Manau, kad dabar, mums stengiantis įveikti pandemiją, rengiantis vykdyti būtinas reformas ir sparčiau įgyvendinti dvejopą ekologinę ir skaitmeninę pertvarką, atėjo laikas patvirtinti ir socialinių taisyklių sąvadą. Taisyklių sąvadą, kuriuo bus užtikrintas kartų solidarumas. Taisyklių sąvadą, pagal kurį verslininkams, besirūpinantiems savo darbuotojais, būtų atlyginama. Pagal kurį dėmesys būtų sutelkta į darbo vietų kūrimą ir galimybių atvėrimą. Pagal kurį įgūdžiai, inovacijos ir socialinė apsauga būtų vienodai svarbūs.
Svarbu išsiaiškinti teisės sociologijos funkcijas, kurios turi didelę reikšmę formuojant ir kontroliuojant valstybės teisinę sistemą, teisės reikalavimų tinkamą vykdymą, šalinant esamus sistemos trūkumus ar stengiantis užkirsti kelią spragų teisinėje sistemoje atsiradimui bei bandant suderinti teisinį valstybės mechanizmą su visuomenėje priimtomis gyvensenos normomis. Teisės sociologija suteikia sisteminį požiūrį į teisę kaip visumą, nes teisė - tai ne vien būdas, priemonė spręsti pavienius konfliktus.
Teisinio pozityvizmo ribos ir teisės veiksmingumas
Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama teisinio pozityvizmo pagrindu egzistuojančių teisės veiksmingumo sampratų analizei. Analizė atskleidžia, kad pozityvinės teisės veiksmingumo sampratos pabrėžia valstybės aparato ir teisės taikymo vaidmenį. Įsigalint demokratinėms visuomenėms, teisei keliamas socialinis tikslas: apsaugoti žmogaus teises bei laisves ir šiame kontekste derinti individualumą su socialumu. Šio tikslo įgyvendinimas- reikšmingai praplečia teisės socialinio veiksmingumo sampratą: akcentuojami visuomenės grupių socialiniai lūkesčiai ir jų teisinio įgyvendinimo laipsnis.
In the first part of the article the author delineates the limits of the efficiency of law as defined by the legal positivism. The above-mentioned limits fall into a) the activity of the subjects of legal proceedings intended for the implementation of legal norms, and b) social circumstances and acts which either help or hinder the achievement of the intended results of the act of legal norms.
Teisės ir viešosios politikos sąveika
Teisė ir viešoji politika yra neatsiejamos viena nuo kitos, formuojančios mūsų kasdienį gyvenimą ir visuomenės struktūrą. Kiekvienas teisinis sprendimas gali turėti plačių pasekmių, kurios ne tik keičia įstatymus, bet ir paveikia žmonių teises bei pareigas. Teisės ir viešosios politikos sąveika apibrėžia, kaip teisiniai sprendimai veikia socialines normas ir įstatymus.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir atsakomybė
Teisiniai sprendimai, priimti teismuose, gali keisti visuomenės supratimą apie teises, pareigas ir atsakomybę. Teisės aktai taip pat prisideda prie viešųjų politikų kūrimo. Kai įstatymai keičiasi, viešosios politikos strategijos dažnai reaguoja į naują teisinę aplinką. Šis procesas gali apimti viską, pradedant socialinėmis programomis ir baigiant ekonominėmis reformomis.
Teisiniai sprendimai turi didelę įtaką visuomenei, formuodami socialines normas ir reglamentus. Teisiniai precedentai nulemia, kaip interpretuojami ir taikomi įstatymai. Teismų sprendimai, ypač aukštųjų teismų, tampa pavyzdžiais, kurie formuoja būsimas bylas. Pavyzdžiui, sprendimai dėl diskriminacijos situacijų gali lemti, kaip organizacijos elgiasi su darbuotojais, užtikrindamos teises ir lygybę.
Teisiniai aktai, priimti įstatymų leidėjų, formuoja teisines struktūras ir reguliacijas. Šie aktai apima įvairias sritis, tokias kaip sveikatos apsauga, švietimas ir aplinkos apsauga, ir turi tiesioginį poveikį piliečių gyvenimams. Pavyzdžiui, teisės aktai, skirti apsaugoti aplinką, gali lemti griežtesnius reikalavimus pramonėje, skatinančius tvarų vystymąsi.
Viešosios politikos formavimo etapai
Viešosios politikos formavimas susijęs su teisinio sprendimo procesais ir teisinėmis normomis, kurios veikia visuomenę. Politinių sprendimų procesas apima keletą etapų, kurie lemia viešosios politikos kūrimą. Pirmiausia, politikos formuotojai tyrinėja visuomenės poreikius ir problemas. Antra, vyksta diskusijos tarp suinteresuotų šalių, įskaitant piliečius, ekspertus ir verslininkus.
Teisinės normos priklauso nuo viešosios politikos sprendimų. Politika lemia, kokios normos bus priimtos, o normos savo ruožtu reguliuoja visuomenės elgesį. Pavyzdžiui, socialinės politikos sprendimai gali paveikti darbo teisės normas, kurios vėliau įtakoja darbo rinkos dinamiką. Teisiniai aktai, susiję su aplinkos apsauga, gali atspindėti politikos sprendimus, kurie skirti aplinkos išsaugojimui.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Teisės sociologijos ištakos ir funkcijos
Teisės sociologija kaip mokslas susiformavo XX a. pradžioje. Pirma, tai poreikis nustatyti visuomenės stabilumą ir jo priežastis. Vienas socialinio stabilumo veiksnių - socialinės normos, tarp kurių teisės normos - vienos svarbiausių, kaip ypatinga socialinių normų rūšis. Teisės normų tyrimo būtinumas - teisės sociologijos susiformavimo pirmoji priežasčių.
Teisės sociologija susijusi su teisininkais ir sociologais, kurie pabrėžė visuomenės solidarumą. Antra priežastis susijusi su teisiniu pozityvizmu, kuris reiškia norminį požiūrį, kad teisė - normų visuma, išimtinai susijusi su įstatymų leidėjo valia. Jį teigė romanų - germanų teisinės sistemos tradicijos ir vystimasis. Valstybė, kuri savo galią ilgainiui iškovojo iš bažnyčios, iškėlė teisinės technikos, tuo pačiu ir teisininko profesijos reikšmingumą.
Sociologija - mokslas apie visuomenę, tuo tarpu teisės teorija - mokslas apie techninius dalykus. Sociologija - visuomenės ir jos grupių elgsenos tyrimai. Sociologijos tikslai siekiami tiriant jėgas, lemiančias visuomenės suderinamumą ir konfliktus.
Teisinio papročio tyrimai ir pliuralizmas
Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas - įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą.
Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl motinystės ir tėvystės
Teisės poveikio socialiniams pokyčiams pavyzdžiai
Socialiniai pokyčiai dažnai kyla iš teisinės sistemos reformų. Pavyzdžiui, įstatymai dėl socialinės lygybės skatina visuomenės požiūrio pokyčius į įvairias grupes, tokius kaip LGBTQ+ bendruomenė. Šie sprendimai gali paskatinti platesnius socialinius judėjimus ir gebėjimą spręsti diskriminacijos problemas.
Teisiniai sprendimai ir normos tiesiogiai paveikia ekonominę aplinką. Pavyzdžiui, įstatymai, reguliuojantys minimalų darbo užmokestį, daro poveikį darbuotojų gyvenimo lygiui ir ekonominės nelygybės mažinimui. Taip pat, aplinkos apsaugos teisės aktai gali skatinti žaliąsias technologijas, vingiuojant investicijų srautus į tvarias iniciatyvas.
Iššūkiai ir galimybės
Teisės ir viešosios politikos sąveika susiduria su keliais iššūkiais, kurie gali paveikti sprendimų priėmimo procesus. Iššūkiai apima teisinės sistemos sudėtingumą, politinių interesų konfliktus ir visuomenės pasipriešinimą pokyčiams. Galimybės, pasirodančios šioje srityje, leidžia plėtoti įstatymų reformas ir viešąją politiką, atitinkančią visuomenės poreikius. Inovatyvūs teisės aktai gali skatinti socialinę lygybę ir aplinkosaugą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad teisės normos tiesiogiai veikia socialinius santykius. Teisiniai aktai gali padėti formuoti teisingesnę visuomenę ir užtikrinti teises, pavyzdžiui, per lygybės ir nediskriminacijos įstatymus. Šiame procese būtinas bendradarbiavimas tarp įvairių suinteresuotų šalių, tokių kaip teisininkai, politikai ir pilietinė visuomenė.
Politikos rėmai ir ES kontekstas
Komisijos pirmininkė U. von der Leyen (2021 m. sausio 20 d.): Siekiant perėjimo prie žalesnės, teisingesnės ir įtraukesnės ateities bus patirta trumpalaikių sąnaudų ir kils iššūkių. Todėl labai svarbu stebėti pokyčius ir padėti bendruomenėms bei asmenims prisitaikyti prie naujojo pasaulio. Šiuo tikslu reikės skirti daug dėmesio socialiniams klausimams.
Europos socialinės rinkos ekonomika grindžiama konkurencingu tvarumu siekiant sukurti tvaraus integracinio augimo modelį, kuris padėtų pasiekti ir žmonėms, ir planetai geriausių rezultatų. Europiečiai brangina šį unikalų socialinį ir ekonominį modelį ir tikisi, kad pagal jį galimybių atsivers visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
Mūsų socialinių taisyklių sąvado, skatinančio puoselėti žmonių labui tarnaujančią ekonomiką ir siekti socialinės pažangos, tobulinimas ir priėmimas yra viena iš svarbiausių Europos atsako į šiuos pokyčius priemonių. Ryžtingas nacionalinio ir ES lygmens politikos atsakas į COVID-19 pandemiją padėjo sėkmingai apriboti pandemijos padarinius užimtumui ir socialinius padarinius.
Per jas gauta daugiau kaip 1 000 piliečių, ES institucijų ir įstaigų, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų atsakymų. Veiksmų plane išdėstyti įvairūs ES veiksmai, kurių Komisija įsipareigoja imtis per šią savo kadenciją, remdamasi daugeliu veiksmų, kurių jau imtasi nuo Europos socialinių teisių ramsčio paskelbimo Geteborge.
Trys pagrindiniai ES socialiniai tikslai
Komisija siūlo tris pagrindinius ES užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos sričių tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki šio dešimtmečio pabaigos. Šie trys pagrindiniai 2030 m. tikslai yra kartu ir plataus užmojo, ir realistiški. Šių tikslų reikia siekti, kad Europa išsaugotų lyderystę žmonių gerovės kūrimo srityje.
| SRITIS | TIKSLAS IKI 2030 M. |
|---|---|
| Užimtumas | Darbą turėtų turėti ne mažiau kaip 78 proc. |
| Įgūdžiai | Mokymuose kasmet turėtų dalyvauti bent 60 proc. suaugusiųjų. |
| Skurdas ir socialinė atskirtis | Iš skurdo arba socialinės atskirties turi būti išvaduota 15 mln. žmonių, iš jų - bent 5 mln. vaikų. |
Valstybės narės ir jų regionai galės jais vadovautis priimdami politikos sprendimus, įskaitant sprendimus, kurie bus priimami dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, rengiamų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taip pat sprendimus rengiant 2021-2027 m. Sanglaudos politikos fondų programas.
Praktiniai iššūkiai Lietuvoje ir politikos rekomendacijos
Devyni iš dešimties europiečių mano, kad socialinė Europa jiems yra svarbi ir kad joje turėtų būti sukurtos lygios galimybės ir teisės dalyvauti darbo rinkoje, teisingos darbo sąlygos ir socialinė apsauga. Moterims ir toliau tenka didžiausia priežiūros našta, joms yra sudėtinga patekti į darbo rinką ir joje likti, tai taip pat turi padarinių moterų pensijoms, o moterų darbo užmokestis 2018 m. duomenimis vis dar buvo vidutiniškai 14 proc. mažesnis už vyrų.
Iki pandemijos su skurdo arba socialinės atskirties rizika susidūrė 91 mln. žmonių, 22,2 proc. vaikų gyveno skurdžiuose namų ūkiuose. Apskaičiuota, kad kasnakt visoje Europoje gatvėje tenka nakvoti maždaug 700 000 žmonių. Dėl COVID-19 protrūkio pirmieji darbo neteko žemos kvalifikacijos, mažai apmokami darbuotojai, taip pat laikinieji darbuotojai. Pandemija neproporcingai paveikė ir migrantų dalyvavimą darbo rinkoje.
Įgūdžiai yra itin svarbūs tam, kad žmonės būtų pasirengę naujoms žaliosioms darbo vietoms ir darbo vietas skaitmeniniame sektoriuje, be to, jie apsaugo nuo nedarbo, tačiau įvairiuose mokymuose kasmet dalyvauja mažiau negu 40 proc. suaugusiųjų ir vis dar pernelyg daug jaunimo turi menkus įgūdžius arba nesimoko toliau, kad įgytų vidurinį išsilavinimą.
Ekonomikos gaivinimo ir dvejopos pertvarkos sąlygomis labai svarbu siekti, kad mokymuose dalyvaujančių suaugusiųjų dalis padidėtų iki 60 proc. ir taip būtų gerinamas įsidarbinamumas, skatinamos inovacijos, būtų užtikrintas socialinis teisingumas ir pašalintas skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Tačiau iki 2016 m. mokymuose kasmet dalyvavo tik 37 proc. suaugusiųjų. Tarp žemos kvalifikacijos suaugusių asmenų ši dalis sudarė tik 18 proc.
Norint sukurti tvirtą socialinę Europą, būtinas bendradarbiavimas: Komisija ragina valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus subjektus, pavyzdžiui, regionų, vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, prisijungti prie kolektyvinės iniciatyvos ir savo kompetencijos srityse spartinti ramsčio įgyvendinimą ir jo principus kuo greičiau pradėti taikyti praktiškai.
Instituciniai mechanizmai ir teisės vaidmuo
Valstybės teisinės prievartos teisėtumas, pagrįstumas ir teisingumas yra kontroliuojami, juos taipogi galima apskųsti teismui. Teisinė prievarta naudojama teisinėje valstybėje, kuri nesusilieja su visuomene ar kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Ji turi savo priemonių sistemą, kuri užtikrina tinkamą rinkos ekonomikos bei visuomeninių, socialinių santykių efektyvų valdymą.
Tačiau vien šių ypatybių neužtenka, norint sukurti demokratišką ir teisinę valstybę. Tam reikia, kad valstybės piliečiai pasiektų aukštą politinio ir teisinio sąmojingumo lygį, būtiną žmonėms aktyviai dalyvauti politiniame, kultūriniame visuomenės gyvenime. Taip pat reikia, kad piliečiai įgytų patirties ir kompetencijos sąmojingai tvarkyti valstybės ir visuomenės reikalus. Todėl svarbu teisiškai ir politiškai šviesti visuomenę. Visose valstybės srityse turi vyrauti nuomonių ir samprotavimų pliuralizmas.
Teisės ir viešosios politikos santykiai apibrėžia, kaip teisiniai sprendimai veikia socialines normas ir įstatymus. Teisiniai sprendimai tiesiogiai veikia visuomenės struktūrą ir asmens teises. Iššūkiai apima teisinės sistemos sudėtingumą, politinių interesų konfliktus ir visuomenės pasipriešinimą.
tags: #teises #socialinio #veikimo #mechanizmai