Žmonių su negalia įdarbinimas yra svarbus socialinės įtraukties ir lygių galimybių užtikrinimo aspektas. Lietuvoje šiam tikslui skiriamas didelis dėmesys, o Užimtumo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį integruojant žmones su negalia į darbo rinką.
Šalyje gyvena 166 757 darbingo amžiaus žmonės su negalia. Iš jų aktyvūs atviroje darbo rinkoje yra 26,3 proc. (43 897).
Asociacija "Lietuvos negalios organizacijų forumas"
Žmonių su negalia įdarbinimo politika ir problemos
Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir yra nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą. Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda - siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur asmenims, turintiems negalią kyla daugiausiai iššūkių.
Specialistai pastebi, kad atviroje darbo rinkoje negalią turinčių asmenų įdarbinimas ir toliau išlieka problema. Kliūtys, trukdančios integruotis į darbo rinką, nesikeičia.
„Išsiaiškinome ir identifikavome asmenų su negalia poreikius. Pagrindinė problema - kvalifikacijos trūkumas ir persikvalifikavimo galimybės. Negalią turinčio asmens profilis: kas antras - per 55 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis, kas trečias neturi formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos (32 proc.) ir kas ketvirtas (27,9 proc.), kuriam nustatytas 30-40 proc. darbingumas.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų darbuotojų paieška
Pandemijos laikotarpiu daugiausiai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30-40 proc. (98 proc.). Didėjo neįgalių moterų skaičius ir jų dalis bedarbių struktūroje, daugiausiai paaugo darbo neturinčių 55+ asmenų ir jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir 40 proc.), labiausiai (56 proc.) šoktelėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo 20,3 proc.
Užimtumo tarnybos vaidmuo ir iniciatyvos
Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. buvo registruota 14,4 tūkst. riboto darbingumo dėl negalios asmenų. Šių klientų registravimosi pikas fiksuotas praėjusių metų trečią ketvirtį (5,6 tūkst.), kai buvo du kartus daugiau nei antrą. Palyginti su pandemijos pradžia 2020-aisiais, šiuo metu darbo ieško 3,4 tūkst.
Nuo metų vidurio stebimas per mėnesį užsiregistruojančių neįgalių asmenų skaičiaus augimas. Užimtumo tarnyboje pirmą šių metų pusmetį kas mėnesį registravosi stabilus turinčių negalią asmenų skaičius - vidutiniškai apie 677 asmenis per mėnesį.
Prie sklandesnės darbo vietų paieškos viešosiose įstaigose prisidėjo ir naujovė Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų portale. Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms pasiruošusi padėti ne tik įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia.
Pernai su Užimtumo tarnybos pagalba viešojo sektoriaus darbuotojų komandas papildė daugiau nei 400 žmonių su negalia. Jų darbo pozicijos - nuo nekvalifikuotų darbuotojų iki ugdymo, gydymo įstaigų specialistų.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos Dėl Užimtumo Senelių Namuose
Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“. Tarnyba ragina darbdavius darbo skelbimuose ir socialinių tinklų paskyrose rinktis specialų rėmelį su grotažyme #JokioSkirtumo. Tokia simbolinė žinutė būtų ženklas, kad šalyje yra darbdavių, pasirengusių įdarbinti žmones su negalia pagal jų žinias ir kompetencijas.
Statistika ir tendencijos
Per devynis mėnesius užimtumas suteiktas 9,2 tūkst. neįgaliųjų, iš jų - 5,9 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 2 tūkst. vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,2 tūkst. Visgi asmenų su negalia įdarbinimas nebuvo tvaresnis: neterminuotas įdarbinimas augo lėčiau nei terminuotam darbui. Nors didėjo 29,5 proc., tačiau lėčiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Labiausiai daugėjo vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus - net 94,3 proc. - daugiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Pradedančių veiklą pagal verslo liudijimą 2019 m. Per devynis mėnesius įsteigtos 132 darbo vietos neįgaliesiems, 2020 m. - 102. Daugiausiai naujų darbo vietų įsteigta 2017 m. - 219.
Trys iš penkių (59,1 proc.) negalią turinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo. Daugiausiai pageidauja pagalbinio darbininko, valytojo, sargo, budėtojo darbo. Specialisto darbas domina 15,6 proc., kvalifikuoto darbininko - 15,7 proc., paslaugų darbuotojo ar pardavėjo - 9,6 proc.
Daugiausiai neįgalių asmenų įdarbino administracinę ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, statybos veiklas vykdančios įmonės.
Šiuo metu šalyje veikia 109 socialinės įmonės. Sausį-spalį socialinėse įmonėse dirbo 5991 neįgalus asmuo, laikotarpio pabaigoje spalio 31 d. - 4483 negalią turintys asmenys.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie užimtumą globos įstaigose
Sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Iš jų - 1,4 tūkst.
Darbo vietų kvotos
Numatyta, kad neįgalių darbuotojų nuošimtis organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 5 proc. Užimtumo tarnyboje 2023 m. rugsėjo pradžioje dirbo 5,4 proc. darbuotojų su negalia. Dabar jų - 5,9 proc.
„Šie pokyčiai - ne tam, kad būtų siekiama kažko reikalauti, o neįvykdžius - bausti. Norima, kad kiekviena institucija, įstaiga, organizacija įsivertintų socialinės atsakomybės ribas ir nenusigręžtų nuo potencialių kandidatų su negalia. Į pagalbą darbdaviams įsitrauks ir „Sodra“, kuri iki sausio 31 d. sudarys kiekvienos institucijos darbuotojų su negalia sąrašus. Planuojama susiekti su kiekviena įstaiga, kuriai aktualios šios naujovės. Iki kovo 15 d. tikimasi išsiaiškinti priežastis, kurios darbdaviui iki šiol trukdė pasiekti kvotos dydį.
„Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.
„Kvotų sistema sukurta tam, kad atviroje darbo rinkoje galima būtų panaudoti žmonių su negalia potencialą, padėti sunkiau besiintegruojančioms asmenų grupėms tvariai įsilieti į darbo rinką bei atliepti jų poreikius ir galimybes. Visgi įstaigos turės laikytis lygių galimybių principo ir organizuodamos atrankų procesus turės vertinti visus kandidatus vienodai.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | 166 757 |
| Aktyvūs atviroje darbo rinkoje | 26,3% (43 897) |
| Užimtumo tarnyboje registruota (2024-10-01) | 14,4 tūkst. |
| Socialinės įmonės | 109 |
LNF veiksmai ir siūlomi sprendimai
LNF pozicija - darbas žmonėms su negalia ir jų integracija į darbo rinką turi būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į žmogaus kompetencijas bei potencialą tobulėti ateityje. Bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba, LNF siūlo veiksmingus sprendimus ir skatinimo priemones, kad žmonių su negalia įdarbinimas vyktų kuo efektyviau ir sparčiau.
Taip pat LNF drauge su partneriais įgyvendina Europos socialinio fondo remiamą projektą, kuriuo siekia, kad žmonių su negalia įdarbinimas būtų skatinamas net didžiausioje socialinėje atskirtyje esantiems žmonėms, ilgą laiką gyvenantiems socialinės globos institucijose (pensionuose).
tags: #uzimtumo #tarnyba #statistika #neigaliuju #integracija #i