Psichikos sveikata yra ilgalaikis ir reikšmingas iššūkis Lietuvos sveikatos sistemai. Remiantis Higienos instituto 2021 m. išankstiniais duomenimis, 326 tūkst. asmenų arba vienas iš devynių Lietuvos gyventojų turi diagnozuotą psichikos ir elgesio sutrikimą ir tikėtina, kad dar daugiau turi nediagnozuotų sutrikimų ar susiduria su reikšmingais psichikos sveikatos sunkumais.
Psichikos sveikatos naštos apimtys ir sistemos struktūra
EBPO (angl. OECD) teigimu, bent kartą per gyvenimą psichikos sveikatos sutrikimų patiria pusė visų asmenų, Lietuvoje jie lemia iš viso 11,7 proc. bendros visų sveikatos sutrikimų naštos pagal neįgalumo pakoreguotus gyvenimo metus. Lietuvoje dominuoja aktyviojo gydymo stacionaro paslaugos, kurios sudaro 50 proc. visų specializuotų paslaugų, bei kurioms skiriama 59 proc. visų psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms (toliau - PSPP) skirtų lėšų (46 mln. iš 84,9 mln. eurų), ir ypatingai trūksta bendruomeninių ir specializuotų ambulatorinių paslaugų.
Pagrindinės problemos psichikos sveikatos priežiūroje
- Neefektyvi pirminės sveikatos priežiūra - ribota visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros integracija bei ankstyvąji diagnostika (profilaktika); sveikatos sistemos nepajėgumas lanksčiai reaguoti į grėsmes ir besikeičiančias demografines tendencijas, t.y. per menka ambulatorinių paslaugų plėtra augantiems gyventojų poreikiams patenkinti: nepakankamai veiksmingas pagalbos organizavimas ir specializuotų paslaugų teikimas savižudybės grėsmę patiriantiems bei priklausomybės ligomis sergantiems asmenims.
- Neišplėtotos bendruomeninės ir nemedikamentinio gydymo paslaugos psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims. Šiuo metu Lietuvoje išlieka paslaugų (krizės valdymo, savitarpio pagalbos, psichikos sveikatos paslaugų vartotojų tarpusavio paramos, įtraukimo į bendruomenę, atkryčio prevencijos, psichosocialinės atvejo vadybos, palydimosios pagalbos po hospitalizavimo) trūkumas, neišplėtota bendruomeninių PSPP sistema, neišnaudojamas nevyriausybinių organizacijų potencialas, pastebima didelė psichikos sveikatos priežiūros institucionalizacija.
- Ribota inovacijų plėtra - lėta personalizuotos medicinos plėtra.
- Sveikatos priežiūra per mažai orientuota į pacientus. Nepakankamai išplėtotas paciento kelio koordinavimas ir atsakomybių pasiskirstymas tarp skirtingų sveikatos priežiūros grandžių - dideli pacientų srautai gydymo įstaigose, sunkumai patekti pas gydytojus specialistus, registracijos dėl įvairių konsultacijų nesklandumai ir kitos problemos smarkiai apsunkina galimybę pacientui gauti tikslingą pagalbą laiku.
Kitas taip pat ne mažiau reikšmingas aspektas - tai paciento individualūs veiksniai: jo psichologinės reakcijos (nerimas, baimė, išgąstis, pasimetimas „sistemoje“), gyvenamoji vieta, ekonominė padėtis - visa tai gali dar labiau pristabdyti ar apsunkinti būtinus procesus. Paciento kelio koordinavimo problemos taip pat yra aktualios ir po pacientų hospitalizacijos, kai turi būti užtikrintos psichikos sveikatos centro specialistų komandos paslaugos, siekiant išvengi pakartotinio hospitalizavimo ar užtikrinant kuo spartesnį paciento sveikimą ir geresnę gyvenimo kokybę.
Paslaugų trūkumo pasekmės ir poreikiai
Be to, Lietuva pasižymi aukštu medikamentinio gydymo paplitimu ir nepakankamu psichoterapinių bei psichosocialinių paslaugų prieinamumu psichikos sveikatos priežiūroje, taip pat menku priežiūros tęstinumu ir integruotų paslaugų teikimu. Tyrimai rodo, kad taikant atvejo vadybą trumpėja stacionarinių paslaugų trukmė, ilgėja remisija, labiau įsitraukiama į bendruomenėse teikiamą pagalbą, didėja pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis ir gerėja bendra gyvenimo kokybė.
Poreikis ir pasekmės: pirminės ambulatorinės PSPP teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas (toliau - komanda). Tačiau, kaip rodo pirminio sveikatos centro veiklos laiko analizė, visi komandos nariai yra labai užimti, ir laiko skirti atvejo vadybos klausimams beveik nelieka, todėl yra labai svarbu papildyti komandą nauju nariu, kuris užsiimtų paciento atvejo vadybos klausimais, t. y.
Taip pat skaitykite: LSMU Kauno Ligoninės paslaugos
Problemos sprendimo būdai ir diegiamų modelių apžvalga
Planuojama išbandyti ir diegti integruotas PSPP ir modelius: atvejo vadyba psichikos sveikatos centruose, klinikinių / paciento kelių rengimas ir diegimas praktikoje, ankstyvojo psichikos ir elgesio sutrikimų atpažinimo ir nukreipimo modelis, į asmens atsigavimą (atsistatymą) orientuotų paslaugų diegimas, žmogaus teisių principų vertinimas ir metodinė pagalba įstaigoms, kompleksinių bendruomeninių paslaugų diegimas pacientams ir jų šeimos nariams, psichologinio vertinimo instrumentų pritaikymas naudojimui Lietuvoje.
Tikimasi, kad siekiamas pokytis - nauda atsispindės per sumažėjusį savižudybių skaičių. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 63 proc. iš nusižudžiusiųjų asmenų Lietuvoje turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų (skirtingų užsienio šalių tyrimų duomenimis, tokių sutrikimų turėjo 75-98 proc. nusižudžiusiųjų asmenų, ir tai yra svarbus savižudybės rizikos veiksnys). Planuojama, kad dėl geresnio PSPP prieinamumo, integralumo ir tęstinumo užtikrinimo, kasmet nusižudys 10 proc. mažiau asmenų, kurie patyrė savižudybės riziką turėdami psichikos ir elgesio sutrikimų, t. y. kasmet 36 asmenimis mažiau (2021 m. nusižudė 565 asmenys), arba 2025-2030 m.
Horizontaliųjų principų ir lygių galimybių užtikrinimas
Projektas neturės neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, laikomasi atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų. Horizontaliųjų principų įgyvendinimas: planuojant paslaugų plėtrą, prioritetas teikiamas ambulatorinių paslaugų plėtrai tuose regionuose, kur pagal gyventojų skaičių ir agreguotą sergamumo sunkiomis psichikos ligomis bei savižudybių skaičiaus rodiklį situacija šių paslaugų trūksta labiausiai, taip mažinant netolygumus savivaldybių lygiu, didesnę plėtrą planuojant toliau esančiose savivaldybėse.
Numatoma didinti paslaugų priimtinumą ir prieinamumą įvairioms tikslinėms grupėms, pvz., dirbantiems ir besimokantiems asmenims, vaikams ir paaugliams, asmenims dėl psichikos ir elgesio sutrikimų stokojantiems gyvenimiškų įgūdžių ar motyvacijos nuosekliai ir pilnai dalyvauti gydymo procese.
Teisinis reguliavimas ir standartai, susiję su ambulatorinių paslaugų teikimu
Gydytojai, teikiantys paslaugas, jas aprašo asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 1999, Nr. (15 p. - LR SAM 2007 06 22 įsakymo Nr. 15. Gydytojai, teikiantys paslaugas, jas aprašo asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. (15 p. - LR SAM 2018 08 27 įsakymo Nr.).
Taip pat skaitykite: Ambulatorinių kortelių archyvavimas
Lietuvoje galioja daug teisės aktų ir ministŕų įsakymų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, licencijavimą, minimalius kokybės reikalavimus, specialistų kompetencijas ir kt. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. V-528 „Dėl ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“ yra vienas iš pagrindinių dokumentų, reglamentuojančių ambulatorinių specializuotų paslaugų teikimą.
Taip pat minėtini: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. V-338 „Dėl Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai, reglamentuojantys slaugytojų darbo krūvį, ambulatorinės chirurgijos paslaugas, leidimus, privalomų registruoti nepageidaujamų įvykių sąrašą ir kt. (LR SAM 2010 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. V-401, LR SAM 2010 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-632, LR SAM 2012 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. V-400 ir kt.).
Organizaciniai ir administraciniai aspektai ambulatorinių PSPP
Būtinoji medicinos pagalba teikiama visiems asmenims, neatsižvelgiant į draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, apsilankymų įstaigoje skaičių, gyvenamąją vietą ir kitas aplinkybes. Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką ir apimtį nustato LR SAM 2004-04-08 įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.).
Antrinio lygio konsultacijoms paciento šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas. Apie įstaigoje teikiamas antrinio lygio paslaugas galite sužinoti registratūroje prie.
Pinigų paskirstymas, mokamos paslaugos ir limitai
Sveikatos priežiūros įstaiga yra išnaudojusi lėšas (lėšų limitą), numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa ir įstaigos administracija yra matomoje vietoje paskelbusi, kad laikinai, dėl lėšų trūkumo, negali teikti tam tikrų planinio gydymo paslaugų, o apdraustasis pacientas, norėdamas gauti paslaugą skubos tvarka, sutinka pats už ją sumokėti. Pacientui sutikus mokėti už paslaugą pildomas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų lapas, nurodant paslaugą ir jos kainą.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinės priežiūros įstaigų veikla
Pacientų atstovavimo ir grįžtamojo ryšio stoka
Nepakankama pacientams atstovaujančių organizacijų organizacinė branda ir įsitraukimas į paslaugų kokybės gerinimo veiklas - visuomenė ir patys asmenys nepripažįsta psichikos ir elgesio sutrikimų patirties vertės ir nedalyvauja veikloje, kuri galėtų padėti į panašias situacijas pakliuvusiems asmenims. Taip pat nėra įrankių, kurie operatyviai užtikrintų pacientų grįžtamąjį ryšį.
Prevencinės programos ir kitos ambulatorinės iniciatyvos
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 m. Vaikų dantų dengimą silantais organizuoja rajono savivaldybės gydytoja ir jis yra vykdomas nemokamai (finansuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis). Būtina pabrėžti, kad pirminės ambulatorinės paslaugos turi būti organizuojamos ir apmokamos pagal galiojančius teisės aktus, pvz., LR SAM 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“.
Siūlomi žingsniai praktikai ir politikai
- Prioritetas ambulatorinių paslaugų plėtrai regionuose, kuriems šių paslaugų trūksta labiausiai.
- Atvejo vadybos diegimas psichikos sveikatos centruose ir papildomas komandos narys, skirtas atvejo vadybai.
- Klinikinių / paciento kelių rengimas ir diegimas praktikoje, siekiant pagerinti paciento kelio koordinavimą.
- Ankstyvojo atpažinimo ir nukreipimo modelio diegimas pirminėje grandyje.
- Kompleksinių bendruomeninių paslaugų diegimas pacientams ir jų šeimoms, bei nevyriausybinių organizacijų potencialo įtraukimas.
Taikant šiuos sprendimus galima tikėtis trumpesnių stacionarinių gydymo laikotarpių, geresnio remisijos išlaikymo, didesnio pacientų įsitraukimo į bendruomenines paslaugas ir pagerėjusios gyvenimo kokybės.
tags: #v #258 #tdel #ambulatoriniu #specialiuotu