų tėvų vaikams. Nuolatinis stresas ir emocinis nepriteklius gali sukelti depresiją, gali pasitaikyti ir traumuojančių įvykių, smurto, todėl gali atsirasti potrauminio streso sutrikimas.
Socialinėje raidoje stebima susilpnėjusi socialinė adaptacija bei tarpasmeninis prisitaikymas, noras kontroliuoti ir valdyti supančią aplinką (kontrolė kaip apsaugos mechanizmas - iš dalies sukuria saugumo jausmą). Priklausomybė neretai atsispindi ir tarpasmeniniuose santykiuose, pavyzdžiui, kuriami destruktyvūs santykiai, pasirenkamas partneris, turintis priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms. Taip pat susiformuoja žema savivertė.
Priklausomybės rizika ir modeliavimas
Vaikai mokosi streso valdymo, emocinės raiškos ir konfliktų sprendimo iš aplinkos. Augdami aplinkoje, kurioje alkoholio vartojimas laikomas norma, vaikai dažnai perima tokio elgesio modelį, išmoksta netinkamų emocijų reguliavimo ir streso įveikos modelių. Jeigu tėvai rūko, linkę vartoti alkoholį, vaikams jis tampa lengviau prieinamas. Pirmiausia, vaikai visuomet kopijuoja tėvus, suaugusiuosius.
Priklausomybės riziką didina ir tai, kad paauglystėje vienas iš poreikių yra priklausyti bendraamžių grupei: noras pritapti bendraamžių grupėje, priimti jos taisykles gali lemti prastus vaiko mokymosi rezultatus, socialinių įgūdžių stoką ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Bandymas maištauti ir pritapti ilgainiui perauga į priklausomybę, o vaikai klimpsta vis gilyn ir situacija gali tapti nevaldoma.
Statistiniai ir visuomeniniai aspektai
Pagal alkoholio suvartojimo statistiką, pasauliniu mastu Lietuva užima trečią vietą. Ir nors nėra tikslių paskaičiavimų, kiek mūsų visuomenės vaikų auga šeimose, kuriose vienas ar keli iš suaugusiųjų turi alkoholizmo problemų, kai kurie psichologai mano, jog tokių šeimų mūsų šalyje gali būti net apie 80 proc. Statistiniais duomenimis, Lietuvoje net 1 iš 4 vaikų gyvena šeimose, susijusiose su alkoholio ar narkotikų priklausomybėmis.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Šios tendencijos rodo, kad priklausomybės problema Lietuvoje yra giliai įsišaknijusi ir daro didelį poveikį vaikų gerovei. Priklausomybės ligos, tokios kaip alkoholizmas, narkomanija ar lošimai, yra opi visuomenės problema, kuri paveikia ne tik priklausomybę turinčius asmenis, bet ir jų artimuosius, ypač vaikus. Tokių šeimų nariai dažniau linkę sirgti depresija, nerimo sutrikimais, taip pat didesnė rizika patirti fizinę ar seksualinę prievartą.
Kaip atpažinti, kad vaikui reikia pagalbos
Atpažinti, kad vaikas ėmė vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, galima iš jo besikeičiančios išvaizdos: papilkėjusios veido odos, patamsėjusių paakių. Keičiasi ir vaiko emocinė būsena - jis gali tapti irzlus, nerimastingas, gali pasireikšti dideli nuotaikų svyravimai, sutrikti koordinacija, miegas bei mityba. Kiti nerimą keliantys požymiai: dažnas ieškojimas progų trumpam išeiti iš namų, negrįžimas namo sutartu laiku, dingę pinigai ar kiti daiktai iš namų, atitinkamos informacijos ieškojimas ar dalinimasis socialiniuose tinkluose.
Vaikui augant jo santykiai su šeima, mokykla ar bendraamžiais kinta, todėl tėvų pareiga stebėti vaiko elgesį, domėtis, kokie draugai jį supa, kokioje aplinkoje vaikas leidžia laiką, stebėti mokymosi rezultatus. Pirmieji ženklai, liudijantys, kad vaikas galimai turi priklausomybę, - tai pasikeitusi emocinė vaiko būsena - irzlus, nerimastingas, uždaras, išgyvenantis nuotaikų kaitas. Melagystės, miego, valgymo sutrikimai, papilkėjusi oda, patamsėję paakiai.
Pagalbos galimybės vaikams ir šeimoms
Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Padėti tokiose situacijose pasiruošę medikai, priklausomybės ligų specialistai, vaiko teisių gynėjai. Priklausomybių konsultantas yra pirmoji stotelė besikreipiančiajam pagalbos. Jei nežinote, kaip padėti vaikui, galima kreiptis pagalbos į psichologą, o kreiptis reikėtų ne tik vaikui, tačiau ir nevartojančiam tėvui ar motinai (kartais kreipiasi net visa šeima).
Kalbėtis su vaiku reikia atvirai, paaiškinti, kad priklausomybė yra liga, ir tai nėra vaiko kaltė. Reikia skatinti vaiką reikšti emocijas, atsakyti į jam kylančius klausimus nieko neslepiant, atsižvelgiant į jo amžių bei galimybę suprasti informaciją. Būtina rodyti vaikui meilę, palaikyti fizinį kontaktą, leisti laiką kartu, geriausia kitoje aplinkoje, kurioje nekyla suvaržymo jausmas.
Būtina užtikrinti, kad priklausomas asmuo šeimoje nekeltų pavojaus vaikui, jeigu reikia, padėti apriboti kontaktą. Jeigu vienas iš priklausomų tėvų kelia pavojų, smurtauja, yra agresyvus, galima svarstyti ir apie teisines priemones arba kreiptis į socialines tarnybas, kad užtikrintų kuo didesnį saugumą. Prireikus ramsčiu gali tapti ir kiti artimieji (seneliai, dėdės, tetos).
Psichologinė pagalba ir intervencijos
Neuromedos specialistė aptaria ir keletą psichologinės pagalbos metodų, skirtų padėti vaikams, susiduriantiems su tėvų priklausomybėmis. Ji mini kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda atpažinti neigiamas mintis, keisti destruktyvius elgesio modelius. Žaidimų terapija labiau skirta mažesniems vaikams, ji leidžia išreikšti jausmus bei patirtis, kurių vaikas negali išsakyti žodžiais. Psichologė siūlo nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapiją (EMDR): tai terapija, kuri gali padėti palengvinti emocinius išgyvenimus.
Taip pat naudingos įvairios emocinės paramos grupės, kuriose galima sutikti asmenų su panašia patirtimi priklausomose šeimose. Be to, tinka Mindfulness ir streso valdymo technikos - tai dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, progresyvus raumenų atpalaidavimas. Manau, kad ir knygų skaitymas priklausomybių tema yra naudinga savišvietos priemonė, leidžianti vaikui tyrinėti ligos mechanizmą, pasekmes, pagalbos būdus.
Kaip gali padėti artimieji kasdienybėje
Jei priklausomybę turi tik vienas iš tėvų, kitam tenka didelė atsakomybė pasirūpinti vaiku, jam padėti. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad vaikas laikytųsi kasdienės rutinos (maistas, higiena, mokykla), tai suteikia stabilumo jausmą. Svarbu stiprinti vaiko savivertę, skatinti jį domėtis įvairiomis veiklomis, padėti pažinti savo talentus, gebėjimus.
Jeigu nežinote, kaip padėti vaikui, galima pasinaudoti paramos grupėmis (pvz., Al-Anon), kur vaikas gali bendrauti su kitais žmonėmis, susiduriančiais su panašia situacija. Svarbu būti žmogumi, kuriuo vaikas gali pasitikėti ir atvirai kalbėtis. Pasiūlyti išklausyti be kritikos, leisti vaikui reikšti savo jausmus. Padėti su namų darbais, jei reikia, aprūpinti būtiniausiais daiktais. Būtina įtraukti vaiką į šeimos veiklas, kad jis jaustųsi reikalingas ir mylimas.
Prevencija ir švietimas
Apie priklausomybes, psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir žalą reiktų pradėti kalbėtis jau su šešiamečiais. Ir labai svarbu vaikus mokyti pasakyti „ne“ svaigalams ir gebėti savo požiūrį atstovauti bendraamžių grupėje. Tėvams svarbu įteisinti šeimoje taisykles ir priimtinas elgesio normas, reikalauti jų laikytis, numatydami pasekmes už taisyklių sulaužymą.
Žinias ir supratimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją siekianti didinti organizacija „Mentor Lietuva“ organizuoja tėvystės kursus ir mokyklinę programą „GYVAI“. Knygų skaitymas priklausomybių tema ir švietimas gali padėti vaikui tyrinėti ligos mechanizmą, pasekmes, pagalbos būdus.
Viltis ir atsistatymas
Nepaisant skausmingos patirties, daugelis alkoholikų vaikų suaugę ilgainiui sugeba prisitaikyti gyvenime, mokytis, dirbti, siekti savo tikslų. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą - nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta jų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą. Prisiminkite, kad jūs nesate vieni.
| Sritys | Pasekmės |
|---|---|
| Kognityvinė | Sutrinka atmintis, dėmesys, planavimas, mokymosi sunkumai |
| Emocinė | Depresija, nerimas, emocijų reguliavimo sunkumai, PTSD |
| Socialinė | Žema savivertė, destruktyvūs santykiai, prasta adaptacija |
| Elgesio | Agresija, rizikingas elgesys, priklausomybės rizika |
Svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Savipagalbos grupės, individuali ar grupinė psichoterapija bei kompleksinė specialistų pagalba dažnai būtini norint realiai padėti vaikui ir šeimai.