Rūpyba - tai socialinės apsaugos forma, skirta ribotai veiksniam (dėl amžiaus ar sveikatos būklės) fiziniam asmeniui užtikrinti teises ir interesus, jų apsaugai ir gynimui bei kartais turto valdymui ar tvarkymui. Ji dažnai yra teismo nustatomas institucinės globos ar rūpybos pavidalas, kuriuo siekiama sudaryti tinkamas sąlygas veiksniam asmeniui funkcionuoti visuomenėje. Globos ar rūpybos tikslas - užtikrinti asmeniui teisęs ir interesus, taip pat teikti pagalbą ir paslaugas tam, kad jis galėtų gyventi kiek įmanoma savarankiškiau.
Kas gali kreiptis ir kada rūpyba nustatoma
Rūpyba nustatoma tik teismo tvarka, kai asmuo yra neveiksnus arba ribotai veiksnus dėl sveikatos būklės. Globa ar rūpyba gali būti skiriama tik pagal teismo nutartį, padavus prašymą ar pareiškimą apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą ar faktinį buvimo vietą. Prašymą gali teikti veiksnus asmuo pats, globos ir rūpybos institucija arba prokuroras, o privačios konsultacijos ir dokumentų parengimas gali būti vykdomas atitinkamai per teisinės pagalbos paslaugas.
Vienintelis atvejis, kai rūpyba skiriama visiškai veiksniam asmeniui, nurodomas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Šis atvejis reglamentuoja, kada reikalingas veiksnus asmuo teismo sprendimu gali būti pripažintas neveiksniu ir dėl to suteikiama globa ar rūpyba, taip pat kaip dėl rūpintojo paskyrimo. Rūpintojo funkcija - atstovauti veiksniam asmeniui teisiniuose ir sandorių valstybės dėl turtinių reikalų klausimuose, užtikrinant jo teisėtus interesus.
Prašymo turinys ir bylos nagrinėjimas
Prašyme (pareiškimui) dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo turi būti nurodyti motyvai, kodėl reikia nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Bylos nagrinėjimas vyksta žodiniu procesu, o bylos nagrinėjimo metu teismas gali įpareigoti globos ir rūpybos instituciją pateikti reikalingus duomenis ir išvadas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus. Jei pasirenkamas rūpintojo kandidatas, pridedamas ir rašytinis jo sutikimas bei sveikatos būklės pažyma.
Teismo nutartis yra pagrindinis sprendimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Nutartyje nurodomi duomenys apie rūpintinį ir rūpintoją; teismas privalo informuoti teisiškai įpareigotą asmenį ir kitus suinteresuotus asmenis bei duoti aiškinimą rūpintojo teisėms ir pareigoms.
Taip pat skaitykite: Kas yra Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo biuletenis?
Rūpintojo vaidmuo ir teisinis pagrindas
Rūpintojas - asmuo, kuris teisme laikomas veiksniu parama teisių įgyvendinimui, turi teisę padėti veiksniam asmeniui įgyvendinti teises ir atlikti pareigas bei saugoti jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo. Sutikimas būti rūpintoju turi būti rašytinis, o sutikimas gali būti išreikštas, asmeniškai dalyvaujant teismo posėdyje, arba notarine tvarka patvirtintas, kai asmuo nedalyvauja posėdyje.
Rūpintojo paveikslo teisinis pagrindas yra tarp rūpintojo ir rūpintojo globotinio sudaryta pavedimo turto arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartis. Tokia sutartis nustato rūpintojo teises ir pareigas, susijusias su veiksniausio asmens turtu, jo valdymu ir disponavimu. Sutarties projektą yra rekomenduojama pridėti prie pareiškimo steigti rūpybą ir skirti rūpintoją, kaip garantiją dėl teisinio pagrindo saugumo.
Teisės aktai ir taikomos nuostatos
Rūpyba ir globos teisinė samprata Lietuvoje yra apibrėžta CK 3.238-3.279 straipsniuose. CK 3.239 straipsnis nustato rūpybos tikslą - apsaugoti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, o CK 3.279 straipsnis - kartais vienintelį atvejį, kai rūpyba skiriama visiškai veiksniam asmeniui. LR CPK (Civilinis proceso kodas) yra reglamentuojama proceso eiga ir informacijos pateikimas teismui, įskaitant pranešimų davimą globos ir rūpybos institucijoms, asmeniui, kuriam prašoma nustatyti rūpybą, ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
Nustatant rūpybą ir skiriant rūpintoją, vartojami specifiniai teismo veiksmai: žodinis bylos nagrinėjimas, duomenų iš globos ir rūpybos institucijos teismui pateikimas, išvadų teismo bei sutikimo reformulavimas. Taip pat įvertinami juridiniai mokesčiai ir išimtys, susijusios su ypatingųjų teisenų bylos ypatumais.
Žyminiai mokesčiai ir jų išskyrimas
Jeigu rūpyba nustatoma ir rūpintojas paskiriamas, kai pareiškimą pateikė globos ir rūpybos institucija ar prokuroras, atsisakoma nuo žyminio mokesčio pagal LR CPK 83 straipsnį 1 dalį 5 punktu. Jei rūpyba nustatoma veiksniam asmeniui pagal jo prašymą, teismo galima tik prašyti dalinai atleisti nuo mokesčio arba atidėti mokėjimą (LR CPK 83 str. 3 d. ir 84 str.). Žyminis mokestis vis dar taikomas ypatingosios teisenos bylose ir nustatytas kaip fiksuotas minimumas - 100 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.).
Taip pat skaitykite: Ar teismas veikia senatvę?
Rūpintojo teisės ir pareigos
Rūpintojo teisės ir pareigos kyla iš tarpusavio sutarties dėl turto valdymo ir laidavimo įgyvendinimo. Rūpintojo veikla gali būti neatsiejama nuo rūpintojo asmens teisių gynimo, taip pat pasirengiant sandorių sudarymui, priežiūrai ir teikti reikiamą pagalbą. Rūpintojo paskyrimas ir jo teisinio pobūdžio įteisinimas teikiamas pagal CK 3.279 ir atitinkamų CPK nuostatas, užtikrinant teisę veiksniam asmeniui turėti savo teises ir interesus išlaikymą bei gynimą.
Įtraukta praktika ir pavyzdžiai
Rūpyba dažnai taikoma įvairiose situacijose: kai asmuo dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, kai yra būtina globos institucijų ar prokuroro pagalba. Straipsniuose pabrėžiama, kad rūpyba - tai dalinai ar visiškai veiksnaus asmens teisių apsauga, o globos institutas - pagrindinis institucinis mechanizmas. Taip pat pabrėžiama, kad šeima - visuomenės šerdys, atsakingos už vaiko ugdymą ir apsaugą, todėl globa ir rūpyba yra ne tik teisinė sąvoka, bet ir socialinis mechanizmas.
Praktiniai patarimai kreipiantis dėl rūpybos Lietuvoje
- Prieš teismo posėdį pasiruošti dokumentų rinkimu ir teismo reikalavimų įvertinimu.
- Gegužės mėnesį ar naujų teisės aktų leidimo metu peržiūrėti galiojančias nuostatas dėl žyminio mokesčio išimčių ir mokesčių išlygų.
- Jei siūloma rūpintojo kandidatūra, pasiruošti rašytiniam sutikimo patvirtinimui arba teisme aiškiai pateikti asmeninį sutikimą.
- Sudaryti susitarimą dėl turto valdymo - pavedimo turto ar turto perdavimo valdyti teise - kaip teisinį pagrindą rūpintojo veiklai.
- Atsižvelgti į asmens teisines ribas ir užtikrinti, kad rūpyba nepakenktų asmens teisiniams ir socialiniams interesams.
Apžvalga ir svarbiausios mintys
Rūpyba veiksniam asmeniui Lietuvoje yra teisėsaugos ir socialinės apsaugos derinys, teikiantis teisinį pagrindą apsaugoti asmens teises ir interesus, suteikti pagalbą ir užtikrinti tinkamą gyventi ir veikimą socialinėje aplinkoje. Globa - plačiau taikoma institucinių veiksmų forma, o rūpyba - atitinkamai siauresnė, labiau bendradarbiaujanti su asmens teisėmis ir jo augančių poreikių apsauga. Procesas remiasi LR CK ir LR CPK nuostatomis, kurios užtikrina, kad veiksnus asmuo būtų teisingai įtrauktas į sprendimo priėmimo procesą ir kad rūpintojas būtų pasirinktas tik su jo aiškiu rašytiniu sutikimu.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai
tags: #teismo #sprendimu #nustatyta #veiksnaus #asmens #rupyba