Vaikų ugdymo profesionalai pastebi, kad vis labiau sklaidosi mitas, jog visi vaikai ugdymo įstaigose yra ugdomi „pagal vieną kurpalį“. Įtraukusis ugdymas - tai kiekvienam vaikui sudaromos jo individualius poreikius ir gebėjimų lygį geriausiai atitinkančios ugdymosi sąlygos. Ekspertai pastebi, kad toks ugdymas ypač reikšmingas ankstyvajame amžiuje, kai formuojasi vaiko asmenybės pagrindai ir įvairūs gebėjimai.
Įtraukiojo ugdymo prasmė ir teisinis pagrindas
Įtraukties sąvokos, sako specialistai, nereikėtų tapatinti su specialiųjų poreikių vaikų ugdymu - svarbu pabrėžti, kad įtraukusis ugdymas atliepia kiekvieno vaiko poreikius. „Įtrauktis nėra pasirinkimas, tai - žmogaus teisė, įrašyta šalies įstatymuose, todėl švietimo įstaigose privalome užtikrinti įtraukųjį ugdymą. „Įtraukusis ugdymas iš esmės reiškia kokybišką ugdymą kiekvienam į darželį einančiam vaikui.
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė 2021-2024 m. veiksmų planą, kuriame apibrėžta, kaip bus siekiama, nuo 2024 m., įtraukti į švietimo įstaigas vaikus su specialiaisiais poreikiais.
Įtraukiojo ugdymo principai ir ugdymosi aplinka
Šiandien mes, mokytojai, turime permąstyti, kaip sukurti bendrą, lanksčią ugdymo(si) aplinką, kokius pasirinkti ugdymo metodus, priemones, kad joje sėkmingai ugdytųsi visi skirtingų poreikių vaikai. Mano manymu, tai yra svarbiausias įtraukiojo ugdymo aspektas“, - sako R. Siekiama, kad vaikas jaustųsi komfortiškai - galėtų dalyvauti ugdymosi veiklose savo tempu, skatinant vaiko susidomėjimą, įsitraukimą, palaikant jo iniciatyvą.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ugdymosi sritys plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Universalaus dizaino mokymuisi ir ugdymosi kontekstai
Rengiant Programą, grindžiamą universalaus dizaino mokymuisi prieiga, siekiama, kad ugdymo(si) aplinka būtų lanksti ir visiems vaikams prieinama. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Specialieji poreikiai: kas tai ir kaip jie nustatomi
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos.
Kaip nustatyti, ar vaikas turi specialius poreikius? Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys. PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Kokios paslaugos ir pagalba gali būti skiriamos
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai? Sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas. Suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.). Socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.
Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Specialiųjų poreikių grupės ir jų ugdymo ypatumai
Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Intelekto sutrikimas
Pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Ugdymas. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime.
Regos sutrikimas
Regėjimo sutrikimas trukdo mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi; gali būti nuo silpnaregystės iki visiško aklumo. Ugdymas. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų pasirinkimu, specialioje mokykloje. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti tiflopedagogo pagalbą, pritaikyti mokymo(si) priemones. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu; LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Klausos sutrikimas
Klausos sutrikimas - tai įvairaus laipsnio klausos pažeidimas. Specialiuosius ugdymosi poreikius nustato savivaldybės PPT kartu su LKNUC specialistais. Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba specialioje mokykloje. Jiems turi būti užtikrinama surdopedagogo pagalba. Po implantacijos surdopedagogai ir logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai ir autizmo spektro sutrikimai
Šiems sutrikimams priskiriami autizmo spektro sutrikimai, Retto sindromas ir kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba specialioje klasėje pagal tėvų sprendimą. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo ir vizualinio struktūravimo metodai.
Judesio ir neurologiniai sutrikimai
Tai sutrikimų grupė, pažeidžianti nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Ugdymas. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą.
Mokymo metodai ir diferencijavimas
Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Vertinimas ir individualizuoti ugdymo planai
Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą.
Pedagogų kompetencijos ir bendradarbiavimas
Tam, kad galėtų atliepti skirtingus vaikų poreikius ir suteikti reikiamą pagalbą, mokytojai, padėjėjai ir švietimo pagalbos specialistai nuolat gilina savo žinias ir tobulina kompetencijas. Mokyklose specialiųjų poreikių turintiems vaikams padeda mokytojo padėjėjas, o ikimokyklinėse įstaigose - specialusis pedagogas. Kartu, anot R., mokslininkai yra įvertinę ne tik socialinę ir psichologinę, bet ir ekonominę ankstyvojo ugdymo grąžą.
Paraginimas tėvams ir mokytojams bei viešinimas
Jeigu tėvai arba pedagogai pastebi, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Šis pranešimas yra viešinimo kampanijos „Nepalik vaiko be pradžios“ dalis.
Geri praktikos pavyzdžiai ir tarptautinis bendradarbiavimas
Siekiant įveikti iššūkius, savivaldybėje įgyvendinami projektai, skatinantys pažangias įtraukiojo ugdymo praktikas. Pavyzdžiui, programos „Erasmus+“ bendrojo ugdymo mobilumo projektas „Įtraukusis ugdymas: nuo iššūkio link galimybės“ leido projekto dalyviams susipažinti su Madrido mokyklų patirtimi, kurioje aukšti akademiniai pasiekimai pasiekiami nepaisant didelio mokinių, turinčių įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičiaus. Vizito metu stebėta, kaip mokykloje organizuojamos veiklos, teikiama mokymo(si) pagalba ir parama mokytojams.
Praktiniai žingsniai įtraukaus ugdymo įgyvendinimui
- Mokyklos ir darželiai turi būti pasiruošę vadovautis gairėmis ir pritaikyti ugdymo aplinką bei metodus.
- Įvertinti ir laiku nustatyti vaiko specialiuosius poreikius per Vaiko gerovės komisiją ir PPT.
- Parengti individualizuotą ugdymo programą, suderintą su tėvais ir specialistais.
- Užtikrinti reikalingas paslaugas: specialiojo pedagogo, surdopedagogo, tiflopedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą.
- Naudoti diferencijuotus mokymo metodus ir universalaus dizaino principus ugdymo(si) aplinkoje.
- Stiprinti pedagogų kompetencijas ir skatinant bendradarbiavimą tarp institucijų bei šeimų.
Trumpa lentelė: pagrindinės specialiųjų poreikių grupės ir svarbiausi ugdymo aspektai
| Grupė | Ugdymo ypatumai |
|---|---|
| Intelekto sutrikimai | Individualizuotos programos, paprastesnis turinys, daugiau laiko pakartojimui, specialusis pedagogas |
| Regos sutrikimai | Tiflopedagogo pagalba, Brailio leidiniai, pritaikytos mokymo priemonės |
| Klausos sutrikimai | Surdopedagogo pagalba, gestų kalbos mokymas, post-implantinė reabilitacija |
| Autizmo spektro ir įvairiapusiai raidos sutrikimai | Emociškai saugi aplinka, vizualinis struktūravimas, individualūs metodai |
| Judesio ir neurologiniai sutrikimai | Mokymosi aplinkos pritaikymas, nuolatinė sveikatos priežiūra, individualūs ugdymo planai |
Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Todėl svarbu, kad visuomenė, mokyklos ir šeimos bendradarbiautų, užtikrintų laiku identifikuotas ir kvalifikuotas pagalbas, kuriant tokias ugdymosi sąlygas, kuriose kiekvienas vaikas gali patirti mokymosi džiaugsmą ir maksimaliai atsiskleisti.