Visų uždarosios akcinės bendrovės (toliau - bendrovė) akcijų ar akcijų dalies įgijimas arba perleidimas yra reikšmingas žingsnis verslui gyvuojant, todėl bet kokie su tuo susiję pokyčiai yra itin svarbūs konkrečios bendrovės akcininkams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau - LR) civiliniu kodeksu CK 1.74 str. 1 d. kai parduodama 25 proc., tame pačiame straipsnyje nurodytos ir išimtys, kai notarinė forma nereikalinga. Finansinių priemonių asmenines sąskaitas LR gali tvarkyti finansų maklerio įmonė (FMĮ). FMĮ yra LB licencijuotas rinkos dalyvis, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas ir (arba) investicinės veiklos vykdymas.
Vadovaudami LR LB duomenimis, veikia 11 FMĮ, tačiau faktiškai vertybinių popierių apskaita užsiima tik dalis jų. Perleidžiamos bendrovės akcijos gali būti formos: materialiosios (t.y. akcijų sertifikatai ar pažymėjimai) ir nematerialiosios. Nematerialiosios akcijos savininkas yra tas asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Tai yra asmuo, kuriam nereikia specifinio dokumento - materialiosios akcijos ar akcijų sertifikato, į kurį įrašytas akcijų savininkas. Visų akcinių bendrovių akcijos yra nematerialiosios, o uždarųjų akcijų bendrovės gali būti dviejų formų - materialiosios ir nematerialiosios (CK 40 str. 9 d.).
„Įprastu bendrovės gyvavimo ciklu“ tvarkingas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis savarankiškas bendrovės vertybinių popierių tvarkymas yra pakankamas. Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse šalys kartais nurodo akcijų perleidimo momentą (nuo sutarties pasirašymo, nuo pinigų pervedimo ir pan.). Tačiau ABĮ numato, kad nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, o materialiosios - per įregistravimą į akciją ar akcijų sertifikatą (indosamentą). Indose įrašomi duomenys apie įgijėją ir data. Indosamentą pasirašo pardavėjas ir įgijėjas (ABĮ 46 str. 1 d.).
Jeigu bendrovės akcijos yra materialiosios, tačiau norima pereiti prie supaprastinto jų tvarkymo FMĮ, uždaroji akcinė bendrovė akcijų formą gali pakeisti išleisdama naują įstatų redakciją, kurioje nurodoma, kad akcijos yra nematerialiosios. Bendrovės įstatus turi pasirašyti asmuo, kuris atstovauja bendrovei. Nėra vieno teisingo būdo sandorių įforminimo perleidžiant akcijas - nematerialiųjų akcijų sandoriai gali būti tvirtinami notariškai arba per FMĮ. Tačiau, jei sandoris tik pasirašomas, bet tinkamai neįforminamas, sandoris laikomas negaliojančiu (CK 1.93 str.).
Jei sandoris notarine forma, sandorio tekstas iš anksto turi būti derinamas pas notarą. Notaro įpareigojimai: pateikti notarinį įforminimą reikalauja, kad būtų pateikti bendrovės dokumentai, pirkėjo ir pardavėjo duomenys. Notaras užtikrina laisvą sandorį sudarančių šalių valią, skaidrumą ir atitiktį LR teisės aktams. FMĮ taip pat taiko „pažink savo klientą“ (KYC) ir pinigų plovimo prevencijos procedūras. FMĮ priima sandorį su kvalifikuotais elektroniniais parašais, o sandoriui dalyvauti gali dalyvauti ir FMĮ atstovas.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Nutrakant santuoką, dalijamas sutuoktinių turtas. Pagal bendrą taisyklę turtas dalijamas lygiai. Dažnai kyla klausimai, ar vieno sutuoktinio iki santuokos įsteigta įmonė laikytina bendrąja jungtine nuosavybe ir turi būti dalijama. Taip pat kaip traktuojama vertė, kai santuokoje įmonės vertė padidėjo. Civilinis kodeksas nustato, kad iki santuokos sudaryta įmonė yra asmeninis turtas, tačiau santuokos metu padidėjusi vertė laikoma bendrąja nuosavybe, dėl kurios kitam sutuoktiniui priklauso kompensacija. Teismų praktikoje vertinant įmonės vertę taikomi įvairūs metodai: rinkos kainos, palyginamoji vertė, DCF (diskontuotų pinigų srautų) ir atstatomosios vertės metodai. Nustatant įmonės vertę taikomi keli metodai, o galutinis įvertinimas gaunamas jų rezultatų palyginimu.
Teismai dažnai nurodo, kad santuokos nutraukimo bylose įmonės (verslo) vertės padidėjimas gali būti lingvistuojamas per akcijų padalijimo ar piniginės kompensacijos formą. Jei įmonė pradėta iki santuokos, du vertinimai turi būti atlikti: buvusi įmonės vertė santuokos sudarymo dieną ir vertė santuokos nutraukimo metu. Audito išvada nėra vienintelė pakankama priemonė vertinant vertės pokyčius; teismai dažnai remiasi ir kitais įmonės finansiniais dokumentais. Nors Civilinis kodeksas nustato lygių dalų principą, teismai gali nukrypti, jeigu įrodyta, kad vienas sutuoktinis stipriau prisidėjo prie verslo augimo.
Pavyzdžiai iš teismų praktikos rodo, kad santuokoje įgytą verslą įmanoma dalyti įvairiai: kartais buvo priteista kompensacija už dalį akcijų, o kartais - dalis akcijų perduota vienam sutuoktiniui, o kitam suteikta piniginė kompensacija. Taip pat egzistuoja situacijos, kai įmonė susiduria su sunkumais (pvz., įmonė bankrutuoja), tačiau teisės normos leidžia išlaikyti teisę reikalauti kompensacijos, jeigu įrodoma, kad įmonės vertės prieaugis buvo iššvaistas ar nuslėptas. Nustatant padalijimą taip pat atsižvelgiama į vaikų interesus, atkuriamąją galimybę ir tai, ar abipusiai dalyvavo sutuoktiniai vertybinių popierių valdyme.
Kitas klausimas - kaip vertinti akcijų opcionus ar kitus teisės pirkti ar parduoti vertybinius popierius? Jei sutuoktiniai neturi vedybų sutarties, opcionai tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Vedybų sutarties atveju galima nustatyti, kad tam tikras turtas lieka asmenine nuosavybe arba dalinamas tam tikru režimu. Civilinis kodeksas 3.123 str. 4 d. įtvirtina, kad vieno sutuoktinio dalis gali būti sumažinta dėl šeimos negautų pajamų ar sutuoktinio aplaidumo, palyginant galimą naudą nuo turto, kurio dalijimas buvo nepasisekęs. Taigi, net ir akcijų opcionas gali būti įtrauktas į dalijamą turtą ir vertinamas kaip potenciali dalis, kurią galima kompensuoti. Įmonės akcijų perleidimas įforminamas sutartimi, kuri gali būti notarinės arba paprastą rašytinę formos. Nuo 2015 m. sausio 1 d. CK 1.74 str. 1 d. 3 p. numato specifinius reikalavimus dėl perleidimo. Pagrindinis principas - sandoriai dėl akcijų, bendrosios jungtinės nuosavybės dalies perleidimo, gali būti sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus, kai vienas turi kito sutuoktinio įgaliojimą. Taip pat svarbus pirmumo teisės pirkti perleidžiamas UAB akcijas klausimas. Dar vienas aspektas - nors nėra aiškių taisyklių dėl visų atvejų, praktikoje taikoma principas, kad jeigu sutartis dar nepriklauso vienam sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo, sandoris laikomas negaliojančiu, o perleidimo teisinis reglamentavimas sunkėja dėl papildomų reikalavimų.
Galiausiai, Nuo praktikos - svarbu atkreipti dėmesį į teisinę apskaitą atskirai: 99,9% UAB akcijų yra nematerialios, o sąskaitų tvarkymas atliekamas sąskaitų tvarkytojo. Sąskaitų tvarkytojas atlieka notaro funkcijas tikrinti duomenų tikslumą, o svarbiausias vaidmuo - pateikti išrašus iš asmeninių vertybinių popierių sąskaitų. Naujas sąrašas turi būti sudarytas nedelsiant po vertybinių popierių savininkų pasikeitimo, o 5 dienos laikotarpis įraštų pateikimas Juridinių asmenų registrui. Įmonė gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui, kuris veikia kaip sąskaitų tvarkytojas. Dažnu atveju sąskaitų tvarkytojo sandorio registravimo mokestis yra fiksuotas, o notaro - procentinis, didėja proporcingai sandorio sumai.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
| Vertinimo metodai | Aprašymas |
|---|---|
| Palyginamosios vertės metodas | Turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogų sandorių kainas, atsižvelgiant į skirtumus. |
| Diskontuotų pinigų srautų vertė (DCF) | Turtas vertinamas pagal būsimus įmonės rezultatus ir pinigų srautus. |
| Atstatomosios vertės metodas | Apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos būklės objektus pagal dabartines kainas. |
Teismų praktikoje svarbu, kad vertinimas būtų išsamus: įvertinama įmonės veikla, jos teigiamos pajamos, gautos pajamos iš intelektinės nuosavybės, ir prestižas. Tačiau intelektinės teisės (pvz., patentai ar muzikos kūriniai) dažnai laikomos asmenine nuosavybe, o teisės už santuokos laikotarpį generuojamos pajamos laikomos bendrąja nuosavybe. Tačiau po santuokos sudarymo iš sutuoktinio intelektinės veiklos gautos pajamos laikomos bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi ir yra dalintinos.
Apibendrinant, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai dalijimas natūra yra neįmanomas arba nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar vaikų interesus. Kasacinis teismas pabrėžia, kad kiti ne natūra dalijimo būdai gali būti taikomi, kai yra rimtų pagrindų. Dėl verslo pasidalijimo dažnai taikoma kompensacija už vieno sutuoktinio užimtos dalies vertę. Dažnai sprendimai remiasi ne tik įmonės akcijų padalijimu, bet ir tai, kaip šalys elgėsi su turtu iki padalijimo, jų tarpusavio santykiai ir galimybės vystyti verslą.
Taip pat paminėtina, kad įmonės (UAB) akcijų perleidimas yra reglamentuojamas sutartimi su specifiniais reikalavimais. Sutuoktinio sutikimas dėl santuokos metu įgytų UAB akcijų perleidimo yra būtinas išskyrus atvejus, kai sutuoktinis turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį. Prieš įsigyjant akcijas galima sudaryti vedybų sutartį, kurioje įtvirtinamas viskas ar dalinis turto atskyrimo režimas arba dividendų nuosavybės forma. Taip pat pateikiama rekomendacija: prieš sandorį pasirašant ir sudarant sandorį su FMĮ ar notaru, būtina aiškiai nustatyti, ar akcijos priklauso sutuoktiniui asmeninei nuosavybės teise, ar yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Praktikoje galima išryškinti, kad atsitikus keletui šeimos verslų, teismų nuomonės gali būti skirtingos. Didelį vaidmenį vaidina sutuoktinių tarpusavio santykiai, verslo valdymo lygis ir galimybės toliau vystyti verslą. Kaip pastebi ekspertai, šeimos verslo apibrėžimas Lietuvoje nėra vienareikšmis; dažnai laikoma, kad šeimos verslas yra įmonė, kurioje kontrolinius akcijų paketus valdo vienas ar keli sutuoktiniai ir kuriuos nori perduoti kitai kartai.
Specialistai taip pat pabrėžia, kad vedybų sutartys dažnai nėra sudaromos, o tai lemia, kad dalijant turtą taikomi teisės aktai ir teismo nuostatos yra taikomos remiantis bendruoju reguliavimu. Lietuvoje statistikos duomenys rodo, kad iš 100 susituokusių porų apie 36 išsiskiria, nors situacija gerėja. Esant poreikiui, galima susitarti dėl laikino sprendimo ir išvengti teisminių ginčų.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Nacionalinė teismų administracija. Veiklos sritys (gestų kalba)
Trumpai apie praktinę santuokos nutraukimo situaciją: dalijamą bendrąjį turtą sudaro ir akcijos, iš verslo gaunamos pajamos bei įmonės vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu. Vertė nustatoma pagal rinkos kainas teismo priėmimo dieną, o vertinimo metu gali būti naudojami keli metodai, kurie papildomai tarpusavyje lyginami. Jei vienas sutuoktinis vertė pasiekė anksčiau, vertinimas gali būti papildytas ir papildomomis ekspertizėmis. Gali būti taikoma kompensacija už dalį akcijų, o ne dalis pačių akcijų. Taip pat svarbu, kad teisės aktai numato, jog sandoriui turi dalyvauti abu sutuoktiniai arba jų įgalioti atstovai, o notariškai tvirtinant sandorį - būtinas fizinis sąskaitų savininkų dalyvavimas. Įmonės tvarkymo pasikeitimai gali paveikti sąskaitų tvarkytojo atsakomybę ir procesą, įskaitant perregistravimą Juridinių asmenų registre ir sąskaitų atnaujinimą.