Darbas yra viena iš svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių. Užimtumas, dalyvavimas darbo rinkoje ne tik užtikrina nuolatines pajamas bei finansinę gerovę, bet yra ir labai svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą.
Galimybė įsidarbinti yra ypač aktuali socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims su negalia, kadangi, kaip teigia Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (ang. Organization for Economic Co-operation and Development, OECD) 2016 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia (8 proc. visų šalies gyventojų). Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. visų galinčių dirbti asmenų su negalia.
Problemos ir kliūtys integracijai
Negalią turinčių asmenų į(si)darbinimo problema yra itin svarbi dar ir todėl, kadangi negalia dažniausiai ir yra įgyjama esant darbingo amžiaus; SADM duomenimis, daugiau nei 6 iš 10 pirmą kartą pripažintų kaip negalią turinčių asmenų yra 25-54 m. amžiaus. Tai reiškia, jog darbingo amžiaus asmenys su negalia turi poreikį ne tiek įgyti kvalifikaciją, kiek prisitaikyti prie naujos pakitusios situacijos ir darbo rinkos reikalavimų.
Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija. 2019 m. Valstybinio audito vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo specialiąsias paslaugas ir kitą pagalbą atitinkamose institucijose, o įstaigų interneto svetainių, kuriose asmuo su negalia ir turi pradėti ieškoti informacijos apie paslaugas, prieinamumas tesiekė 3.4 proc.
Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2018 m. atliktos apklausos rezultatai atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis. Pažymėtina, jog informacijos trūksta ir darbdaviams - 43 proc.
Taip pat skaitykite: Negalia ir užimtumas
Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir yra nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą. Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda - siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur asmenims, turintiems negalią kyla daugiausiai iššūkių.
Specialistai pastebi, kad atviroje darbo rinkoje negalią turinčių asmenų įdarbinimas ir toliau išlieka problema. Kliūtys, trukdančios integruotis į darbo rinką, nesikeičia.
„Išsiaiškinome ir identifikavome asmenų su negalia poreikius. Pagrindinė problema - kvalifikacijos trūkumas ir persikvalifikavimo galimybės. Negalią turinčio asmens profilis: kas antras - per 55 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis, kas trečias neturi formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos (32 proc.) ir kas ketvirtas (27,9 proc.), kuriam nustatytas 30-40 proc.
Pandemijos laikotarpiu daugiausiai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30-40 proc. (98 proc.). Didėjo neįgalių moterų skaičius ir jų dalis bedarbių struktūroje, daugiausiai paaugo darbo neturinčių 55+ asmenų ir jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir 40 proc.), labiausiai (56 proc.) šoktelėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo 20,3 proc.
Užimtumo tarnybos vaidmuo ir iniciatyvos
Užimtumo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį integruojant žmones su negalia į darbo rinką. Lietuvoje šiam tikslui skiriamas didelis dėmesys, o Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. buvo registruota 14,4 tūkst. riboto darbingumo dėl negalios asmenų.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų darbuotojų paieška
Šių klientų registravimosi pikas fiksuotas praėjusių metų trečią ketvirtį (5,6 tūkst.), kai buvo du kartus daugiau nei antrą. Palyginti su pandemijos pradžia 2020-aisiais, šiuo metu darbo ieško 3,4 tūkst. Nuo metų vidurio stebimas per mėnesį užsiregistruojančių neįgalių asmenų skaičiaus augimas.
Užimtumo tarnyboje pirmą šių metų pusmetį kas mėnesį registravosi stabilus turinčių negalią asmenų skaičius - vidutiniškai apie 677 asmenis per mėnesį. Prie sklandesnės darbo vietų paieškos viešosiose įstaigose prisidėjo ir naujovė Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų portale. Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms pasiruošusi padėti ne tik įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia.
Pernai su Užimtumo tarnybos pagalba viešojo sektoriaus darbuotojų komandas papildė daugiau nei 400 žmonių su negalia. Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“. Tarnyba ragina darbdavius darbo skelbimuose ir socialinių tinklų paskyrose rinktis specialų rėmelį su grotažyme #JokioSkirtumo. Tokia simbolinė žinutė būtų ženklas, kad šalyje yra darbdavių, pasirengusių įdarbinti žmones su negalia pagal jų žinias ir kompetencijas.
Statistika, tendencijos ir sektoriai
Per devynis mėnesius užimtumas suteiktas 9,2 tūkst. neįgaliųjų, iš jų - 5,9 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 2 tūkst. vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,2 tūkst. Visgi asmenų su negalia įdarbinimas nebuvo tvaresnis: neterminuotas įdarbinimas augo lėčiau nei terminuotam darbui. Nors didėjo 29,5 proc., tačiau lėčiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Labiausiai daugėjo vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus - net 94,3 proc. - daugiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.).
Pradedančių veiklą pagal verslo liudijimą 2019 m. Per devynis mėnesius įsteigtos 132 darbo vietos neįgaliesiems, 2020 m. - 102. Daugiausiai naujų darbo vietų įsteigta 2017 m. - 219.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos Dėl Užimtumo Senelių Namuose
Trys iš penkių (59,1 proc.) negalią turinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo. Daugiausiai pageidauja pagalbinio darbininko, valytojo, sargo, budėtojo darbo. Specialisto darbas domina 15,6 proc., kvalifikuoto darbininko - 15,7 proc., paslaugų darbuotojo ar pardavėjo - 9,6 proc.
Daugiausiai neįgalių asmenų įdarbino administracinę ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, statybos veiklas vykdančios įmonės. Šiuo metu šalyje veikia 109 socialinės įmonės. Sausį-spalį socialinėse įmonėse dirbo 5991 neįgalus asmuo, laikotarpio pabaigoje spalio 31 d.
Sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Iš jų - 1,4 tūkst.
Darbo vietų kvotos ir darbdavių skatinimas
Numatyta, kad neįgalių darbuotojų nuošimtis organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 5 proc. Užimtumo tarnyboje 2023 m. rugsėjo pradžioje dirbo 5,4 proc. darbuotojų su negalia. Dabar jų - 5,9 proc.
„Šie pokyčiai - ne tam, kad būtų siekiama kažko reikalauti, o neįvykdžius - bausti. Norima, kad kiekviena institucija, įstaiga, organizacija įsivertintų socialinės atsakomybės ribas ir nenusigręžtų nuo potencialių kandidatų su negalia. Į pagalbą darbdaviams įsitrauks ir „Sodra“, kuri iki sausio 31 d. sudarys kiekvienos institucijos darbuotojų su negalia sąrašus. Planuojama susiekti su kiekviena įstaiga, kuriai aktualios šios naujovės. Iki kovo 15 d. tikimasi išsiaiškinti priežastis, kurios darbdaviui iki šiol trukdė pasiekti kvotos dydį.
„Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.„Kvotų sistema sukurta tam, kad atviroje darbo rinkoje galima būtų panaudoti žmonių su negalia potencialą, padėti sunkiau besiintegruojančioms asmenų grupėms tvariai įsilieti į darbo rinką bei atliepti jų poreikius ir galimybes. Visgi įstaigos turės laikytis lygių galimybių principo ir organizuodamos atrankų procesus turės vertinti visus kandidatus vienodai.
Mokestinės lengvatos ir subsidijos
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Rodikliai
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | 166 757 |
| Aktyvūs atviroje darbo rinkoje | 26,3% (43 897) |
| Užimtumo tarnyboje registruota (2024-10-01) | 14,4 tūkst. |
PAGALBINIO DARBUOTOJO interviu klausimai ir atsakymai!
Rekomendacijos ir būtini pokyčiai
Siekdami įtraukti asmenis su negalia į užimtumo rėmimo sistemą, būtina sukurti palankias sąlygas jiems teikti ir gauti numatytas priemones ir paslaugas ir tokiu būdu būti aktyviems ieškant darbo. Dėl šios priežasties galime teigti, jog siekiant įtraukti asmenis su negalia į užimtumo rėmimo sistemą, būtina sukurti palankias sąlygas jiems teikti ir gauti numatytas priemones ir paslaugas ir tokiu būdu būti aktyviems ieškant darbo.
Reikalinga geresnė institucijų koordinacija, informacijos prieinamumo didinimas, platesnės užimtumo skatinimo priemonės orientuotos ne tik į darbdavio rėmimą, bet ir į darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą.
Asociacija "Lietuvos negalios organizacijų forumas" ir kitos suinteresuotos organizacijos gali stiprinti informacijos sklaidą, konsultacijas ir bendradarbiavimą su Užimtumo tarnyba bei darbdaviais, kad daugiau asmenų su negalia sužinotų apie prieinamą pagalbą ir galimybes.
tags: #uzimtumo #tarnyba #neigaliuju #integracija #i #darbo