Užsienio valstybių akredituotos institucijos, vykdydamos tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, veikia vadovaudamosi 1993 metų Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau - Hagos konvencija), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d.
Teisinis reglamentavimas ir akreditacija
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 73-2668, i. k. Nr. A1-271, 2026-04-30, paskelbta TAR 2026-04-30, i. k. 2005 m. birželio 3 d. Nr. 1. 2.
N u s t a t a u, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nauji užsienio valstybių institucijų prašymai dėl įgaliojimų veikti, vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, suteikimo nepriimami.
Nuo rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Šiuo metu 15 užsienio valstybių įvaikinimo organizacijų turi įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Užimtumo galimybės slaugos namuose
Didesnis tokių akredituotų mūsų šalyje institucijų skaičius keltų pavojų kokybiškam ir skaidriam įvaikinimo vykdymui, todėl stabdoma naujų įvaikinimo organizacijų akreditacija.
Apribojimai ir jų tikslai
Per vienus kalendorinius metus tokią įgaliojimą anksčiau gavusi kitos šalies įvaikinimo organizacija ar priimančios šalies centrinė institucija gali pateikti ne daugiau kaip dviejų šeimų ar asmenų prašymus įvaikinti vaiką (vaikus) iki šešerių metų.
Kaip ir buvo anksčiau, toks reikalavimas netaikomas šeimoms, pageidaujančioms įvaikinti specialių poreikių vaikus.
Šiuo apribojimu siekiama operatyvesnio ir efektyvesnio tarptautinių įvaikinimo procedūrų vykdymo, o taip pat sumažinti nereikalingą užsienio piliečių, pageidaujančių įvaikinti mažus vaikus, laukimą eilėje.
„Lietuvoje tarptautinis įvaikinimas ne sustabdomas, o tik nustatomi kai kurie apribojimai teikiant dokumentus užsienio piliečių šeimoms, kurios nori įvaikinti sveikus iki šešerių metų vaikus, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie socialinį draudimą ir užsienio pajamas
Nė viena šeima ar asmuo iš maždaug 300 užsieniečių šeimų, užregistruotų pageidaujančių įvaikinti užsienio piliečių apskaitoje, nebus išbraukta ir jų įvaikinimo procedūra tęsiama toliau.
Minėti Lietuvoje įsigalioję apribojimai užsieniečiams įvaikinti mažus ir sveikus vaikus šią galimybę turėtų dar labiau padidinti.
Taigi Lietuva ne kratosi be tėvų globos likusių neįgalių ar vyresnių vaikų, bet atveria jiems kuo platesnį kelią į šeimą”.
Statistiniai duomenys ir specialių poreikių programos
Per pirmąjį 2006 metų pusmetį 44 lietuvių šeimos įvaikino 46 beglobius vaikus.
Iš jų 34 vaikai buvo iki 3 metų, 9 vaikai - 4-6 metų, 2 vaikai - 7-9 metų, 1 vaikas - 10-14 metų.
Taip pat skaitykite: Slaugos studijos užsienio universitetuose
Didžioji dalis šių vaikų, 20 mažylių, buvo sveiki, 26 vaikai turėjo išgydomų sveikatos problemų (specifinis mišrus raidos sutrikimas, toliaregystė, funkcinis širdies ūžesys ir kt.).
37 užsieniečiai ir Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje, per tą patį laikotarpį įvaikino 47 be tėvų globos likusius vaikus.
31 vaikas rado naujus namus Italijoje, 5 vaikai - JAV, 3 - Švedijoje, likusieji dabar gyvena Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje ir kitose šalyse.
10 italų įvaikintų vaikų buvo 10-14 metų, 9 vaikai - 7-9 metų, 7 vaikai - 4-6 metų, 4 vaikai - iki 3 metų.
Iš visų užsieniečių įvaikintųjų 21 vaikas įvaikintas pagal specialių poreikių programą (10 vaikų - 10-14 metų, 6 vaikai turėjo labai rimtų sveikatos sutrikimų, 5 vaikai įvaikinti kartu su broliais ir seserimis).
Specialių poreikių vaikas - tai rimtų sveikatos sutrikimų turintis nepilnametis (įvairūs apsigimimai, psichinė ir fizinė negalia), vyresnis nei dešimties metų vaikas arba vaikai iš didelių brolių ir seserų grupių.
Didžiausią dalį specialių poreikių vaikų sudaro vaikai, turintys brolių ar seserų, kurių negalima išskirti, ir vyresnio amžiaus vaikai.
Šiuo metu 248 vaikai, esantys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarkomoje realioje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje, siūlomi pagal specialiųjų poreikių programą.
Tai sudaro 30 procentų visų galimų įvaikinti vaikų.
Visos akredituotos Lietuvoje užsienio įvaikinimo institucijos nuolat supažindinamos su visu tokių nepilnamečių sąrašu.
Jos siekia šiems vaikams surasti šeimas savo šalyse.
Bendradarbiavimas ir praktiniai susitikimai
Tarnybos bei akredituotų užsienio valstybių institucijų, vykdančių tarptautinį įvaikinimą, įgaliotų atstovų susitikimo metu ketinama aptarti klausimus, susijusius su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūros pokyčiais nuo 2018 metų liepos 1 dienos.
Susitikime bus analizuojami su svečiavimusi susiję aktualūs klausimai, įvaikintų vaikų ryšiai su broliais ir seserimis, biologiniais tėvais bei kitais giminaičiais, šeimos galimam įvaikinti vaikui parinkimo procesas.
Renginio metu bus analizuojami konkretūs probleminiai tarptautinio įvaikinimo atvejai, dalijamasi patirtimi, ieškoma galimų sprendimų.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės Jurgitos Juodytės, susitikimai su akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliotais atstovais arba šeimų atstovais visuomet yra svarbūs: „Kitaip ir būti negali, nes šeimų atstovai - yra tarnybos partneriai vykdant tarptautinio įvaikinimo procesą Lietuvoje.
Glaudus tarpusavio bendradarbiavimas - tikimybė kuo sklandžiau vykdyti tarptautinio įvaikinimo procedūras“.
Susitikimai su šeimų atstovais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tradiciškai organizuojami kiekvienais metais, gegužės mėnesį.
„Susitikimų metu analizuojamos temos kaskart yra skirtingos. Jau yra kalbėta apie vaiko parengimą globai (įvaikinimui) ir išleidimą iš globos namų, bendravimą su įvaikinamo vaiko giminaičiais, grįžtamąją informaciją po įvaikinimo, įtėvių atstovaujamose šalyse parengimo klausimus“, - teigia J. Juodytė.
Rezultatai ir realūs pavyzdžiai
Pasak vyriausiosios specialistės J. Juodytės, tarnybos ir užsienio valstybių institucijų, įgaliotų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje, bendradarbiavimas vyksta sklandžiai ir sėkmingai.
„Geriausias to įrodymas yra įvaikinti vaikai ir tai, kad bendradarbiaujant su šeimų atstovais pavyksta įvaikintiems vaikams užmegzti ar atnaujinti santykius su Lietuvoje likusiais broliais bei seserimis ar kitais giminaičiais.
Taip susikuria išplėstinės šeimos, užsimezga giminiški santykiai.
Visada sakau, kad ir vienas įvaikintas vaikas yra daug.
Todėl tarnyba džiaugiasi šeimų atstovais, jų prasmingu darbu, nes jie yra neatsiejama tarptautinio įvaikinimo proceso dalis“, - sako J.
„Aktualusis interviu“: Tai kaip pareigūnai pasitinka naująjį vidaus reikalų ministrą?
Praktiniai niuansai ir viešoji komunikacija
„Lietuviai nenori įvaikinti vyresnių ir ligotų vaikų.
Tarptautinis tokių mažųjų piliečių įvaikinimas - vienintelė galimybė jiems augti šeimoje, turėti mamą ir tėtį, jaukius namus.
Minėti Lietuvoje įsigalioję apribojimai užsieniečiams įvaikinti mažus ir sveikus vaikus šią galimybę turėtų dar labiau padidinti.
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus.
Santrauka duomenų lentelėje
| Laikotarpis / Kategorija | Skaičius |
|---|---|
| Lietuvių šeimos įvaikintų vaikų (pirmas 2006 pusmetis) | 46 |
| Iš jų iki 3 metų | 34 |
| 4-6 metų | 9 |
| 7-9 metų | 2 |
| 10-14 metų | 1 |
| Pagal specialių poreikių programą (viso užsienyje įvaikintų) | 21 |
| Vaikai siūlomi pagal specialiųjų poreikių programą (viso apskaitoje) | 248 |
tags: #uzsienio #valstybiu #instituciju #veiklos #vykdant #tarptautini