Nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką. Vis dėlto išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus paskirta. Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Vieną kartą pateiktas prašymas galios visiems būsimiems ligos atvejams. Svarbu - ligos išmoka neskiriama automatiškai. Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Tai pakanka padaryti vieną kartą per visą gyvenimą. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos ar ligonio slaugymo atvejams. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal.
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Kada mokama ligos išmoka ir kam ji priklauso
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus). Stažo reikalavimas netaikomas asmenims iki 26 metų, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, ir pertrauka nuo mokslo pabaigos iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi Teismų Praktikos klausimai
Ligos išmokos dydis ir mokesčiai
Ligos išmoka apskaičiuojama kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 48,7 euro. Ligos išmoka vidutiniškai mokama 9 dienas.
Skirtingos taisyklės ir išimtys
Ligos išmoka už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos. Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Taip pat skaitykite: Biuletenio Nr. 40 apžvalga
Specialios situacijos: savarankiškai dirbantys, bedarbiai, donorystė, slauga
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas. Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.
Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais metais deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už atitinkamus metus. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką. Kaip ir kiti apdraustieji, savarankiškai dirbantys turi būti įgiję stažą ligos išmokai gauti - ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Asmenims, slaugantiems sergančius šeimos narius arba prižiūrintiems vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Pašalpos dydis - 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Asmenims, nedirbantiems dėl donorystės - nuo pirmos nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų 100 proc.
Nedarbo draudimo išmoka ir jos pratęsimas
Bedarbiams, kuriems laikotarpio, už kurį jiems mokamos paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos, pabaigos dieną iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams (toliau - pratęsimo terminas), jeigu jiems nepaskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą.
Taip pat skaitykite: Teismų praktika dėl neįgaliųjų
Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, ir bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas: buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą; registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas; Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos. Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1).
Nedarbo išmokos dydis ir trukmė
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių. Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
Teismų praktika ir administraciniai sprendimai
Teismų praktika dažnai aiškina, ar socialinio draudimo išmokų skyrimas ir mokėjimas atitinka teisės aktų reikalavimus, ypač kai kyla ginčai dėl reikalavimo stažo, teisės į pratęsimą ar specialių situacijų taikymo. Administracinės bylos ir Aukščiausiojo Teismo nutartys formuoja nuoseklią praktiką, kurią taiko žemesnės instancijos teismai. Sprendimai bei nutartys dėl socialinio draudimo išmokų skyrimo dažnai nagrinėjami administracinėse bylose.
Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, nurodytos praktikoje, iliustruoja, kaip teismai vertina teisines normas, susijusias su socialinio draudimo išmokomis, stažo įrodymais, prašymų pateikimu ir kitais proceso aspektais. Dėl konkrečių bylos aplinkybių spręsti reikia remtis atitinkamais teismo sprendimais ir konsultuotis su teisininku.
Ligos išmokos - ką daryti, kad jų nepraleisti?
Praktiniai patarimai asmenims ir darbdaviams
- Pateikite neterminuotą prašymą „Sodrai“ laiku - vieną kartą pateiktas prašymas galios visiems būsimems ligos atvejams.
- Jei esate savarankiškai dirbantis, kiek įmanoma mokėkite VSD įmokas mėnesiais, kad išvengtumėte vėlavimo ir problemų su išmokų skyrimu.
- Darbdaviams: laiku mokėkite už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas numatytas išmokas ir teikite Sodrai pranešimus (forma NP-SD).
- Bedarbiams: pasitikrinkite savo teisę į pratęsimą, jei iki pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai.
- Renkantis teisinį ginčą dėl išmokų, analizė turėtų apimti tiek administracinius sprendimus, tiek teismų praktiką bei galimus precedentinio pobūdžio LAT sprendimus.
Ligos pažymėjimų ir elektroninių dokumentų praktika
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra gydymo įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pastaruoju metu yra išduodami elektroniniai pažymėjimai, kurie pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos pašalpą, bei pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik asmenims, apdraustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams arba asmenims, registruotiems bedarbiais Lietuvos darbo biržoje.
Jei asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi, kiekvieną kartą išduodamas naujas elektroninis pažymėjimas. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nėra užbaigiamas. Jei asmuo atgavo darbingumą ir nori sugrįžti į darbą anksčiau nei nurodyta gydytojo išduotame elektroniniame nedarbingumo pažymėjime, papildomai atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir užbaigti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo taip pat nereikia.
tags: #teismu #praktika #del #nedarbingumo