Paauglystėje jaunuolis stipriai keičiasi biologiniu, pažintiniu ir socialiniu lygmenimis: formuojasi tapatumas, plečiasi socialiniai ryšiai, auga poreikis priklausyti bendraamžių grupei ir klausyti savos nuomonės. Tačiau kai tėvai riboja paauglio socialinį gyvenimą - ar tai būtų tradicinės šeimos vertybės, autoritarinis auklėjimas, baimė dėl saugumo ar tiesiog nesupratimas - tai turi rimtų priežasčių ir ilgalaikių pasekmių paauglio emocinei ir socialinei sveikatai.
Kaip paaugliai mato tėvų ribojimus
Paauglių laiškai ir pasakojimai atskleidžia, kad jie dažnai jaučiasi nepriimti, nesuprasti ir nepalaikomi savo pastangų gyventi tvariau arba užmegzti socialinius ryšius. Situacijos gana skirtingos, tačiau bendras jų bruožas yra tas, kad iš esmės visi jaunuoliai jaučiasi nepriimti, nesuprasti ir nepalaikomi savo kelyje į aplinkai draugiškesnį gyvenimo būdą.
„Visi žinome, kad apsipirkinėjimui ir net kiekvienai vaisių, daržovių rūšiai galima iš namų pasiimti daugkartinį maišelį. Aš tai darydavau tiek apsipirkinėjant vienas, tiek su tėčiu. Jaučiuosi, kad ignoruoja ne tik esančią vartotojiškumo problemą, bet ir mane, kaip žmogų bei tai, kas man svarbu.“ - 15 m.
Kai paaugliai bando pasirinkti tvaresnius sprendimus ar dalyvauti aplinkosauginėse iniciatyvose, šeimoje vyraujant autoritariniam arba atstūmimo stiliui, jų idėjos dažnai nesulaukia pritarimo. „Nėra labai daug ką sakyti apie mano tėvus - nuolatinis nepalaikymas, kad aš vienas vis tiek nieko nepakeisiu... Parduotuvėje man bandant rinktis ekologiškesnius įpakavimus būna panašios replikos, kad tai tik mano išgalvotas dalykas.“ - 17 m.
Priežastys, kodėl tėvai riboja paauglių socialinį gyvenimą
- Baimė dėl saugumo ir kontrolės poreikis. Tėvai dažnai riboja išėjimus, pažintis socialiniuose tinkluose ar dalyvavimą renginiuose, manydami, kad taip apsaugo vaiką nuo grėsmių. Tačiau pernelyg didelė kontrolė neretai sukelia slapstumą ir konfliktus.
- Auklėjimo stilius. Autoritarinis, atstūmimo ar hiperglobojantis stilius lemia, kad tėvai arba griežtai kontroliuoja, arba ignoruoja paauglio nuostatas. Atstūmimas neigiamai susijęs su paauglių socialine-emocine gerove; motinos ir tėvo emocinė šiluma atvirkščiai koreliuoja teigiamai su atsparumu stresui.
- Vertybių ir informacijos neatitikimas. Suaugusieji gali nesuprasti ekologinių ar socialinių paauglių pasirinkimų, nes jų pačių gyvenimo patirtyje tvarumo tema nebuvo tokia aktuali. Dėl to tėvai gali reaguoti sarkastiškai ar kritiškai (pvz., dėl mitybos pakeitimų).
- Technologijų ir socialinių tinklų generacijos skirtumai. Jaunimui virtuali erdvė yra svarbi socialinio ryšio dalis, tačiau tam, kad būtų saugu, reikalingas tėvų įsitraukimas ir dialogas. Jeigu tėvai ignoruoja šią sritį, paauglys gali slėpti paskyras arba pakliūti į rizikingas situacijas.
- Tėvų inercija ir baimė keistis. Tėvai dažnai taiko senus auklėjimo metodus, kurie anksčiau veikė, tačiau paauglius jie tenkina mažiau - todėl konfliktas auga.
Pasekmės paaugliui: emocinė ir socialinė gerovė
Paauglystėje atsparumas stresui yra lemiamas socialinės ir emocinės gerovės elementas. Atsparumas, kaip asmenybės bruožas, apsaugo nuo neigiamo streso poveikio ir palengvina prisitaikymą. Abiejų tėvų atstūmimas neigiamai susijęs su paauglių socialine emocine gerove. Paauglių socialinės ir emocinės sveikatos tyrimai Švenčionių rajone parodė, kad pastarųjų kartų rodikliai yra žemesni nei anksčiau: bendras socialinės ir emocinės sveikatos duomenų vidurkis - 81,54, tai atitinka žemą lygį (Furlong, 2014).
Taip pat skaitykite: Globos procesas Lietuvoje
Kenčiantys nuo tėvų ribojimo paaugliai dažnai jaučia menką savivertę, nerimą, stoka pasitikėjimo, o jų energija nukreipiama ne į produktyvumą ir pasiekimus, o į tai, kaip išvengti klaidų ar suaugusiųjų pykčio ir bausmių. Tokie jaunuoliai gali būti linkę į pasipriešinimą arba atitraukimą nuo šeimos, ieškoti paramos bendraamžiuose ar virtualiose bendruomenėse.
Socialinė izoliacija ir virtualus ryšys
Jaunimui internetinė erdvė yra vieta, kur jie gali rasti atsakymus, plėsti pažinčių ratą ir jaustis priklausantys. Tačiau sumaišius šeimos ribojimus ir mažą tėvų įsitraukimą į virtualios erdvės aptarimą, paaugliui kyla rizika: „Tokie dalykai yra dažni ir jie realiai vyksta. Dirbame su jaunuoliais, kurie susirašinėja su neaiškiais piliečiais... virtualiame pasaulyje jaučiasi atradę draugų.“
Paauglių savivertė yra gana trapi, tad socialinių tinklų pagyrimai ir dėmesys juos traukia, bet taip pat juos lengvai galima manipuliuoti. Paaugliams dar sunku planuoti, numatyti galimas situacijas, kontroliuoti impulsus, todėl būtina su jais kalbėtis ramiai, jų negąsdinant.
Tėvų elgesys: kas veikia palankiai, o kas žalingai?
- Naudinga: emociškai šiltas, palaikantis auklėjimas (demokratinė arba palaikanti tėvystė). Tokie tėvai išlaiko aiškius lūkesčius, tačiau pasitelkia atvirą diskusiją, samprotavimus ir palaiko vaiko savarankiškumą.
- Žalinga: atstūmimas, griežtas kontrolės ir bausmių stilius, hipergloba arba perdėtas pataikavimas - visi šie metodai mažina paauglio iniciatyvą, pasitikėjimą savimi arba skatina pasipriešinimą.
Psichologė-psichoterapeutė R. aiškina: „Reikia pripažinti, tėvai kartais tai daro ne visai tinkamais būdais, pykčiu, ironija, sarkazmu, galvodami, kad tai bus veiksmingiau, o vaikai trokšta būti gerbiami su savo nuomone.“
Konkrečios tėvų rekomendacijos
- Kalbėkitės kasdieniame kontekste (automobilyje, apsiperkant) - kuo daugiau bendrausite, tuo labiau suprasite.
- Išklausykite nemoralizuodami. Įsiklausykite į kiekvieną jo žodį, parodykite, kad vertinate jo nuomonę rimtai.
- Gerbkite asmeninę erdvę - neikite į paauglio telefoną be leidimo, susitarkite dėl taisyklių ir pasekmių.
- Būkite „pasiekiami tėvai“ - paaugliui svarbu žinoti, kad tėvai palaiko, net kai jų nėra šalia.
- Mokykite paauglį saugaus elgesio socialiniuose tinkluose ir aptarkite privatumo nustatymus; vietoje draudimų, skatinkite atvirą dialogą apie pavojus.
- Leiskite paaugliui klysti ir išmokti - nedarykite už jį to, ką jis gali padaryti pats.
Paauglių istorijos: pavyzdžiai iš realaus gyvenimo
17 m. paauglės pasakojimas iliustruoja, kaip šeimos reakcija gali įskaudinti: „Pas mane šeimos palaikymo yra mažai... Kai pradėjau mažinti savo valgomos mėsos kiekius... Mama mėtė pašaipias replikas, kad aš negalėsiu ateity turėti vaikų... Kai šeimai iš visos širdies pagamindavau vakarienę iš daržovių - tėvai akivaizdžiai prie mano akių į mano gamintą maistą įsipjaustydavo mėsos.“
Taip pat skaitykite: Ar tėvai sėda į kalėjimą už vaiko smurtą?
18 m. paauglė pasakoja apie patyčias atliekant rūšiavimą: „Kai kurios pakuotės turi būti išplautos prieš rūšiuojant, tai atliekant tą veiksmą mano draugė dažnai patiria patyčių iš tėvo. Pasiklausius iš šono atrodo kraupoka...“
Psichologinis kontekstas: kodėl paaugliai reaguoja ir kaip tai susiję su raida
Paauglystėje vykstantys kognityviniai pokyčiai - įgijus formaliosios operacijos mąstymo lygį - leidžia jaunuoliui abejoti, klausti ir ieškoti tapatumo. Dėl to konfliktai su tėvais dažnai paaštrėja, nes paauglys siekia autonomijos. Vaida Gabė pabrėžia, kad paaugliai ieško atsakymų: kas aš? koks aš? kuo aš panašus į kitus? kuo nuo jų skiriuosi?
Psichoterapeutai J.C. Friel ir L.D. Friel atkreipia dėmesį į tai, kad paaugliai išgyvena atsiskyrimo procesą, todėl konflikto pojūtis gali būti intensyvus, tačiau tai taip pat yra galimybė užmegzti kitokius, lygiavertiškesnius santykius su savo vaiku.
Kaip šeimos auklėjimo stiliai įtakoja reakcijas į paauglio ekologiškus pasirinkimus
Paaugliui atnešus aplinkosaugos idėjas į šeimą, kur vyrauja autoritarinės auklėjimo praktikos, tikėtina, kad tėvai lengvai jų neįsileis. Iš raidos psichologijos tyrimų aišku, kad vaikų/jaunuolių savarankiškumo palaikymas yra labai svarbus jų psichologinei gerovei ir sėkmingam įsitvirtinimui gyvenime.
| Auklėjimo stilius | Paauglio patiriamos reakcijos |
|---|---|
| Demokratinis (emocinė šiluma) | Didesnė savarankiškumo parama, geresnė socialinė-emocinė sveikata |
| Atstūmimas | Mažesnis atsparumas stresui, prastesnė emocinė būklė |
| Hipergloba | Prarandama iniciatyva, priklausomybė, vėliau - nepasitikėjimas savimi |
| Autoritarizmas | Konfliktai, pasipriešinimas, slaptas elgesys |
Praktiniai žingsniai, kuriuos gali daryti tėvai ir paaugliai
- Tėvams: kurkite atvirą santykį, išklausykite be moralizavimo, būkite empatiški ir pasiekiami.
- Tėvams: aptarkite socialinių tinklų saugumą, privatumo nustatymus, grėsmes ir kaip elgtis krizės atveju.
- Paaugliams: ieškokite palaikymo saugiose grupėse (mokykloje, judėjimuose, nevyriausybinėse organizacijose), dalinkitės savo patirtimis su suaugusiais, kuriems pasitikite.
- Visiems: susitarkite dėl aiškių taisyklių ir pasekmių, kurios būtų suprantamos ir teisingos abiems pusėms.
Tiesioginė transliacija: "Paauglių santykiai tarpusavyje ir su šeima"
Ką daryti, jei paauglys nepalaikomas dėl tvarumo iniciatyvų?
Jei šeimoje nėra palaikymo, svarbu rasti alternatyvius paramos šaltinius: mokyklos konsultantus, jaunimo organizacijas (pvz., Fridays for Future, kitas aplinkosaugines iniciatyvas), draugus ir kolektyvus, kurie dalijasi vertybėmis. Jaunuoliams svarbu jaustis girdimiems ir per mažas, tačiau efektyvias veiklas (pvz., savanoriškas dalyvavimas, bendruomeniniai projektai) gali suteikti prasmę ir palaikymą. Psichologė pabrėžia, kad paauglių savarankiškumo palaikymas yra esminis jų psichologinei gerovei.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant neįgalų vaiką
Santrauka - ką verta prisiminti
Tėvų ribojimas paauglių socialiniam gyvenimui gali kilti dėl saugumo, kontrolės, vertybių neatitikimo ar įpročių. Tokie ribojimai veikia paauglio emocinę ir socialinę gerovę, mažina atsparumą stresui, skatina pasipriešinimą arba atitraukimą. Geriausias kelias - dialogas, empatija, aiškios taisyklės bei paauglio autonomijos palaikymas. Tėvų autoritetas labiau formuojamas išmintingais poelgiais ir pavyzdžiu nei tik žodžiais; paaugliai linkę atkartoti matomą elgesį. Užmegzti gerą santykį su paaugliu reiškia būti pasiekiamam, empatiškam ir kartu leisti jam laisvėdami įgyti patirties.