Žmonės dažnai detaliai klausinėja, kokia yra mano negalia. Čia tas pats lyg aš nepažįstamojo klausčiau - papasakokite man savo medicininę istoriją, kokiomis ligomis esate sirgęs, kokių operacijų turėjęs. Tai - asmeninė istorija. Joks žmogus nėra įpareigotas pasakoti apie savo negalią. Daugumos respondentų nuomone, žmonės Lietuvoje yra paslaugūs. Dažnai aplinkiniai su žmonėmis, turinčiais negalią, kalba kaip su mažais vaikais (paplonina balsą, aiškina elementarius dalykus). Jaučiama, kad šalia esantieji neretai bijo žmonių, turinčių negalią (nedrįsta laisvai kalbėti, bijo įžeisti, nežino, kaip stovėti/būti šalia).
Žodžių pasirinkimas ir pagarba žmogui su negalia
Žodžiai „invalidas“ ar „invalido vežimėlis“ skamba grubiai, žeidžiančiai ir yra nevartotini. Pasirinkime žodžius: geriau sakyti „žmogus (asmuo) su negalia“ (t.y. Aplinkiniai sumenkina žmonių su judėjimo ir regėjimo negalia savarankiškumą, sąmoningumą ir vietoje aktyvaus vaidmens (Kur norite patekti? Ar norite atsisėsti?) suteikia jiems pasyvų vaidmenį. Perdėtas rūpestis, sumišęs su neišmanymu, kelia pavojų žmonių su negalia sveikatai. „Nereikia iš karto pulti ir padėti, nes dažnai nepažįstamieji netgi pablogina situaciją.“
„Sunku tampa, kai žiemą šalikelėse sustumdo sniego pusnis ir nebeatpažįstu savo įprastų kelių.“ „Būna, kad tikrai reikia padėti, tarkime, prekybos centre paduoti sūrį nuo viršutinės lentynos.“ „Norisi, kad žmonės elgtųsi kaip norėdami pagelbėti moteriai, o ne „invalidui“.“
Apklausoje dalyvavę asmenys su judėjimo ir regėjimo negalia prisipažįsta jau tiek pripratę prie to, kad žmonės juos apžiūri ir aptaria, kad dažniausiai jau nebekreipia į tai dėmesio. Svarbiausias respondentų prašymas - pirmiausia paklausti „Ar nereikia pagalbos? Gal ko nors ieškote? Gal jums kažką paduoti?“ Šiuo kontekste svarbus natūralus, pagarbus požiūris, ne išankstinis gailestis ar heroizmas.
Įtrauktis į bendruomenę ir teisės
Teisinis veiksnumas vis dar apribotas daugiau nei 8 tūkst. žmonių, kurie netenka galimybės priimti kasdienių ir svarbių, gyvenimo kokybę lemiančių, sprendimų. Tokie ribojimai dažnai įgyvendinami vadovaujantis sena praktika apriboti veiksnumą pilnametystės sulaukusiam asmeniui, turinčiam negalią. Projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ tikslas - plėsti paslaugas, kurios padės žmogui su negalia išlaikyti savo gyvenimo kontrolę ir mažinti būtinumą globotiniui tik savo aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Vaiko Globa
Atsižvelgiant į poreikius, įgyvendinamos paslaugos, orientuotos į sprendimų priėmimą su pagalba. Tai apima lengvai suprantamą komunikaciją, kurioje dalyvauja specialistas, kuris paaiškina galimus pasirinkimus ir padeda žmogui suprasti, ko tikėtis pasirinkus vieną ar kitą kelią. Tokios priemonės yra svarbios teisinio veiksnumo atstatymui ir „galimybių“ principo įgyvendinimui.
Užimtumo įgūdžiai ir dirbtuvės
Vienas iš projekto tikslų - užimtumo įgūdžių ugdymas socialinėse dirbtuvėse: medžio apdirbimo, maitinimo paslaugos, keramikos ir kitos veiklos. Dirbtuvės skatinančios savarankiškumą, gebėjimą planuoti dieną, uždarbį ir megzti ryšius su platesne bendruomene. Siekiamybė - tokios dirbtuvės taptų vartais į atvirą darbo rinką. Taip pat plėtojamas apsaugotas būstas - gyvenimo forma, kai žmogus su negalia gyvena savo namų aplinkoje su socialinio darbuotojo pagalba.
Atvejo vadyba ir individualus poreikių vertinimas
Svarbi paslauga - atvejo vadyba, kuri leidžia holistiškai vertinti žmogaus individualius poreikius, parinkti papildomas paslaugas, užtikrinti jų teikimą ir mažinti priklausomybę nuo artimos aplinkos. Pasak projekto vadovės Svajonės Rainienės, „į asmens poreikius nukreiptos paslaugos yra svarbios kitų pagalbos priemonių kontekste“: bendradarbiavimas ir kompleksinis poreikių vertinimas užtikrina individualų poreikių atliepimą, savarankiško gyvenimo augimą ir pasitikėjimą savimi.
Kodėl būtina kalbėti normaliai ir be gailesčio?
„Norisi, kad aplinkiniai reaguotų natūraliai, be išankstinio gailesčio arba heroizmo.“ Tinkama kalba - sakyti „atidarykite duris moteriai“, o ne „išleiskite neįgalų“. Vartojami paprasti, įprasti veiksmažodžiai: „pažiūrėk“, „paskaityk“, „ar matei“ - taip žmogus su negalia buvo įtrauktas į bendrą veiklą, o ne laikomas pašaliniu stebėtoju. ŽODŽIAI turi kurti įtraukimą, o ne izoliaciją.
Teisinė pagalba, transportas ir studijos
Teisinė pagalba Lietuvoje užtikrina teisę ginti pažeistas ar ginčijamas teises. Neįgaliesiems mokamos transporto išlaidos, lengvųjų automobilių įsigijimo ir techninio pritaikymo išlaidos. Studijos negalią turintiems studentams suteikia galimybių dalyvauti visuomeninėje veikloje, formuoti teigiamą savivertę ir skatinti pilietinį aktyvumą. Horizontaliai svarbu plėtoti nepriklausomą gyvenimą, įtraukti į darbingą ir visuomeninį kontekstą.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos tikslai Lietuvoje
Kaip plėtojama pagalba ir kas tai keis?
- Teikiama pagalba priimti sprendimus - komunikacija, lengvai suprantama kalba, padedama suvokti pasirinkimus.
- Dirbtuvės kaip neįgaliųjų paslaugos - ne vien būtina priežiūra, bet prasminga veikla, kuri gali realizuotis rinkoje.
- Apsaugotas būstas - gyventi savarankiškai, bet su socialinio darbo parama.
- Atvejis vadyba - individualizacija, planavimas, koordinavimas su savivaldybėmis ir institucijomis.
Projektas „Nuo globos link galimybių“ įgyvendinamas 2024-2029 metais ir remiamas Europos Sąjungos bei Lietuvos institucijų. Tikslas - didinti žmonių su negalia savarankiškumą, jų įtraukimą į darbo rinką, vietos bendruomenes ir socialinį gyvenimą. Daugiau informacijos - www.pertvarka.lt.
Dančios į gilesnį suvokimą: ką keitė dešimtmetis?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pabrėžia, kad pertvarka transformuoja paslaugų teikimo kultūrą: dabar daug svariau ne tik kurti infrastruktūrą, bet ir stiprinti gebėjimą priimti sprendimus, taikyti alternatyvias metodikas, įtraukti savivaldybes į procesus ir kurti daugiau asmeniui pritaikytų paslaugų. Taip pat akcentuojama, kad teisinio veiksnumo atkūrimas - tai viena iš kertinių prioritetų, nes siekiama, kad nė vienas asmuo nebūtų sprendžiamas vien tik jo aplinkos pagalba, o įsijungtų ir kitas žmogus, kuris padėtų išsiaiškinti norus, motyvaciją ir sprendimus.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės slaugos tikslai šeimai