Globa ir įvaikinimas ypač svarbūs tampa tuomet, kai šeimai nepavyksta įveikti krizinės situacijos, užtikrinti vaikų saugumą, patenkinti jų svarbiausius poreikius. Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų, likusių be tėvų globos, situacija Lietuvoje, apžvelgiama statistika, visuomenės požiūris, vaikų globos modelio pokyčiai ir priemonės, kurių imamasi siekiant gerinti šių vaikų gyvenimo kokybę.
Kaip keitėsi vaikų globa per pastarąjį dešimtmetį
Mūsų valstybė šia linkme žengia labai sparčiu tempu, o prieš dešimtmetį dauguma tokių vaikų gyveno globos namuose, kurie tuomet buvo vadinami internatais. Tokiose įstaigose gyvendavo nuo šimto iki kelių šimtų nepilnamečių. Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad įvyko didžiulis pokytis, kad tik dalis tokių vaikų dar auga globos namuose. Svarbu pabrėžti, kad ta dalis - apie tūkstantis vaikų, ir tiktai apie 30 proc. auga instituciniuose globos namuose.
Didžiausias mūsų siekis - kad dauguma jų gyventų artimoje šeimai aplinkoje. Intensyvesnis darbas su į krizę patekusiomis šeimomis duoda apčiuopiamų rezultatų. Dedamos visos pastangos, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje: taikoma atvejo vadyba, vaiką laikinai prižiūri budintys globotojai, jei reikia, ieškoma globėjų (rūpintojų) ir intensyviai dirbama su biologiniais tėvais, plėtojamas paslaugų ratas šeimai.
Statistinė apžvalga: kiek vaikų globoje ir įvaikinta
Džiugu, kad iš tų 1,5 tūkst. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 6 427 globojami (rūpinami) vaikai. Didžioji dalis jų auga šeimose (4 488 vaikai), šeimynose (298 vaikai), globos įstaigose (1 466 vaikai) ir globos centruose (175 vaikai). Šiuo metu Lietuvoje globojama apie 7 tūkst. vaikų šeimose. Lietuvoje yra 4,5 tūkst. šeimose globojamų vaikų, 3,5 tūkst. globėjų, kurie šeimose globoja vaikus, daugiau kaip 200 budinčių globotojų, kurie padeda krizės atveju.
Dėl to mažiau vaikų praranda savo šeimas ir daugiau vaikų sugrįžta į pasikeitusias šeimas. Pasikeitus vaiko teisių apsaugos sistemai, pastebėta, kad galimų įvaikinti vaikų mažėja, nes vis daugiau jų pavyksta išsaugoti biologinėse šeimose arba vaikai globojami giminaičių ar kitų artimųjų šeimose. Tą, anot specialistės, atspindi statistika.
Taip pat skaitykite: Apie tarptautinį įvaikinimą
Įvaikinimų skaičiai ir tendencijos
Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. 2019 m. Lietuvos piliečiai įvaikino 108 vaikus, 2018 m. - 159, 2017 m. - 139, 2016 m. - 157. Statistikos departamento duomenys rodo, kad pernai įvaikinimo atvejų šalyje sumažėjo perpus. Praėjusiais metais Lietuvos piliečiai įvaikino 51 vaiką, užsieniečiai - 29.
2023-iųjų gruodžio 31 dienos duomenimis, galimų įsivaikinti vaikų sąraše yra 265 vaikai. Kaip jau minėjau, didžioji dalis yra vyresni nei šešerių metų. Dar didesnė dalis yra vyresni negu dešimties metų. Norinčiųjų įsivaikinti Lietuvos šeimų sąraše yra 204 šeimos asmenys, kurie yra pasiruošę. 2023 metais buvo įrašyta 11 naujų šeimų, kurios pasiruošusios įsivaikinti.
2019 metais 62 Lietuvos sutuoktinių poros ir 7 nesusituokę asmenys įvaikino 74 tėvų globos netekusius vaikus. 2019 m. 26-os užsienio valstybių piliečių šeimos įvaikino 34 be tėvų globos likusius Lietuvos vaikus (17 mergaičių ir 17 berniukų). 2019 metais iš viso įvaikintų vaikų skaičius rodo, kad trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos.
| Rodiklis | Skaičius (apytiksliai / 2023-2025 m. duomenys) |
|---|---|
| Globojami (rūpinami) vaikai | 6 427 |
| Vaikai šeimose | 4 488 |
| Vaikai globos institucijose | 1 466 |
| Globėjai šeimose | ~3 500 |
| Vaikai galimi įsivaikinti | 265 |
| Šeimos, norinčios įsivaikinti | 204 (2023), 160 (2026 pradžia) |
| Įvaikinti per metus | nuo 49 iki 57 (2023-2025 intervale), 51 (praėjusiais metais) |
Amžiaus struktūra: kas laukia įtėvių
Daugiausiai globos įstaigose augančių vaikų amžius yra nuo 10 iki 17 metų. Didžioji dalis galimų įvaikinti vaikų sąraše - 68 proc. - yra vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų). Kaip rodo Statistikos departamento skelbiami duomenys, daugiausia Lietuvos piliečių pernai įvaikintų vaikų buvo iki 4 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikų įvaikinta 34. 4-6 metų amžiaus vaikų pernai buvo įvaikinta 8, 7-9 metų - 6, 10-14 metų - 2, o vyresnių - tik 1.
Įtėvių šeimas sunku surasti ir vaikams, turintiems sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad sunkiausia įtėvius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rasti vyresnio amžiaus vaikams, vienos šeimos broliams ir seserims. Užsieniečiai dažniau nesibaimina įvaikinti vyresnių vaikų: iš 29 pernai užsieniečių įvaikintų vaikų 11 buvo 7-9 metų, septyni - nuo 4 iki 6 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Kaip kultūra formuoja etiketo normas
Tarptautinis įvaikinimas: kas vyksta su Lietuvos vaikais užsienyje
Tarptautinis įvaikinimas vyksta per aštuonias Lietuvoje akredituotas užsienio valstybių įvaikinimo agentūras ir užsienio valstybių centrines institucijas, kurios yra prisijungusios prie Hagos konvencijos dėl vaiko teisių apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Taip pat įvaikinimo procesas gali vykti per užsienio valstybių centrines institucijas, į kurias gali kreiptis tik nuolat užsienyje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių sutuoktinių poros arba sutuoktiniai, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Beje, įvaikių Lietuvoje dažniausiai dairosi Italijos šeimos. Pernai lietuvius įvaikino 19 italų šeimų. Ankstesniais metais Lietuvos piliečių įtėviais tapo 22 italų šeimos. Statistikos departamento duomenimis, valstybinėse įstaigose globojamus vaikus pernai įsivaikino ir 5 Kanados piliečių šeimos, taip pat - 3 šeimos iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir 2 iš Švedijos.
Pernai į užsienį iš Lietuvos neiškeliavo nė vienas tėvų globos netekęs vaikas. 2024 m. - 5 vaikai, 2023 m. - 4 užsienyje gyvenančios šeimos įvaikino 6 vaikus.
Visuomenės požiūris, mitai ir praktika
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo patirtys Lietuvoje
Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Aš vis akcentuoju, kad paaugliams, kurie yra globos namuose, tikrai gali padėti jaunimas.
Parama globėjams ir įtėviams: finansai ir paslaugos
Valstybės skiriama išmoka šeimoms, globojančioms vaikus iki 6 metų, siekia 384,8 Eur mėnesiui, už vyresnius išmoka didesnė - vaikams nuo 6 iki 12 m. - 444 Eur, nuo 12 iki 18 m. - ir vaikui su negalia - 481 Eur. Taip pat yra mokamas globos išmokos tikslinis priedas (296 Eur) per mėnesį. Šią išmoką irgi moka valstybė.
Klaipėdos miesto savivaldybė prisideda prie globėjų paramos finansine paskata - materialinė parama šeimoms, vaikus globojančioms nuo 3 metų, siekia 294 Eur mėnesiui. Vaikus globojančioms šeimoms, kurių amžius iki 3 metų, mokama po 368 Eur per mėnesį. Juos gauna tik vaiko globėjai ir globojami vaikai, bet ne įtėviai. Įvaikintojai gauna tokias pat išmokas, kaip ir šeimos, auginančios biologinius vaikus.
Tiek globėjams, tiek įtėviams nemokamai teikiamos globos centro paslaugos - psichologinė pagalba, globos koordinatoriaus ir tarnybos atestuoto asmens paslaugos, savipagalbos grupės, metodinė pagalba, įvairūs mokymai, tėvystės mokymai. Ir visa tai nemokama. Susidūrę su sunkumais po įvaikinimo, vaiko adaptacijos metu ar kylant klausimų dėl vaiko elgesio, įtėviai nepaliekami vieni - jie gali kreiptis į globos centrą, kuris padės spręsti iškilusias problemas.
Rengimas ir atranka: atsakingas procesas
Siekiant užtikrinti kuo harmoningesnius santykius šeimoje ir padėti būsimiems įtėviams pasiruošti galimiems iššūkiams, Lietuvoje taikoma speciali įtėvių rengimo programa. Šių mokymų metu būsimi tėvai išsamiai supažindinami su vaiko raida skirtingais amžiaus tarpsniais, vaiko su negalia auginimo ypatumais, emocinių ryšių kūrimo svarba ir pan. Prieš tampant įtėviais, kiekviena šeima yra atsakingai vertinama specialistų. Toks pat atsakingas vertinimo procesas taikomas ir užsienio šeimoms - jų tinkamumą įvaikinimui vertina atitinkamos užsienio šalių institucijos.
Pasak tarnybos vadovės, vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese - paties vaiko nuomonė. „Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, įvaikinimo procedūra nebus pradedama vaikui nesutikus“. Vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę įvertinamas individualiai. Be to, visais atvejais prieš pradedant įvaikinimo procesą vaiko pilnamečiams broliams ir seserims bei kitiems giminaičiams yra siūloma vaiką globoti ar įvaikinti. Tais atvejais, kai vaiko broliai ar seserys ar kiti vaiko giminaičiai pareiškia norą vaiką globoti, įvaikinimo procedūra nepradedama.
Iššūkiai ir prioritetai: ko reikia daugiau?
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad mažėjantys įvaikinamų vaikų skaičiai esą nerodo, kad sumažėjo ir norinčiųjų suteikti šeimą be tėvų globos likusiam vaikui. Pasak tarnybos vadovės, tam įtakos turi kitos objektyvios priežastys: Lietuvos šeimos dažniausiai nori įvaikinti vaiką iki 3 metų. Bet nuo 2019 m. perpus sumažėjo ir toliau mažėja galimų įvaikinti vaikų nuo 3 mėnesių iki 3-4 metų amžiaus skaičius. Todėl laikotarpis laukiant pasiūlymo įvaikinti šios amžiaus grupės vaiką smarkiai ilgėja.
Pasak I. Skuodienės, įvaikinimų skaičiaus mažėjimui įtakos taip pat turi ir didėjantis socialinių paslaugų bei pagalbos biologinei šeimai prieinamumas. Dėl to mažiau vaikų praranda savo šeimas ir daugiau vaikų sugrįžta į pasikeitusias šeimas. Sunku rasti įtėvius vyresnio amžiaus vaikams, brolių ir seserų grupėms bei vaikams su specialiaisiais poreikiais.
Vietinės iniciatyvos, informavimas ir mitų ardymas
„Apie vaikų globą atvirai“: kodėl pradedant globoti svarbu tinkami motyvai? Visuomenės požiūris keičiasi į pozityvią pusę, nes žiniasklaida pakankamai bendradarbiauja, domisi. To žmonėms ir reikia - reikia žinojimo, nes neabejoju, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie gali globoti, bet paprasčiausiai net nežino apie galimybę. Globos namų pertvarka vyksta tik pastarąjį dešimtmetį - tai yra labai mažas laikas kisti mūsų nuostatoms.
„Nė neįtartumėte, kad kaimynų vaikas yra globojamas“, - tvirtina globos ekspertė Rugilė Ladauskienė. Nors visuomenės požiūris į globą keičiasi, specialistė teigia, kad vis dar turime įsisenėjusių mitų, kuriuos reikia griauti. Klaipėdos miesto specialistai liūdnai juokauja, kad 10 metų vaikai jau yra per seni įvaikinimui, ir ėmėsi žingsnių atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą.
Praktiniai faktai: ko galima tikėtis ir kas vyksta dabar
Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario. Lietuvoje įvaikinimo arba globos laukia apie 170 vaikų. Iš jų net 120 yra vyresni nei 10 metų. 2025 m. Lietuvoje 41 šeima įvaikino 49 be tėvų globos likusius vaikus. 2024 m. - 49 šeimos įvaikino 56 vaikus, 2023 m. - 45 šeimos įvaikino 57 vaikus.
2025 m. įvaikintos 8 dviejų vaikų, t. y. brolių ar seserų, grupės. 2024 m. 8 šeimos įvaikino po 2 vaikus, 2023 m. 9 šeimos įvaikino po 2 vaikus. Pernai Lietuvoje buvo įvaikinti 29 vaikai iki 3 m. amžiaus, 12 vaikų - 4-6 m., 8 vaikai - 7-9 m. Vyriausias Lietuvoje įvaikintas vaikas praėjusiais metais buvo 9 m. ir 3 mėn.
Valstybinė tvarka reikalauja, kad kiekvienam galimam įvaikinti vaikui šeimą parenka komisija, atsižvelgdama į tai, kuri šeima geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Kartu yra vertinami ir šeimos lūkesčiai vaiko atžvilgiu.
Pastabos apie praktinius sprendimus
Ruošiant šeimas įvaikinimui, joms pasiūloma atsakingai vertinti savo motyvus: ar siekiama suteikti vaikui šeimą, ar tenkinti savo poreikius. Ruošiama speciali įtėvių rengimo programa, per kurią būsimi tėvai pasirengę įgyti žinių apie vaiko raidą, emocinius ryšius, specialiųjų poreikių turinčių vaikų priežiūrą. Specialistai pabrėžia, kad šeima parenkama ne vien tik pagal lūkesčius - būtinas atitikimas vaiko interesams ir poreikiams.
tags: #tarptautinio #ivaikinimo #statistika