Socialinės rizikos šeimos - tai šeimos, kuriose auga vaikai, patiriantys įvairius sunkumus dėl socialinių, ekonominių ar psichologinių priežasčių. Siekiant užtikrinti tokių šeimų gerovę ir vaikų saugumą, būtinas aiškus ir veiksmingas socialinės rizikos šeimų tvarkos aprašas. Šis aprašas apibrėžia kriterijus, institucijas, atsakingas už darbą su tokiomis šeimomis, teikiamų pagalbos priemonių bei tvarką, kaip vykdoma šeimų priežiūra ir kontrolė.
Kriterijai, pagal kuriuos šeima priskiriama socialinės rizikos grupei
Šeima priskiriama socialinės rizikos grupei, kai vienas ar keli jos nariai patiria sunkumų dėl įvairių priežasčių: tėvų priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų; smurtas šeimoje; nepriežiūra ir apleistumas vaikų; būsto sąlygos keliančios pavojų vaikų sveikatai ir saugumui; ilgalaikis nedarbas ir skurdas; tėvų psichikos sveikatos problemos. Taip pat pažymima, kad socialinės rizikos rizika kyla, kai įtraukiantys veiksniai bei aplinkos sąlygos silpnina vaiko gerovę ir šeimos funkcionavimą.
Institucijos, atsakingos už darbą su socialinės rizikos šeimomis
- Savivaldybės socialinės paramos skyriai
- Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Švietimo įstaigos (mokyklos, darželiai)
- Sveikatos priežiūros įstaigos
- Policija
- Socialinė parama (pašalpos, kompensacijos)
- Psichologinė pagalba ir konsultacijos
- Pagalba sprendžiant priklausomybių problemas
- Pagalba įsidarbinant
- Būsto pritaikymas
- Vaikų priežiūros paslaugos
- Teisinė pagalba
Tvarka, kaip vykdoma šeimų priežiūra ir kontrolė
- Šeimos lankymas namuose
- Pokalbiai su šeimos nariais
- Informacijos rinkimas iš įvairių institucijų
- Šeimos poreikių įvertinimas
- Individualaus pagalbos plano sudarymas
- Pagalbos plano įgyvendinimo stebėsena
Socialinės rizikos šeimoms svarba šiuolaikiniame pasaulyje
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolat kinta socialinės gyvenimo sąlygos, ekonominis sunkmetis ir nedarbas, socialinė rizika didėja. Socialinė pagalba šiame kontekste suprantama kaip priemonė, skatinanti šeimos savarankiškumą ir užtikrinama bendruomenėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, socialinės rizikos šeimų skaičius šalyje mažėja, tačiau kaimo bendruomenėse ši problema vis dar aktuali. Tyrimai rodo, kad šeimų funkcjonavimas yra sutrikęs, o narių poreikiai nėra tinkamai patenkinami.
Socialinės rizikos šeimos: iššūkiai ir poreikiai
Socialinės rizikos šeima apibrėžiama kaip šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų ir kurioje bent vienas tėvų piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę ar fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams. Tokios šeimos dažnai tampa pažeidžiamomis ir reikalauja specialios pagalbos iš socialinių darbuotojų ir institucijų.
Bendruomenės vaidmuo ir galimybės
Bendruomenė - tai žmonių grupė, siekianti bendro tikslo, susijusio su gerovės kūrimu ir savitarpio pagalba. Tyrimai rodo, kad socialinės rizikos šeimos gali įveikti socialinę atskirtį tik aktyviau įsijungus į bendruomenės veiklą. Tačiau bendruomenės nariai dažnai nepateikia konkrečių būdų, kaip įgalinti šeimas dalyvauti tokiose veiklose. Socialinės paslaugos Lietuvoje buvo aktyvintos nuo 2007 m., kai įvestos tikslinės dotacijos savivaldybėms kurti etatus darbui su rizikos šeimomis. Klientų poreikius atitinkanti pagalba gerina šeimos funkcionavimą, skatina jų savarankiškumą, padeda spręsti iškilusias problemas.
Taip pat skaitykite: Moters patirtis
Tyrimai ir jų įžvalgos
Magistrinis darbas tyrė, ar teikiama pagalba tenkina socialinės rizikos šeimų poreikius ir kaip bendruomenė gali įtraukti į socialinės rizikos šeimų psichosocialinės pagalbos plėtotę. Tyrime dalyvavo 60 asmenų: 40 socialinės rizikos šeimų narių ir 20 kaimo bendruomenės narių. Rezultatai parodė, kad dauguma šeimų gyvena iš socialinių pašalpų, pagrindiniai sunkumai - materialiniai trūkumai, gyvenamojo būsto stygius ir problematiškas vaikų elgesys. Pagrindiniais pagalbininkais laikomi socialiniai darbuotojai. Taip pat nurodoma, kad bendruomenės narių įsitraukimas į pagalbos plėtotę turi būti aktyvesnis, o pats socialinis darbuotojas turi būti nuoseklus, lankstus ir empatiškas.
Teisinė bazė ir pagrindinės nuostatos
Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, įsipareigojo ginti vaiko teises ir jų apsaugą. Vaiko teisių konvencija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o tėvai privalo auklėti vaikus ir užtikrinti jų gerovę. SŠK ir Civilinis kodeksas nustato teises ir pareigas tėvams, galinčius būti ribojamiems ar net prarasti tėvystės teisės esant pavojui vaikui. Vaikų globos tarnybos ir savivaldybių institucijos turi užtikrinti vaikų apsaugą bei pagalbą šeimoms, siekiant užtikrinti jų gerovę ir saugumą.
Socialinės rizikos šeimos funkcionavimas
Šeimos krizės ar pokyčiai gali vesti į naujas vystymosi stadijas, tačiau dažnai rizikuoja tapti disfunkcinėmis arba socialinės rizikos šeimomis. Socialiniai darbuotojai dirba su vaikais ir šeimomis, siekdami sukurti aplinką, kurioje vaikai galėtų augti saugiai ir lavintis. Darbas su rizikos šeimomis yra lėtas ir reikalauja nuoseklumo, empatijos ir partnerystės su bendruomenėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Tyrimų duomenys ir praktika rodo, kad kompleksinė pagalba, įskaitant socialinę apsaugą, psichologinę pagalbą, užimtumo skatinimą ir būsto pritaikymą, yra būtina siekiant užkirsti kelią ilgesniems sunkumams.
Įsivystę iššūkiai įgyvendinant kriterijų taikymą
Nors kriterijai socialinei rizikai nustatyti egzistuoja, praktikoje kyla iššūkių: subjektyvus interpretavimas, informacijos stoka apie asmens situaciją, asmens nenoras bendradarbiauti. Efektyviam identifikavimui svarbu tarpusavio komunikacija tarp institucijų ir aiškūs procedūriniai standartai. Taip pat būtina didinti bendruomenės įtraukimo galimybes bei savo ruožtu tobulinti teisinę-bazinę bazę.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
tags: #tapimas #socialines #rizikos #seima