Demokratinėje visuomenėje tikima, jog kiekvienas žmogus yra unikalus, o jo įnašas į gyvenimą vertingas. Šioje aplinkoje, o specialiųjų poreikių tenkinimui mobilizuojamos reikiamos specialistų komandos.
Lietuvoje vaiko gerovės srityje veikia įvairios institucijos - švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros sektoriai, tačiau jų bendradarbiavimas sprendžiant ikimokyklinio amžiaus vaikų ir jų šeimų problemas vis dar yra nepakankamai efektyvus. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai problemos identifikuojamos pavėluotai, o pagalba vaikui ir jo šeimai teikiama fragmentiškai ir riboto poveikio.
Teorinis pagrindas ir komunikacijos vaidmuo
Remiantis teorinėmis įžvalgomis, efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiesiogiai priklauso nuo komunikacinės praktikos ir orientuotas į tam tikrus strateginius tikslus, kuriant veiksmingesnę socialinių paslaugų sistemą, sudarant palankesnes pagalbos šeimai galimybes. Siekiant pagrįsti tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, kaip reikšmingą priemonę teikiant pagalbą socialinę riziką patiriančioms šeimoms, tikslinga tirti šio proceso dalyvių patirtis ir lūkesčius, kurie susiję su organizacijų tarpusavio priklausomybės valdymu ir įsitraukimu į keitimąsi būtinais ištekliais.
Ši socialinė sąveika tarp ugdytojų padeda vaiko poreikius vertinti ir tenkinti visapusio ugdymo kontekste. Bendradarbiaudami specialistai papildo vienas kitą ir gali suteikti įvairiapusišką pagalbą SUP turintiems vaikams. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas - skirtingų žinybų/institucijų susibūrimas bendrai veiklai ir bendram tikslui.
Ankstyvoji intervencija ir kompleksinė pagalba
Kuo anksčiau pradėtas specialusis ugdymas, tuo geresnis rezultatas galima tikėtis. Ankstyvosios intervencijos procesas grindžiamas kuo ankstesniu vaiko būklės identifikavimu, ugdymu ir pagalba šeimai. Nacionaliniai ankstyvosios intervencijos vaikystėje ekspertai teigia, jog AIV yra svarbi sritis tiek politiniu, tiek ir profesiniu požiūriu.
Taip pat skaitykite: Svarbaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo analizė
Ankstyvosios reabilitacijos tarnyba apima ankstyvą vaikų raidos sutrikimų išaiškinimą, gydymą ir reabilitaciją, psichosocialinę pagalbą vaikui bei šeimai. Čia dirba multiprofesinės specialistų komandos, kurias sudaro: pediatras, logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, slaugytoja. Tėvams, besikreipiantiems į ART dėl pagalbos jų vaikui bei jiems patiems svarbu užtikrinti kokybiškos pagalbos teikimą.
Teisinis ir institucinės sąrangos kontekstas
Šiai dienai Lietuvoje yra priimta eilė teisės aktų, skirtų užtikrinti ir garantuoti vaikų su negalia teises ir teisėtus interesus, nurodo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. „Savivaldybėje koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimą užtikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas - tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kurio kvalifikacinius reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru.“
Vaiko specialieji ugdymosi poreikiai vertinami pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu požiūriais bei skirstomi į keturias grupes: nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli. Šiems vaikams ir jų tėvams (globėjams) gali būti kompleksiškai teikiamos švietimo pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos edukacijos, socialinės apsaugos ir sveikatos ministrų nustatyta tvarka.
Problemos: fragmentiškumas, vėluojanti pagalba, vaidmenų neaiškumas
Kiekviena institucija turi savo procedūras, pagalbos teikimo planus, kurie tarpusavyje nėra suderinti. Dėl to dažnai pasitaiko, kad vaiko poreikiai nepastebimi laiku, o tėvai priversti savarankiškai ieškoti skirtingų paslaugų ar sprendimų, stokodami žinių ir išteklių. Tai lemia problemų gilėjimą ir įsisenėjimą, užkerta kelią ankstyvajai intervencijai ir kelia bejėgiškumo jausmą tiek specialistams, tiek tėvams.
Nors tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcija yra esminė siekiant užtikrinti koordinuotą pagalbą vaikui ir šeimai, šio specialisto vaidmuo ypač ikimokyklinio ugdymo sektoriuje dažnai nėra iki galo aiškus. Darželių darbuotojai ne visada žino, kada ir kaip tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius galėtų įsitraukti į konkrečių situacijų sprendimą.
Taip pat skaitykite: kaip įstaigų bendradarbiavimas padeda įveikti socialinę atskirtį
Atvejo vadyba tarpinstitucinio bendradarbiavimo kontekste
Straipsnyje analizuojamas atvejo vadybos procesas tarpinstitucinio bendradarbiavimo kontekste, teikiant pagalbą Lietuvoje socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Atliekant tarpinstitucinio bendradarbiavimo atvejo vadybos proceso praktikos analizę bus siekiama išskirti esminius veiksmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksnius ir kliūtis, telkiant pagalbos teikėjus, planuojant, teikiant pagalbą vaikui ir (ar) šeimai, bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir kitomis organizacijomis.
Siekiant optimizuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo atvejo vadybos procesą, tikslinga formuoti naują tarpinstitucinės komunikacijos modelį, nustatyti tikslus, priimti sprendimus ir adaptuoti sprendimus praktikoje. Taip pat svarbus bendradarbiavimo proceso stebėsenos vykdymas, pasiektų rezultatų vertinimo algoritmo taikymas, kuris padėtų ten, kur reikia, atlikti reikalingas sistemines korekcijas.
Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas ugdymo procese
Bendradarbiavimas su tėvais - vienas iš pačių svarbiausių ir kartais vienas iš pačių sunkiausių pedagoginio darbo aspektų. Sunkumų, kuriant šiltą, konstruktyvų bendradarbiavimo klimatą ugdymo įstaigoje, patiria beveik visi pedagogai.
Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas dar daugiau reikalingas, jeigu vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jo ugdymo procese reikšmingi tampa abu ugdytojai: tiek šeima, tiek mokytojas. Sudėtingiausia derinti visų ugdymo dalyvių poreikius, interesus, lūkesčius.
Bendradarbiavimo formos ir lūkesčiai
Nors mokslininkai dažnai diskutuoja, jog nėra universalaus, bet kurioje aplinkoje egzistuojančio bendradarbiavimo modelio, bet jis turi būti siejamas su tėvų ir pedagogų abipusiu dialogu, sąveika. Neatskiriama sėkminga tėvų ir mokytojų sąveikos forma - šviečiamoji veikla. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų tėvams labai svarbu, kad jų vaikas būtų priimamas, pastiprinamas, palaikomas, dalyvautų kartu su visais ugdymo procese.
Taip pat skaitykite: seminaro medžiaga apie socialinės atskirties mažinimą
Atlikus tyrimą atskleista, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje organizuojamas pedagoginis švietimas tik iš dalies padeda tenkinti jų lūkesčius, nors organizuojami užsiėmimai su praktiniais pavyzdžiais, rodoma filmuota medžiaga, aptariama kartu švietimo pagalbos specialistais, tačiau dar pakankamai dažnai organizuojamas informacinio pobūdžio tėvų švietimas, individualūs pokalbiai, kurie leidžia tėvams, jų nuomone, išvengti viešumo aptariant vaiko ugdymo problemas.
Elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų kontekstas
Didelių iššūkių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kelia vaikai, turintys elgesio ir /ar emocijų sutrikimų, ir jų ugdymas. Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas, ugdant vaikus, turinčius elgesio ir/ar emocijų sutrikimų, yra ypatingai svarbus ir reikalingas. Bendras problemų sprendimas, organizuojant ir įgyvendinant vientisą ugdymo procesą, padeda siekti kokybiškų ugdymo rezultatų.
Empiriniai įžvalgų pavyzdžiai
Tyrimo tikslas - atskleisti pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą, teikiant pagalbą priešmokyklinio amžiaus vaikui, turinčiam elgesio ir/ar emocijų sutrikimų ugdymo procese. Empiriniame tyrime naudotas verbalinis interviu (pusiau struktūruotas interviu) ir kokybinė tyrimo rezultatų analizė. Tyrime dalyvavo 5 pedagogai iš Kauno rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos.
Tyrimas atskleidė, kad bendradarbiavimas, teikiant pagalbą pedagogams ir tėvams, auginantiems priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir/ar emocijų sutrikimų, yra esminis ir reikalingas. Bendras problemų sprendimas, bendrų tikslų siekimas, planuojant ir įgyvendinant vientisą vaiko ugdymo procesą, leidžia pasiekti kokybiškų ugdymo rezultatų.
Edukacinė iniciatyva „Atvira širdimi“
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, buvo įgyvendintas edukacinis projektas „Atvira širdimi“, kurio tikslas - įtraukti tėvus, auginančius priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir/ar emocijų sutrikimų, į ugdymo procesą ir skatinti tėvų bendradarbiavimą su pedagogais bei dalyvavimą įstaigos gyvenime.
Koordinavimo spragos savivaldybėse: Druskininkų atvejis
Druskininkų savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, vis dar trūksta kokybiškų, laiku ir koordinuotai teikiamų švietimo, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų. Paslaugos dažnai fragmentiškos, o jų teikimas - nepakankamai nuoseklus. Specialistų trūkumas dar labiau gilina problemą.
Šiuo metu Druskininkų savivaldybėje neteikiamos kelios svarbios inovatyvios paslaugos vaikams, ypač tiems, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Nėra taikomos elgesio korekcijos programos (pvz., ABA), ergoterapijos, meno terapijos, kineziterapijos ar gyvūnų terapijos. Šios paslaugos būtinos siekiant anksti identifikuoti ir koreguoti vaikų raidos bei elgesio sutrikimus, padėti vaikui integruotis į ugdymo procesą ir stiprinti šeimos atsparumą.
Koordinatoriaus vaidmens stiprinimas
Nors tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcija yra esminė siekiant užtikrinti koordinuotą pagalbą vaikui ir šeimai, šio specialisto vaidmuo ypač ikimokyklinio ugdymo sektoriuje dažnai nėra iki galo aiškus. Tai rodo poreikį ne tik informuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenes, bet ir stiprinti koordinatoriaus kompetencijas bei sklaidos kanalus apie jų veiklą.
Institucijų tinklas ir dažniausios bendradarbiavimo formos
Nustatyta, jog ikimokyklinio ugdymo įstaiga dažniausiai bendradarbiauja su pedagogine psichologine tarnyba. Šios institucijos specialistų komanda, atlikusi išsamią kompleksinę vaiko specialiųjų poreikių vertinimą pedagoginiu, psichologiniu, logopediniu, medicininiu ir socialiniu aspektais teikia pagalbą rūpimais klausimais, susijusiais su vaiko ugdymu, tampa aiškesni vaiko ugdymo rodikliai.
Dažniausia bendradarbiavimo forma ugdymo įstaiga pasirenka reguliarius vaiko gerovės komisijos posėdžius; neformalius komandos narių pokalbius. Kita respondentų dalis teigė, jog ugdymo įstaiga ir atskiri pagalbos teikėjai veiklą planuoja kartu, kad nebūtų dubliavimo ar spragų siekiant tam tikrų rezultatų.
Tėvų į(si)traukimas ir bendruomenės vaidmuo
Svarbu tėvams jų kartu su vaiku dalyvavimas įvairiuose ugdomuosiuose renginiuose, grupės veiklose, nes taip padeda vaikui lengviau prisitaikyti prie naujų situacijų, o ugdytinių tėvams buvimas kartu su vaikais jiems svarbioje aplinkoje, padeda geriau pažinti savo vaikus skirtingose aplinkose. Bendruomenė turi teikti visapuses vaikų priežiūros paslaugas: sveikatos priežiūros, socialines, vaikų ir tėvų švietimą.
Ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių turintys vaikai dažnai yra ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ir specialiosiose grupėse bei specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šiems vaikams ugdymo tikslas turėtų būti jų negalios padarinių minimizavimas ir jų gebėjimų maksimalizavimas.
Duomenys ir mastas
Statistiniai duomenys rodo, kad vis dar daugiau kaip 20 % ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių elgesio, raidos ar emocinių sunkumų, nesulaukia savalaikės ir tinkamos pagalbos. Lietuvos statistikos departamento tyrimai rodo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai ir mokiniai, integruoti į mokymo įstaigas, nuo 2004/2005 m. iki 2011/2012 m. padidėjo nuo 12 561 iki 17 936.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Ikimokyklinio amžiaus vaikų dalis, turinčių SUP | ~13 % |
| Vaikų, nesulaukiančių savalaikės pagalbos | >20 % |
| Integruotų SUP vaikų augimas (2004/05 → 2011/12) | 12 561 → 17 936 |
Rekomenduojami sprendimai ir tikslai
Projekto įgyvendinimas leis įdiegti vieningus veikimo algoritmus, stiprinti tarpžinybinį ryšį bei bendradarbiavimą tarp visų vaiką ir šeimą pasiekiančių sektorių. Tokiu būdu padidės pagalbos kokybė ir efektyvumas, o problemos bus sprendžiamos anksčiau - dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą.
Projektuose numatytos veiklos - bendradarbiavimo tinklų plėtra, komunikacijos strategijos įgyvendinimas, praktiniai mokymai - sustiprins tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus matomumą bei aiškiau pozicionuos šią funkciją kaip centrą, koordinuojantį visus pagalbos procesus ankstyvame vaikystės etape.
Atitikimas Europos praktikoms
Daugelyje šalių ankstyvoji kompleksinė pagalba rizikos grupės arba sutrikusios raidos vaikams ir jų šeimoms vadinama ankstyvąja intervencija vaikystėje. Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra apibendrino ankstyvosios intervencijos vaikystėje aspektus įvairiose Europos šalyse ir pateikė rekomendacijas bei praktinius patarimus, skatinančius praktinės veiklos ir jos tobulinimo refleksijas.
Pagalbos idėjos grindžiamos integracijos, įtraukimo, dalyvavimo, inkliuzijos, interdisciplinariškumo ir orientacija į vaiką šeimoje. Sėkmingą ankstyvąją intervenciją gali lemti tinkamas ugdymas, prioritetus teikiantis sutrikusios raidos vaiko galimybėms bei jo individualumo ir autonomiškumo pripažinimui, taip pat atsižvelgimui į vaiko poreikius bei interesus.
Tyrimų kryptys ir praktiniai akcentai
Šiame tyrime siekiama analizuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius ikimokykliniame amžiuje dabartinę situaciją. Tyrimo dalyviai: ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaiko gerovės komisijos nariai - auklėtojai, logopedai, psichologai, ugdymo įstaigos administracijos atstovai ir kt. Mokslinės literatūros šaltinių analizė ir dokumentų analizė sudarė tyrimo metodologinį pagrindą.
Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė, jog tikėtina, kad pagalba specialiųjų poreikių turintiems ikimokyklinio amžiaus vaikams kryptingai teikiama remiantis bendradarbiavimo tarp socialinių institucijų ryšiais, pasitvirtino iš dalies. Nėra tirinėti ryšiai tarp pagalbos institucijų, tenkinant SUP ikimokykliniame amžiuje, apimant juos į vieną visumą - kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimą.
Praktinės įgyvendinimo sritys
- Šeimos vaidmuo ugdymo procese.
- Šeimos adaptacijos ugdymo situacijoje ypatumai.
- Ugdytinių įtraukimas į procesą.
- Tėvų ir pedagogų sąveika kaip bendros prasmės kūrimas.
- Tėvų ir pedagogų sąveikos prielaidos.
Šiems poreikiams kaip ir bet kuris sveikas vaikas - mokytis, lavėti, pažinti pasaulį, išmokti jame prisitaikyti. Vaikui dalyvauti bendroje veikloje su sveikais vaikais, gaunant tam tikrą specialistų pagalbą - specialiąją pedagoginę pagalbą - yra ypač svarbu.
Numatomos naudos vaikui ir šeimai
Užtikrinus ankstyvą įsikišimą ir nuoseklų pagalbos planą vaikui, padidės šeimų pasitikėjimas sistema, suteikiant joms laiku ir tikslingą pagalbą. Tai yra aiškus žingsnis link paslaugų pasiūlos modernizavimo, prieinamumo didinimo ir inovacijų įgyvendinimo socialinių paslaugų srityje. Vaikų raidos sunkumai gilės, atsiras antrinės problemos (mokymosi, socialinės adaptacijos, emocinės sveikatos) - šių pasekmių galima išvengti stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
tags: #tarpinstitucinis #bendradarbiavimas #tiriant #specialiuju #poreikiu #vaikus