Alytaus miestas žengė didelį žingsnį į priekį, pritaikydamas viešąjį transportą neįgaliesiems. Ilgą laiką Alytus buvo vienintelis iš didesniųjų miestų, kur keleivius vežė negalią turintiems žmonėms nepritaikyti mikroautobusai. Tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės.
Pasak alytiškės Kristinos Dūdonytės, viešasis transportas anksčiau buvo nepatogus, nešvarus, į jį patekti judėjimo negalią turintiems žmonėms nebuvo įmanoma. Ji prisimena: „Mieste judu su vaikštyne. Kai nėra rampos, į autobusiuką įlipti sudėtinga: reikia kelti vaikštynę per tarpą nuo bordiūro iki autobuso įlipimo laiptelio. Tai labai nepatogu.“ Todėl alytiškė viešojo transporto stengdavosi vengti.
Alytaus gyventojų indėlis į pokyčius
Kristina Dūdonytė aktyviai dalyvavo procese, kad miestas įsigytų naujus, visiems prieinamus autobusus. „Labai laukiau naujų autobusų, dalyvavau konferencijose, kalbėjau su savivaldybės darbuotojais, aiškinau, kokių transporto priemonių mieste reikia žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Džiugu, kad tai supratome ne tik mes, negalią turinčių žmonių teisių aktyvistai, bet ir savivaldybės atstovai. Keista, kad svarstymai dėl visiems patogių transporto priemonių nuėjo iki teismų, kad procedūros truko taip ilgai“, - kalba K. Dūdonytė.
Alytaus miesto savivaldybės atstovai taip pat buvo įsitikinę, kad viešasis transportas turi būti prieinamas visiems. Pasak jų, miestą stengiamasi pritaikyti žmonėms, turintiems įvairių negalių. Tiek įrengiant naujus, tiek ir rekonstruojant šaligatvius bei pėsčiųjų ir dviračių takus nuleidžiami bortai, naikinami laiptai, užtikrinamas patekimas į įstaigas.
Kelias iki patogaus transporto
„Ilgai siekėme, kad viešasis transportas būtų patogus visiems - neįgaliems žmonėms, vyresniems ar sunkiau judantiems, tėvams su mažais vaikais“, - teigia Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilija Ramanauskienė.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių kompensacijos neįgaliesiems
Tačiau kelias iki patogaus transporto nebuvo lengvas. Viešųjų pirkimų konkursas užtruko ne vien tik dėl sudėtingo pirkimo, bet ir dėl teismų, į kuriuos Alytaus savivaldybę įvėlė viena iš dalyvių - UAB „Transrevis“.
V. Ramanauskienė primena, kad skelbimas apie paslaugos pirkimą paskelbtas 2017 m. spalio 6 d., bet 2018 m. sausio 10 d. pirkimo procedūros nutrauktos dėl paklausimų gausos, buvo tikslinamos specifikacijos ir pirkimo sąlygos. 2018 m. sausio 20 d. paskelbtas naujas konkursas, sąlygos patikslintos atsižvelgus į tiekėjų pastabas.
Vis dėlto pernai, liepos 11 d., gavusi Kauno apygardos teismo sprendimą, savivaldybė buvo įpareigota nutraukti viešųjų pirkimų procedūras. Viena iš konkurso dalyvių bendrovė „Transrevis“ pageidavo, kad būtų pakeista autobusų techninė specifikacija ir įtraukta sąlyga, kad žemagrindė zona miestui teikiamose transporto priemonėse galėtų būti ne tik tarp ašių, kaip įprasta naujausiuose mikroautobusuose, bet ir transporto priemonės gale.
Teismas „Transrevis“ skundą patenkino, remdamasis Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) raštu, kuriame teigiama, kad iš esmės nėra jokio skirtumo, kurioje žemagrindėje autobuso zonoje sudaryta galimybė specialiųjų poreikių turintiems asmenims įlipti į transporto priemonę.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad asmenims su specialiaisiais poreikiais dažnai reikalinga pagalba įlipti į transporto priemonę, ir tokie keleiviai įprastai patys nejuda pačioje transporto priemonėje, todėl jiems turi būti sudarytos galimybės pažymėti bilietą įlaipinimo vietoje. Jei tokia galimybė yra sudaryta autobuso gale, nėra jokio skirtumo patogumo atžvilgiu, kurioje vietoje yra žemagrindė autobuso zona. Dėl psichologinės specifikos, asmenims su specialiaisiais poreikiais yra gerokai komfortiškiau būti autobuso gale negu priekyje“, - rašoma rašte.
Taip pat skaitykite: Išmokos neįgaliesiems: kas priklauso?
Alytaus miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, bet jos ieškinys vėl buvo atmestas. Ir šiuo atveju remtasi LŽNS raštu. Teismo sprendime nurodoma, kad „ieškovė pateikė LŽNS raštą, kur tvirtinama, kad neįgaliesiems asmenims nėra skirtumo, kurioje autobuso vietoje (tarp ašių ar gale) bus žemagrindė zona, bei nurodoma, jog dėl psichologinės specifikos jiems kaip tik komfortiškiau, jei žemagrindė zona būtų transporto gale.“
V. Ramanauskienė teigia, kad neįgaliųjų organizacijos atsakymas ir teismo sprendimas jiems buvo netikėti, kaip ir tiekėjų noras vežti keleivius tokiomis transporto priemonėmis, kurios skirstytų žmones į atskiras grupes - vieniems galima įlipti pro vienas duris, kitiems - pro kitas. Ji piktinasi: „Šiais laikais toks požiūris neturėtų būti toleruojamas, kaip ir argumentai, kuriais buvo bandoma įrodyti tokių transporto priemonių „gerumą“ - neva įlipus pro priekines duris neestetiškos išvaizdos keleiviui gali išsigąsti vaikai, todėl gerai, kad jis liktų autobuso gale.“
K. Dūdonytė primena, kad apie lygybę ir aplinkos prieinamumą kalbama Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią ratifikavusi ir Lietuva. „Visų pirma, kalbant apie teises, visiems turi būti garantuota lygybė ir prieinamumas. Kaip visi žmonės, turėtume įlipti ir išlipti pro tas pačias duris. Autobuso galas simbolizuoja atskirtį, o ne įtrauktį. Kai mums vieta skiriama autobuso gale, mes ne tik paliekami kažkur „gale“, bet dar ir stipriai tame gale „įrėminami“. Be jokio laisvės pojūčio“, - sako Kristina.
Jai labai nesinorėtų, kad teismo sprendimas taptų precedentu ir ateityje vežėjai bandytų viešųjų pirkimų konkursams pateikti tokias transporto priemones, kurios didintų neįgaliųjų atskirtį. LŽNS projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė sako, kad LŽNS nieku gyvu nėra už neįgaliųjų segregaciją.
„Gamintojų atstovai mums teigė, kad įlipti pro gale sumontuotas duris žmonėms neįgaliojo vežimėliuose būtų patogiau, jie turėtų daugiau erdvės, jų nekliudytų kiti į transporto priemonės saloną įlipantys keleiviai, juolab kad kai kurie neįgalieji keleiviai juda gana lėtai, jų koordinacija lengviau pažeidžiama. Be to, mums buvo pateikta Latvijoje atlikta apklausa, kur neįgalieji, ypač - mamos, teigia norį viešuoju transportu važiuoti netrikdomi. Atsakydami į „Transrevio“ pateiktą raštą nuoširdžiai tikėjome, kad neįgaliesiems įlipti pro galines duris būtų ne mažiau patogu kaip ir pro sumontuotas tarp ašių. Tinkamai įvertinti situaciją sutrukdė ir tai, kad atsakyti privalėjome per labai trumpą laiką, be to, negalėjome įsivaizduoti, kaip realybėje atrodytų autobusas su įlipimu neįgaliesiems galinėje dalyje. Tokios transporto priemonės rinkoje itin retos“, - pabrėžia specialistė.
Taip pat skaitykite: Darbo laiko apribojimai neįgaliesiems
Vis dėlto galų gale paaiškėjo, kad ir ilgai po teismus Alytaus savivaldybę tampiusi UAB „Transrevis“ viešųjų pirkimų konkurse taip pat dalyvavo su tarp ašių žemagrindėmis transporto priemonėmis. „Galima spėti, kad tai buvo tiesiog noras vilkinti procesą dėl mums nesuprantamų priežasčių“, - sako V. Ramanauskienė.
Trečiąjį kartą pirkimas paskelbtas 2018 m. liepos 19-ąją, laimėtojas nustatytas spalio 12-ąją. Sutartis su nugalėtoju pasirašyta tik lapkričio 23-ąją, nes trečiasis dalyvis pagal ekonominio naudingumo vertinimo rezultatus - tas pats ,,Transrevis“ - apskundė konkurso rezultatus savivaldybei, o vėliau teismui. Vis dėlto teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, todėl sutartis su konkurso laimėtoja Kauno bendrove „Kautra“ buvo pasirašyta.
Prieš Kalėdas naujieji autobusai išvažiavo į Alytaus miesto gatves. Alytiškiams pateikti 27 mikroautobusai ir 5 didesni vidutinės klasės autobusai. Visi jie - žemagrindžiai, patekti į juos visi keleiviai turi galimybę pro tas pačias priekines duris.
„Esame patenkinti nauju viešuoju transportu ir pagerėjusia jo kokybe. Tikimės, kad daugiau miestiečių persės iš nuosavų automobilių į autobusus, o antrajame ketvirtyje atsiradus elektroniniam bilietui keliauti bus dar patogiau“, - sako V. Ramanauskienė.
Nauji autobusai patiko ir juos apžiūrėjusiems negalią turintiems žmonėms. „Nuo šiol judėjimo apribojimų turintys alytiškiai be problemų galės naudotis viešuoju transportu“, - džiaugiasi K. Dūdonytė.
V. Ramanauskienė priduria, kad žmonės džiaugiasi ir pačių autobusų patogumu, ir vairuotojų kultūra bei aptarnavimu. „Kautros“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas sako, kad bendrovė džiaugiasi galėdama pristatyti alytiškiams tai, ką turi geriausia, bet pabrėžia, kad darbų Alytuje dar liko daug: „Laukia pereinamasis laikotarpis, per kurį ne viskas gali būti sklandu. Tikimės, kad miestiečiai bus tolerantiški, o mes esame nuoširdžiai pasiryžę dirbti jų labui.“
Sutartis dėl viešojo transporto pasirašyta septyneriems metams su galimybe pratęsti dar trejiems, teikiamas paslaugas įvertinus gerai. Viešojo transporto paslaugų vertė dešimčiai metų sudaro per 18 mln. eurų, o technologinių sistemų - 1,4 mln. eurų.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Nauji autobusai ir mikroautobusai | 27 mikroautobusai ir 5 didesni autobusai |
| Pritaikymas | Žemagrindžiai, prieinami visiems per tas pačias duris |
| Sutarties trukmė | 7 metai (galimybė pratęsti dar 3 metams) |
| Bendras paslaugų vertė (10 metų) | 18 mln. eurų |
| Technologinių sistemų vertė | 1,4 mln. eurų |
Žmonės, turintys judėjimo negalią, jiems pritaikytų tarpmiestinių autobusų atsiradimą Lietuvoje prilygina stebuklui. „Iki šiol negalėjome skųstis valstybės parama - įsigyjant tolimojo susisiekimo autobusų bilietus, mums galioja net aštuoniasdešimties procentų nuolaida. Tačiau kas iš to, jei šia nuolaida praktiškai negalėjome pasinaudoti?
Pasak jos, anksčiau žmogui neįgaliojo vežimėlyje, pasiryžusiam keliauti autobusu, tekdavo susitaikyti su nepatogumais ar net pažeminimu. „Vairuotojui tokį žmogų tekdavo įnešti į autobusą ant rankų. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai prireikdavo į transporto priemonės saloną tiesiog šliaužte įšliaužti. Jai antrina taip pat neįgaliojo vežimėlyje sėdinti Jurgita Masiulionytė. „Vairuotojams tekdavo didelė našta įkelti neįgalųjį į autobusą, pasirūpinti jo vežimėliu. Kai kuriems vairuotojams būdavo fiziškai sunku susidoroti su tokia užduotimi. Džiugu, kad pagaliau baigėsi laikai, kai mus tekdavo tampyti it maišus.
Kad neįgalieji važinės specialiai jiems pritaikytomis keleivinio transporto priemonėmis, džiaugiasi ir TOKS vairuotojas Zbignevas. „Žinoma, esu patenkintas, kad pagaliau sulaukėme neįgaliesiems pritaikytų autobusų. Iki šiol ne vienus metus teko nešioti šiuos žmones ant rankų. Pasak įvažą išbandžiusių merginų, ji - patogi, nuolydis - nedidelis, įvažiuoti vežimėliu į saloną nesunku. Lietuvos žmonių su negalia sąjungai vadovaujanti Rasa Kavaliauskaitė naujų neįgaliesiems pritaikytų autobusų įsigijimą vadina istoriniu įvykiu. „Džiaugiuosi, kad pagaliau ir mūsų žmonės galės po Lietuvą keliauti patogiai.
Kad tai - ne tuščios viltys, patvirtina ir Susisiekimo ministerijos atstovai. „Šiuo metu derinamas 2014-2020-ųjų Europos Sąjungos paramos veiksmų programos 4 prioriteto 519 priemonės „Viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimas“ projekto finansavimo sąlygų aprašymo projektas. Numatyta finansuoti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, tarpmiestinių traukinių, taip pat keltų pritaikymą žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Tolimojo susisiekimo autobusus eksploatuojantys vežėjai galės pretenduoti į šią paramą, pritaikant transporto priemones judėjimo, regos ar klausos negalią turintiems keleiviams. Kartu su pritaikymu dviračiams vežti, tam numatyta skirti 868 860 eurų.
Konkursuose ketina dalyvauti ir vilniečių TOKS bei kauniečių „Kautros“ įmonės, prieš vasaros sezoną įsigijusios po du modernius vokiškus autobusus „Setra 431 DT“. „Nuolat bendraujame su judėjimo negalią turinčiais kauniečiais. Žinome jų poreikius, į juos visada stengiamės atsižvelgti. Esame socialiai atsakinga įmonė, tad mūsų tikslas - sudaryti sąlygas patogiai keliauti kiekvienam žmogui. Tikimės, kad naujosios transporto priemonės padės neįgaliesiems labiau integruotis į bendruomenę, gyventi visavertį gyvenimą.
„Naujuosius autobusus įsigijome artėjant vasaros atostogoms, kuomet lietuvaičiai daugiau keliauja. Tikimės, jie padės žmonėms su judėjimo negalia lengviau ir patogiau pasiekti pajūryje esančias poilsiavietes. Norint pritaikyti autobusus neįgaliesiems, Vokietijos gamintojams Lietuvos vežėjų užsakymu teko šiek tiek pakeisti kėbulo konstrukciją. Modifikuotas „Setra“ rėmas, paplatintos durys, kad prie jų būtų galima įmontuoti atlenkiamą rampą neįgaliųjų vežimėliams įvažiuoti. Salono viduje sumontuoti specialūs bėgiai, taip pat vežimėlio tvirtinimo sistema. Taip patobulinti vieną autobusą vežėjams kainavo apie septynis tūkstančius eurų.
„Dalyvausime ir projektuose, kurie suteiks galimybę gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų tolimojo susisiekimo autobusams pritaikyti žmonėms su negalia. Naujieji „Setra 431 DT“ - dviaukščiai, juose - 76 sėdimosios vietos. Nors salone numatyta viena vieta neįgaliojo vežimėliui pastatyti, pasak Gintos ir Jurgitos, šiek tiek patobulinus tvirtinimo įrangą, nesunkiai galėtų tilpti ir du. Be to, neįgaliojo vežimėlius galima palikti bagažinėje ir keliauti įsitaisius ant minkštos, patogios autobuso sėdynės. „Dviaukščio autobuso bagažinė - erdvesnė, tad čia nesunkiai tilps ir neįgaliųjų vežimėliai. Keliaujančiųjų patogumui autobusuose veiks nemokamas belaidis internetas, bus įrengta mediateka.
Susisiekimo ministerija siekia, kad Lietuvoje kursuojantis viešasis transportas būtų patogus be išimties kiekvienam keliaujančiajam. Tad nuo lapkričio 1 d. Pirmą kartą Lietuvoje nuo lapkričio 1 d. registruojamos viešojo transporto priemonės turės atitikti visus šiuos kriterijus.
„Lietuvoje tik kiek daugiau nei trečdalis viešojo transporto priemonių pritaikytos asmenims su individualiais poreikiais, o tolimojo susisiekimo statistika dar niūresnė. Dėl to šis žingsnis tiesiog būtinas mažinant skirtingų visuomenės grupių atskirtį, kuriant jiems priklausančias galimybes pilnavertiškai įsitraukti į mokslus, darbus, laisvalaikio veiklas. Man nuoširdžiai keista, kad tai nebuvo padaryta iki šiol. Nenormalu, kad dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvoje žmogus laukia ne tinkančio autobuso, o tokio, į kurį fiziškai galėtų patekti“, - teigia susisiekimo ministras M. Naujose nuostatose apibrėžiama, kad viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius vietinio, t. y. miesto ar priemiestinio susisiekimo maršrutais, turi būti žemagrindės.
M. Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, siekia iki 2027 m. visą viešąjį transportą Lietuvoje pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Viešojo transporto ir transporto infrastruktūros pritaikymui individualių poreikių turintiems žmonėms žaliosios transporto transformacijos kontekste ministerija iš 2021-2027 m. investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planuoja skirti apie 0,5 mlrd. Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau kaip 220 tūkst. Įgyvendinus projektą SPTŽ turės panašias galimybes naudotis paslaugomis kaip ir kiti keleiviai ir nebus diskriminuojami. Projektu skatinama aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus. Sudarę galimybę vežtis dviračius, padidinome viešojo transporto patrauklumą gyventojams, kurie šiuo metu naudojasi asmeniniais automobiliais. Įgyvendinus projektą tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir dviračiams pervežti. Pritaikytos viešojo transporto priemonės atitinka visų visuomenės grupių poreikius. Įdiegus suplanuotas priemones padidintas viešojo transporto patrauklumas ir prieinamumas gyventojams ir specialių poreikių turintiems žmonėms. Gyventojai gali patogiau keliauti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais ir transportuoti dviračius.
Nauji ir patogūs Alytaus autobusai.
tags: #transportas #neigaliems #parduodamas