Nors iš pirmo žvilgsnio ši tema gali pasirodyti netipinė, atidžiau pasvarsčius, ji puikiai atspindi žmogaus gyvenimo ciklą. Nuo gimimo mus lydi žmonės, dažniausiai tėvai, apsupti jų rūpesčio ir pagalbos. Antroje gyvenimo pusėje, norisi to ar ne, dažnai tos pagalbos ir vėl prireikia.
Šiame straipsnyje aptarsime vaiko globos ir vaiko globėjo aspektus, įskaitant teisinius, mokslinius, psichologinius bei socialinius niuansus. Taip pat panagrinėsime globėjo motyvacijos veiksnius.
Vaiko ir globos sąvokos
Vaiko ir globos sąvokos yra glaudžiai susijusios. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne sąvoka "vaikas" apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka "globa" apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai - asmeninių ir turtinių teisių bei interesų apsaugos forma. Tai - teisių ir interesų apsauga. Socialinės apsaugos terminų žodyne, globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa.
Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė (M. Andrašikėnienė, 2007).
Taip pat skaitykite: Airijos socialinės apsaugos teisės apžvalga
Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.
Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos (R.).
Teisiniuose dokumentuose sąvoka "globa" įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų įsikišimu į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.
Vaiko globos organizavimo nuostatuose (2002), vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasinių ir fizinių augimo sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Pastebėtina, kad šalia "globos" sąvokos atsiranda "rūpybos" terminas. Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šikštėnės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.
Taip pat skaitykite: Vokietijos socialinės apsaugos teisė
R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus. Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai (D. Šikštė, R. Kukauskas, V. Montrimienė, 2005). Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui (R. Pabedinskienė, 2003).
Vaiko globos tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti.
Pagrindiniai vaiko globos uždaviniai:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pirmu uždaviniu norima pasakyti, kad globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima.
Šios jo amžius, sveikata, psichinė ir fizinė raidą. Šias uždavinys labiausiai susijęs su vaiko teise į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažiūras, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Teisinis pagrindas globai šeimoje
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Visų pirma, nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
Šiais kelia pavojų vaikui ir pan. Aktualu parinkti tinkamus globėjus. Pasak G. Šiams. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Šiais laikomi seneliai, broliai, seserys.
Šis principas - pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje. Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šios jos nariai santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą. M. Markovienės - Pileckaitės, T. Lazdausko teigimu, šeima yra patikimiausias paramos šaltinis, geriausia priedanga, kur galima "pasislėpti" nuo išorinio pasaulio pavojų, pailsėti, atgauti fizines ir dvasines jėgas.
Ketvirtas principas teigia, kad nustatant vaiko globą turi būti siekiama neiašskirti brolius ir seseris. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje).
Šiajam principui (pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje). Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų. Dažnai socialinės rizikos šeima yra daugiavaikė šeima, kurioje yra trys, keturi ir daugiau vaikų. Rasti globėjus šeimą, kuri priimtų visus vaikus iš vienos šeimos, yra labai sudėtinga, todėl dažnai tokie vaikai apgyvendinami institucijoje.
Šiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Šiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir į jo nuomonę atsižvelgiama. Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.
Globėjų motyvacija
Siekis globoti tėvų globos netekusius vaikus priklauso nuo vidinės bei išorinės motyvacijos charakteristikų. Šios charakteristikos leidžia pateikti prielaidas, susijusias su tuo, kokie motyvai veda žmones ryžtis globoti vaikus. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis, numatyti būdus ar priemones, kuriomis būtų galima pritraukti naujus globėjus, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.
Motyvacija - tai tam tikro elgesio, veiklos paskatos, motyvas veikti turėjimas. Motyvas - skatinamoji priežastis, veiksnys, veikimo pagrindas, įrodymas, argumentas. Vidinė motyvacija - tai veikla, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas, kai žmogus deda visas pastangas iš smalsumo, malonumo ar susidomėjimo ta veikla ir joks išorinis postūmis nereikalingas (V. Legkauskas, 2001, I. Lehman, 2009, G.
Išorinė motyvacija - tai procesas ar veikla atliekama siekiant išvengti nemalonių padarinių ar gauti materialinę naudą, taip pat kai stengiamasi įtikti kitam asmeniui, aplinkai, imponuoti žmogui, gauti dovaną, pagerinti įvaizdį (V. Legkauskas, 2001, I. Lehman, 2009, G.
Globos formos
Laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).
Nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisės bei teisėti interesai atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).
Situacija Lietuvoje
Šis skaičius yra vienas iš didžiausių ne tik tarp Europos Sąjungos, bet ir tarp buvusių pokomunistinių valstybių (D. Kabašinskaitė, 2007). A. šis vaikus į valstybines globos įstaigas. L. dalis iš jų - ikimokyklinio amžiaus. Šiuo metu valstybė yra prisiėmusi atsakomybę už 13000 vaikų. Kai vaikas negali augti savo šeimoje, geriausia išeitis jam - augti globėjų šeimoje. Šis tapti vaiko globėjais yra nepakankamai.
2007 metais Kauno mieste paruošti 5 globėjai, 2008 metais - 12 globėjų, 2009 m. paruošta - 12 globėjų, šiuo metu 9 asmenys/ šeimos dar yra vertinimo procese (Vaikų gerovės centro "Pastogė" statistika, VšĮ "Šeimos santykių instituto" statistika, 2009).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 2691 vaikas neteko tėvų globos, iš jų 1216 vaikams nustatyta globa (rūpyba) šeimose (640 vaikų - senelių globoje, 240 - dėdės, tetos šeimoje, 132 - sesers, brolio šeimoje, 204 - kito asmens šeimoje).
Šiai. Šis šeimoje yra nedidelė tikimybė, kad atsiras šeima, ar asmuo, kurioje jie galėtų užaugti. Asmenys (šeimos), galvojantys apie globą, kreipiasi į savo miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių arba jų socialinį partnerį ir įsitraukia į globėjų vertinimo procesą.
Šis globoti tėvų globos netekusius vaikus, vidinės bei išorinės motyvacijos charakteristikas, kurios leistų pateikti prielaidas, susijusias su tai, kokie motyvai vedami žmonės ryžtasi globoti vaikus. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis, numatyti būdus ar priemones, kuriomis būtų galima pritraukti naujus globėjus, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.
Tyrimų apžvalga
A. Šarnienė (1997) pateikė visuomenės nuomonę, apie institucinę vaikų globą. L. Grigonytė (1999) nagrinėjo neformalių globėjų Kauno mieste problemas ir ateities planus. A. Živickytė (2006) magistro tezėse tyrė laikinąsias globėjas patirtis bendraujant su globojamo vaiko tėvais. K. šis šeims patirtį. D. šis globos motyvus bei juos palygino. Šiai nagrinėta.
Šiuo metu tapti globėjais ruošia Vaikų gerovės centras "Pastogė" ir VšĮ "Šeimos santykių institutas". Pastarasis metęs paruošiamasis Kauno mieste globėjais statistika atskleidė, kad 2007 m. buvo paruošti 5 globėjai, 2008 m. - 12 globėjų, 2009 m. - 12 globėjų. Šiau Kauno mieste 2007 m. 275 vaikai neteko tėvų globos, 2008 m. - 265 vaikai.
Vertinant statistinius duomenis, tikslinga atsigręžti į tuos žmones, kurie vis tik ryžtasi globoti tėvų globos netekusius vaikus ir paklausti, kokie motyvai vedini jie imasi atsakomybės. Žinodami tai, galime imtis reikiamų priemonių, kad asmenis (šeimas) motyvuoti tapti globėju. Išryškinti vaiko globos ir vaiko globėjo (teisinius, mokslinius, psichologinius, socialinius) aspektus. Apibūdinti globėjo motyvacijos veiksnius.
Šis tapti vaiko globėju (-a) motyvacijos charakteristikas. Mokslinės literatūros duomenų analizė. Kokybinio fenomenologinio tyrimo analizė; interviu metodas. Tyrime dalyvavo Kauno miesto Vaikų gerovės centre "Pastogė" bei VšĮ "Šeimos santykių institute" užsiregistravę asmenys, norintys tapti vaikų globėjais. Dokumentų (bylų) analizė. Šis įrašas turinų, taip pat remiantis bylų duomenimis nustatytos globėjų demografinės charakteristikos.
Tyrimo naujumas ir reikšmingumas
Lietuvoje stokojama tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama būsimų globėjų motyvacija, taip pat nėra išskiriami būsimųjų globėjų motyvacijos vidiniai ir išoriniai veiksniai. Tyrimas yra aktualus, nes išsiaiškinus globėjų motyvacijos vidinius bei išorinius veiksnius, galima sužinoti, kokios priežastys ar aplinkybės paskatina asmenis (šeimas) ryžtis globoti tėvų globos netekusius vaikus.
Magistro darbe pateikiamos vaiko globos ir vaiko globėjo sampratos, kurios iliustruojamos teisiniu, moksliniu, psichologinius bei socialiniais aspektais. Taip pat darbe atskleidžiamas tapimo vaiko globėju procesas, jo eiga. Motyvacijos samprata bei globėjų motyvacijos veiksniai apibrėžiami remiantis įvairių autorių traktuotėmis.
Tyrimas re
| Metai | Paruoštų globėjų skaičius Kauno mieste |
|---|---|
| 2007 | 5 |
| 2008 | 12 |
| 2009 | 12 (ir 9 asmenys/šeimos vertinimo procese) |
tags: #teisinis #pagrindas #susigrazinti #globa