Sociãliniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Tai socialinio bendravimo patirtis. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Plačiąja prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.
Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas). Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas). Verbaliniai įgūdžiai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos įvairiomis temomis, mokymas ir mokymasis. Neverbaliniai įgūdžiai: aktyvus klausymas, kūno kalba.
Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Esminiai ir situaciniai socialiniai įgūdžiai
Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius ir situacinius:
- Esminiai: stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas).
- Situaciniai: mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus.
Analizuojant vaikų socialinę kompetenciją dažniausiai pabrėžiami tokie socialiniai įgūdžiai: problemų sprendimas, empatija, streso įveikimas. Gerų santykių su bendraamžiais pagrindu formuojasi šie vaikų socialiniai įgūdžiai: mokėjimas reikšti jausmus, išgirsti, pagarba vienų kitiems, bendradarbiavimas. Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus. Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinio emocinio ugdymo svarba
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji jaustųsi saugūs, vertinami ir įsitraukę į mokymosi procesą.
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Mokyklos vaidmenyje svarbios yra šeimos ir mokytojų lyderystė. Pasak Čedavičienės D. (2008) mokytojai nerimąsi dėl mokinių neraštingumo pradeda suprasti emocinį neraštingumą. Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) teigia, kad emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei empatija skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą ir psichologinį funkcionavimą. Todėl emocinis intelektas yra patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.
Mokyklos socialinio ir emocinio ugdymo integravimas
Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų ir rodytų asmeninį pavyzdį. Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama dėmesio - tai padeda vaikams tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Šeimos pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi pagarbą, mandagumą, tuo anksčiau pradeda taikyti šiuos principus bendravime su bendraamžiais.
Ką rodo tyrimai apie mokytojų įtaką? Lam C. (2014) nurodo, kad geri mokytojai turi teigiamų savybių, kurios lemia socialines ir emocines kompetencijas ir siejasi su efektyviu mokymu. Svarbu rodyti pozityvią energiją, megzti ir palaikyti asmeninius ryšius su mokiniais, gebėti dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu ir būti lankstiems pokyčiuose. Reflektavimas ir nuolatinis tobulėjimas yra būtini vadybos ir ugdymo komponentai.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Sociokultūrinės veiklos ir bendruomenės vaidmuo
Sociokultūrinė veikla - tai bendruomeninio ugdymo sritis, sudaranti palankias sąlygas įvairios socialinės padėties, įvairių tautybių ir įvairaus amžiaus žmonėms realizuoti savo socialinius, kultūrinius, švietimo poreikius. Bendruomenė - tai tapatybės ir bendrumo jausmas, atsirandantis priklausant tam tikrai vietai ir socialinei grupei. SOCIALINIO - KULTŪRINIO darbo tikslas - suteikti žmonėms galimybę pažvelgti į savo padėtį objektyviau, stiprinti jų kompetencijas ir panaudoti atitinkamus išteklius.
Bendruomenėse vyksta tiek formalus socialinių darinių egzistavimas, tiek neformalus tarpusavio bendravimas. Sociokultūrinis ugdymas sujungia socialinį ir kultūrinį darbą, kur kultūra vienija ir atlieka socialinę misiją. Prancūzijoje sociokultūrinė bendruomenės veikla gyvuoja nuo XIX amžiaus ir skirta vaikų priežiūrai, jaunimo problemoms tyrinėti, suaugusių švietimui, socialiniams-ekonominiams projektams. Olandijos bendruomenės centrų veikla orientuota į įvairias grupes - vyresniuosius, emigrantus, vaikus, motinas, tautinių mažumų atstovus bei žmones su negalia.
Lietuvoje bendruomenės centrai vis dar nėra plačiai išplėtoti, tačiau jų naudą pastebi visuomenė ir jie pamažu kuriasi kaip tinklas. Socialinis pedagogas - tai specialistas, kuris organizuoja vaikų ugdymą laisvu nuo mokymosi laiku, derina pedagoginius ir socialinius darbo aspektus, vadovaujasi etikos principais. Kultūra kaip sociokultūrinio ugdymo komponentė skatina komunikaciją su įvairiais žmonėmis globaliame pasaulyje ir turi didelę įtaką socialinei sanglaudai bei ekonomikos augimui. Lietuvos nacionalinis kultūros centras pateikia statistiką apie kultūros centrus ir jų veiklą regionuose, kurioje įsikūrę centrai ir jų padaliniai teikia platų spektrą kultūrinių paslaugų.
Integruotas socialinis ir kultūrinis ugdymas
Sociokultūrinis ugdymas pasiekia geriausius rezultatus, kai į klases įtraukiama visos bendruomenės. Pavyzdžiui, integruojant kultūrinį ugdymą į visą ugdymo procesą, literatūros pamokose galima atkreipti dėmesį į veikėjų išgyvenamas emocijas, o istorijų ir pasakojimų analizė - į kultūrų skirtumus ir panašumus. Emocinio raštingumo ugdymas leidžia mokiniams atpažinti ir išraiškai išreikšti savo jausmus, o meninės veiklos pagerina dėmesio koncentraciją, kalbos raidą ir socialinius įgūdžius. Stažuotės, praktika muziejuose ir kultūros centruose suteikia galimybių vaikams ir jaunimui patirti įtraukties praktikas bei įgyti naujų gebėjimų.
Naujosios programos akcentuoja kultūrinės kompetencijos svarbą: kultūrinė savimonė, kultūrinė raiška ir kultūrinis sąmoningumas, kuriuos apima kultūrinis išprusimas, raiška ir sąmoningumas. Akcentuojama tarpdisciplininio kultūrinio ugdymo tobulinimas ir nuoseklus darbavimasis su mokiniais per įvairias pamokas ir veiklas.
Taip pat skaitykite: Šeima ir socialiniai įgūdžiai
Ikimokyklinukams – apie emocijas žaismingai ir suprantamai. I dalis
Taip pat svarbu užtikrinti, kad ugdymas vyktų nuosekliai - pagal NAKA principą: nuosekliai gilinti tai, ką mokiniai jau supranta, įtraukti aktyvią mokinių dalyvavimo formą, turėti koncentruotą laiką ir aiškius tikslus. Integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius į visų dalykų turinį, ugdymas tampa nuosekliomis pamokomis, kurios leidžia įgūdžius pritaikyti realiame gyvenime.
Kaip rodo pavyzdžiai iš Lietuvos, stažuotės ir bendradarbiavimas su kultūros institutais skatina mokytojų kūrybiškumą ir gebėjimą taikyti kultūrinio ugdymo principus kasdieninėje veikloje. Vizualinis mąstymas, emocinis raštingumas ir kūrybiškumo ugdymas - tai efektai, kuriuos gali kurti integruotos pamokos ir kultūriniai projektai. Emocinis raštingumas pagerina mokinių motyvaciją ir savęs pasitikėjimą, taip pat skatina saugų ir įtraukiantį mokymosi klimatą.
- Saugios ir įtraukiamos pamokos su aiškiais lūkesčiais ir bendromis taisyklėmis.
- Ūkio dalyvavimo įtraukti metodai, taikant skirtingus mokymosi stilius.
- Nuosekliai ugdomi įgūdžiai, bent kartą per savaitę apgalvotai pritaikomi skirtinguose kontekstuose.
Apibendrinant, socialinis kultūrinis ugdymas Lietuvoje vystosi integruotai: valstybės ir mokyklos bendradarbiavimas, kultūros centrų plėtra, bendruomenių įtraukimų projektai ir nuoseklus pedagogų tobulinimas kuria palankią aplinką vaikų ir jaunimo socialinei, kultūrinei ir emocinei raidai. Užtikrintas įtraukties ir socialinių įgūdžių ugdymas stiprina pilietinę savimonę ir skatina aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime.
tags: #ugdymas #socialinis #kulturinis #reiskinys