Ūkininkų patirtų nuostolių dėl 2018 m. sausros atlyginimo tvarka nustatyta pagal Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) parengtas taisykles, kurios šiuo metu derinamos su atsakingomis institucijomis. Atsižvelgiant į sunkią ūkininkų padėtį, Vyriausybė numato nuostolių atlyginimą dviem žingsniais: pirmuoju etapu Žemės ūkio ministerija skirs 8,5 mln. eurų, o Finansų ministerija nagrinėja galimybę skirti papildomas lėšas antram etapui.
Kokie ūkininkai gali gauti paramą
Parama bus mokama ūkininkams, iki nustatyto termino pateikusiems paraiškas dėl patirtų nuostolių kompensavimo ir kurių dėl sausros patirti augalininkystės produkcijos nuostoliai sudaro ne mažiau kaip 30 proc. pareiškėjo bendros vidutinės metinės 2015-2017 m. produkcijos vertės pagal visus taisyklėse nurodytus augalus. Parama taip pat bus mokama gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkio subjektams, jei jie tenkins atitinkamų taisyklių reikalavimus.
Išmokų dydžiai ir paskirstymas
Iš viso tam numatyta kiek daugiau nei 4 mln. eurų pirmojo etapo išmokoms, o NMA iki liepos 26 d. į 17 tūkst. ūkio subjektų sąskaitas perves 4,2 mln. eurų išmokų. Likusiems dėl sausros patyrusiems nuostolių augalininkams (251) kompensacinės išmokos bus mokamos, kai tik jie atsiųs reikalingus dokumentus ar bus išsamiau išnagrinėti pateikti duomenys. Šiems augalininkystės sektoriaus atstovams NMA perves per 17 tūkst. eurų paramos.
Pasak Nacionalinės mokėjimų agentūros Žemės ūkio paramos departamento atstovės Editos Bagdonienės, išmokų sumos labai įvairios. „Kai kam ir labai nedidelės siekia tik iki 10 eurų. Kai kam didesnės. Viskas priklauso, kas deklaruoja, kokius plotus deklaruoja, kokią produkciją augina, kokius augalus“, - teigė ji. Mažiausia kompensacija - 6,55 euro, o didžiausią, iki 37 tūkst. eurų, gaus viena žemės ūkio bendrovė.
Preliminarūs skaičiavimai ir limitai
Preliminariais skaičiavimais, augalininkystės sektoriuje vidutinė išmoka būtų apie 10 Eur/ha, o gyvulininkystės - apie 7 Eur/SGV. Bendras nuostolis augalininkystės sektoriuje, pirminiais skaičiavimais, sudaro apie 62 mln. eurų. Kadangi pagal Valstybės pagalbos skyrimo reglamentavimą būtų kompensuojama iki 40% patirtų nuostolių, bendras lėšų poreikis augalininkystės ūkių paramai sudarytų apie 24,55 mln. eurų. Gyvulininkystės atveju nuostoliai priskaičiuojami iki 30 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Parama mokiniams
Pažymėtina ir tai, kad gyvulininkystės atveju pagal de minimis pagalbą suteikus paramą vienam subjektui per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį ji negali būti didesnė kaip 15 tūkst. eurų.
Kada ir kaip bus mokamos išmokos
NMA planuoja, kad kompensacijos ūkininkus galėtų pasiekti antroje vasaros pusėje, o rugpjūtį taip pat planuojama mokėti kompensacines išmokas gyvulininkystės ir paukštininkystės veikla užsiimantiems ūkio subjektams, jei jie atitiks taisyklių reikalavimus. Apie apskaičiuotą paramos sumą pareiškėjai gali sužinoti NMA informaciniame portale.
Paraiškų pateikimas ir dokumentai
Parama bus mokama ūkininkams, iki nustatyto termino pateikusiems paraiškas dėl patirtų nuostolių kompensavimo. Likusiems augalininkams kompensacinės išmokos bus mokamos, kai tik jie atsiųs reikalingus dokumentus ar bus išsamiau išnagrinėti pateikti duomenys. Šiuo metu kompensacijų taisyklės derinamos su atsakingomis institucijomis, todėl tikslios procedūros ir reikalavimų sąrašas skelbiamas NMA/ŽŪM komunikatuose.
Ūkininkų patirtys ir papildomi apsisaugojimo būdai
Jau nuėmus derlių apčiuopiami realūs rezultatai: ne visiems ūkininkams palanki vasara kai kuriuos verčia skaičiuoti ne pelną, bet nuostolį. Krekenavoje ūkininkaujantys Darius Česevičius ir Vigandas Petrėnas pranešė, kad sausra padarė nemažai žalos ir patirti nuostoliai sieks dideles sumas. „Pernykštis derlius buvo 7,5 tonos iš hektaro, o šiemet vos 4 tonos išėjo“, - sakė vienas ūkininkų. Ūkininkai taip pat pabrėžia, kad prasidėjusios problemos dar labiau paaštrina mažesnės grūdų klasės ir mažesnis rapsų aliejingumas, kas mažina supirkimo kainą.
Ūkininkai diskutuoja apie draudimo ir savidraudos fondų privalumus bei trūkumus. Daugelis teigia, kad draudimas kartais neatsiperka dėl aukštų įmokų, o savidraudos fondų įkūrimas reikalauja bendruomeniškumo ir ilgalaikio susitarimo. Žemės ūkio rūmų atstovų nuomone, gyvenimo patirtis rodo, kad kol kas efektyviau pačiam ūkininkui įsisteigti nuosavą fondą ir taip ruoštis galimiems nuostoliams kompensuoti.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos atnaujinimas 2018
Draudimo rinka ir valstybės skatinimas
Po 2018 metų stichinės sausros buvo atsižvelgta į žemdirbių prašymus sukurti draudimo produktą nuo stichinės sausros. Bandomuoju projektu buvo apdrausta daugiau kaip 3,5 tūkst. hektarų javų ir rapsų pasėlių. Kiekvienais metais apdraudžiama apie 15-18 proc. visų deklaruotų draustinų pasėlių, o šiais metais savo pasėlius nuo meteorologinių reiškinių saugo beveik 1000 ūkininkų, o visas draustinas plotas sudaro apie 270 tūkst. ha.
Valstybė skatina pasėlių draudimą ir prisideda kompensuodama dalį įmokų: atskiros rizikos (iššalimas ir stichinė sausra) kompensuojamos net iki 70 proc. iš ES lėšų, kitos rizikos (kruša, liūtis, audra) kompensuojamos iki 50 proc. iš valstybės biudžeto. Vidutinis draudimo įmokos tarifas 2019 metais sudarė apie 3,35 proc. nuo draudimo sumos, o įmokos nuo vasaros rizikų (krušos, liūties ir audros) kainuoja nuo 4-5 eurų už hektarą.
Bankų reakcija ir finansinė pagalba ūkininkams
Bankai taip pat reaguoja į žemdirbių finansines problemas: esant praėjusio derliaus nuostoliams, ūkininkai kreipėsi dėl paskolų grąžinimo grafikų koregavimo, atidėjimų ar kreditų pratęsimų. Kiekvieną atvejį bankai sprendžia individualiai, ieškodami galimybių atidėti mokėjimus ar peržiūrėti finansines sutartis.
Sinkevičius apie korupcijos skandalą: pasekmės bus liūdnos | Delfi interviu
Administraciniai ir teisní apribojimai
Pagal ŽŪM darbo grupėje patvirtintą metodiką stichinės sausros pasireiškimas vertinamas tik tada, kai SPI 2 (kritulių kiekio indeksas 2 mėnesių laikotarpiu) indekso vertė mažesnė nei -1,7. Ši reikšmė kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui Kėdainių rajone, nebuvo pasiekta, todėl draudimo apsauga neįsigaliojo. Visgi savidraudos fondo valdybos atsižvelgę į ekstremalią situaciją leido vertinti nuostolius ir taikyti kompensacijas.
Praktiniai patarimai ūkininkams
- Pateikti paraiškas ir visus reikalaujamus dokumentus NMA per nurodytą terminą.
- Saugoti deklaracijos ir derliaus duomenis, kurie reikalingi nuostoliams įvertinti.
- Apsvarstyti pasėlių draudimo galimybes bei savidraudos fondo steigimą kaip ilgalaikę rizikos valdymo priemonę.
- Bendrauti su kredito įstaigomis dėl galimų paskolų sąlygų koregavimų.
Kaip sužinoti apie paramos sumą
Apie apskaičiuotą paramos sumą pareiškėjai gali sužinoti NMA informaciniame portale. Šiuo metu NMA skelbia informaciją, kada ir kam bus pervestos išmokos, taip pat praneša apie tolimesnius sprendimus dėl papildomų lėšų skyrimo.
Taip pat skaitykite: Skyrimo tvarka
| Parametro pavadinimas | Reikšmė |
|---|---|
| ŽŪM pirmojo etapo skiriama suma | 8,5 mln. eurų |
| NMA pervedama ūkio subjektams | 4,2 mln. eurų |
| Paraiškų pateikimo įvesta sąlyga | Nuostoliai ≥30% vidutinės 2015-2017 m. produkcijos vertės |
| Augalininkystės preliminarus vidutinis išmokos dydis | ~10 Eur/ha |
| Gyvulininkystės preliminarus vidutinis išmokos dydis | ~7 Eur/SGV |
Ūkininkams rekomenduojama sekti NMA ir ŽŪM pranešimus, pateikti reikiamus dokumentus ir, esant neaiškumams, kreiptis į atsakingas institucijas arba savivaldos atstovus dėl individualios pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad kompensacijų taisyklės derinamos, gali atsirasti papildomų sąlygų ar pakeitimų, kuriuos būtina atidžiai stebėti.