Laikino nedarbingumo pažymėjimas („biuletenis“) gali būti nutrauktas anksčiau laiko arba užbaigtas natūraliai, kai pasibaigia gydytojo nurodytas laikotarpis. Svarbu žinoti, kokios procedūros taikomos patikrinant nedarbingumo teisėtumą, kokios elgesio taisyklės galioja sergant ir kokiais atvejais „Sodra“ gali nutraukti ligos išmokas ar reikalauti jų sugrąžinimo.
Kaip „Sodra“ tikrina nedarbingumo pažymėjimus
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių. Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalima.
Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.
Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) vaidmuo
Per pastaruosius metus patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų. Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu.
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti asmenį darbingu anksčiau nei gydęs gydytojas nurodė ankstesniame elektroniniame pažymėjime.
Taip pat skaitykite: Traumos ir dalyvumo lygis Lietuvoje
Skundai ir prašymai patikrinti
Be informacinių sistemų, dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti. Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina elgesio taisyklių pažeidimus laikino nedarbingumo metu. Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu.
Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimų turinčių gyventojų - kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų.
Kokie elgesio pažeidimai gali lemti pažymėjimo nutraukimą
- Vartojimas alkoholio turi įtakos: jei asmuo, turintis laikiną nedarbingumą, vartoja alkoholį taip, kad tai gali užtęsti ligos eigą, tai laikoma pažeidimu.
- Darbas ar savavališkas veikimas: darbas laikomoje nedarbingumo būsenoje - vienas iš pagrindinių pažeidimų, dėl kurių „Sodra“ gali nutraukti ligos išmokas.
- Keliavimas, dalyvavimas renginiuose: kelionės, masiniai renginiai, kultūros ar sporto renginiai ir kitos pramogos, kurios nėra būtinos ir gali užtęsti nedarbingumą, nelaikomos pateisinama veikla.
„Sodra“ nurodo, kad asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į GKK pasitikrinti sveikatos.
Mitai apie „Sodros“ kontrolę
Vyrauja nuomonė, kad „Sodros“ darbuotojai keliauja tikrinti sergančiųjų į namus, tačiau tai tėra mitas. Mitas yra ir tai, kad „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas. Dar vienas mitas - sergant niekur negalima eiti iš namų.
„Sodra“ nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos. Būtinybe nelaikomas ir darbas, nes, jei asmuo gali dirbti, „Sodra“ neturi mokėti ligos išmokos.
Taip pat skaitykite: Traumos slaugos baigiamojo darbo temos
Informacijos mainai ir socialiniai tinklai
Svarbu žinoti, kad „Sodra“ iš karto sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį. Jų tinklalapyje nurodoma, kad „Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.
Taip pat ne „Sodra“, o artimieji ir kolegos mato sergančiojo aktyvumą socialiniuose tinkluose, tad pamatę pažeidimus gali kreiptis ir pateikti „Sodrai“ skundą.
Kas nutinka, jei pažeidimas nustatomas
„Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą. Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą.
Kada nedarbingumas pripažįstamas susijusiu su darbu (draudžiamuoju įvykiu)
Trauma, patirta vykstant į darbą ar iš darbo, tam tikrais atvejais yra laikoma su darbu susijusia. Nelaimingu atsitikimu darbe laikomas įvykis, įvykęs atliekant darbo ar tarnybos funkcijas arba būnant darbo vietoje. Tai gali būti ir eismo įvykis, jeigu jis įvyko vykdant darbo pareigas.
Nelaimingas atsitikimas darbe taip pat apima atvejus, kai darbuotojas patiria traumą per papildomas ar specialias pertraukas, pertraukų pailsėti ar pavalgyti metu, jeigu tuo metu jis buvo darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje.
Taip pat skaitykite: Kaip pratęsti nedarbingumą po traumos?
Kiekvienas nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą turi būti ištirtas. Tyrimo pobūdis priklauso nuo traumos sunkumo ir aplinkybių. Lengvų traumų atveju arba kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš jo, tyrimą atlieka darbdavio sudaryta komisija.
Galutinį sprendimą dėl draudžiamojo įvykio pripažinimo priima „Sodra“, remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos arba darbdavio komisijos surašytu nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu. Pareigūnų ir karių atvejais vertinama jų institucijos pateikta išvada dėl nelaimingo atsitikimo.
Išmokos ir terminai
| Atvejis | Išmoka |
|---|---|
| Nelaimingas atsitikimas darbe arba pakeliui | 77,58 % kompensuojamojo darbo užmokesčio |
| Ligos ar traumos atvejis (ne darbo) | 62,06 % kompensuojamojo uždarbio |
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki mėnesio, kuris eina prieš laikinąjį nedarbingumą.
Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai ir tolesnės procedūros
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Jeigu asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į GKK, kuri sprendžia dėl tolesnio gydymo ir laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA).
Slaugos atvejai ir ilgesni terminai
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai, tėvui, seneliui bei globėjui ar rūpintojui gali būti suteikiamas 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Praktiniai patarimai patyrus traumą darbe ar pakeliui
- Jei patyrėte traumą darbe arba pakeliui į darbą ar iš jo, apie tai iš karto informuokite gydytoją.
- Atvykus į gydymo įstaigą pasakykite, kad trauma patirta tokiomis aplinkybėmis, kad gydytojas elektroniniame nedarbingumo pažymėjime nurodytų, jog nedarbingumas atsirado dėl su darbu susijusios traumos.
- Rinkite visus įrodymus ir informuokite darbdavį - kiekvienas nelaimingas atsitikimas turi būti ištirtas.
Kiti svarbūs teisiniai ir administraciniai niuansai
Ne visi nelaimingi atsitikimai pripažįstami draudžiamaisiais. Išmokos neskiriamos tais atvejais, kai nustatoma, kad trauma nesusijusi su darbu, žmogus pats tyčia siekė sukelti nelaimingą atsitikimą, trauma patirta dėl nusikalstamos veikos, su darbu nesusijusios ligos ar savavališkai dirbant savo interesais. Taip pat nedraudžiamaisiais laikomi atvejai, kai prieš žmogų buvo panaudotas su darbu nesusijęs smurtas. Pastaroji sąlyga netaikoma, jei nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą ar iš jo.
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Kur kreiptis, jei kyla klausimų
Jei turite klausimų apie nedarbingumo nustatymo procedūras ar išmokas, galite kreiptis į „Sodrą“ arba pasinaudoti pacientų gidų pagalba. Jeigu turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus; šie POLA savanoriai padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros ir kita praktinė pagalba.
tags: #trauma #ar #galiu #nutraukti #nedarbinguma