Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš opiausių socialinių problemų, su kuria vis dar susiduria daugelis Lietuvos gyventojų. Nors per pastaruosius metus visuomenėje pastebima didesnė tolerancijos nulinio lygio smurtui siekiamybė, ši problema išlieka giliai įsišaknijusi šeimose ir bendruomenėse. Smurtas artimoje aplinkoje - tai bet kokie veiksmai, kurių metu vienas asmuo sąmoningai daro fizinę, emocinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą kitam asmeniui, su kuriuo jį sieja artimi santykiai.
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2019 m. balandžio mėn. atlikto tyrimo duomenimis, penktadalis apklaustųjų (19 %) prisipažino patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) moteris prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. Net 70 % smurtautojų buvo esami arba buvę sutuoktiniai arba sugyventiniai. Tai rodo, kad dažniausiai smurto artimoje aplinkoje kaltininkai yra tie, su kuriais aukos sieja artimi emociniai ryšiai.
Fizinis smurtas yra dažniausiai užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje tipas Lietuvoje - 65 % nukentėjusiųjų nurodė patyrę būtent fizinę agresiją. Nuo 2014 iki 2019 metų daugiau nei pusė nukentėjusiųjų minėjo fizinį smurtą kaip patirtą agresijos formą. Nepaisant to, negalima teigti, kad fizinis smurtas yra vienintelė ar dažniausia smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas dažnai būna sunkiau atpažįstami ir užfiksuojami.
Skirtingos smurto rūšys ir jų atpažinimas
- Fizinis smurtas - lengviausiai atpažįstama smurto forma, dažniausiai paliekanti žymes ant kūno. Taip pat galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų.
- Seksualinis smurtas - tai nepageidaujamos, žeminančio pobūdžio seksualinės veiklos primetimas, įskaitant atvejį, kai smurtas vyksta tarp sutuoktinių ar sugyventinių.
- Psichologinis smurtas - sunkiausia atpažinti, nes jis daro žalą žmogaus psichikai, mažina savivertę, sukelia kaltės jausmą ir neretai apgaubia mintimis apie asmens nestabilumą ar psichines ligas.
- Ekonominis smurtas - susijęs su finansine priklausomybe, kai smurtautojas kontroliuoja aukos pinigus ar riboja prieigą prie jų.
Smurtas artimoje aplinkoje turi specifinių bruožų, nes jį vykdo žmogus, su kuriuo auką sieja emocinis ryšys, todėl žala būna daug didesnė nei kitais atvejais. Šiame smurte yra daug kartojimosi, kontrolės, baimės ir nepasitikėjimo elementų. Smurtaujančio asmens siekis yra kontroliuoti auką, todėl smurtas tampa nuolatiniu bendravimo arba problemų sprendimo būdu.
Socialiniai ir psichologiniai smurto padariniai
Smurto aukos neretai kenčia nuo depresijos, potrauminio streso, nerimo sutrikimų. Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia ne tik individualų žmogų, bet ir visą šalies socialinę struktūrą. Tai didina socialinę atskirtį, mažina pasitikėjimą institucijomis bei blogina visuomenės emocinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Okupacijos pensijų skyrimo tvarka
Neįgalūs asmenys yra viena labiausiai pažeidžiamų grupių - jie beveik dvigubai dažniau patiria smurtą ir tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Ši grupė dažnai izoliuota nuo informacijos, todėl jos nariams būtina specialistų pagalba, ypač policijos pareigūnų, tačiau dažnai būtina pagerinti kompetenciją bendraujant su neįgaliaisiais.
Teisiniai pokyčiai ir institucijų vaidmuo
Lietuvos įstatymai ilgą laiką vengė tiesioginio kišimosi į asmens šeimos gyvenimą ir buities konfliktus palikdavo spręsti pačioms šeimoms. Svarbus pokytis įvyko 2011 metais, priėmus LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Šis įstatymas priskyrė smurtą artimoje aplinkoje prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių valstybės institucijų greito reagavimo ir pagalbos suteikimo aukoms.
Baudžiamajame kodekse ir teismų praktikoje fizinis smurtas, padarytas artimoje aplinkoje, vertinamas kaip pavojingesnis, o psichologinis smurtas kriminalizuotas tik pavojingiausiomis jo apraiškomis - grasinimu nužudyti, terorizavimu ir, neseniai įtrauktu, persekiojimu. Pastarasis yra rimta veika, kuri gali būti pasirengimas sunkesniems nusikaltimams.
Konstitucinis Teismas 2011 m. pažymėjo, kad šeimos samprata yra platesnė nei viena santuoka ir apima ir kitus artimuosius, kurie gyvena kartu, dalijasi atsakomybe ir emociniais ryšiais. Todėl šiandien pagal įstatymus ginama ne tik tradicinė šeima, bet ir kitos artimos aplinkos formos.
Nuolat tobulinama baudžiamojo proceso praktika, kurioje aukos yra pripažįstamos ne tik bylos objektu, bet ir proceso dalyvėmis su individualiais poreikiais. Įtvirtinti specialieji apsaugos poreikiai leidžia geriau apsaugoti nukentėjusius ir sumažinti jų pakartotinės viktimizacijos riziką.
Taip pat skaitykite: kaip buvo priimtas Lietuvos nepriklausomybės aktas
2023 metais buvo priimtas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris numato prevencinę priemonę - apsaugos nuo smurto orderį. Šiuo ordere smurtautojas įpareigojamas laikinai išsikelti iš bendrų gyvenamųjų patalpų, neartėti prie aukos ir nesiartinti prie kartu gyvenančių asmenų. Orderis gali būti skiriamas policijos pareigūnų iš karto gavus pranešimą apie smurto pavojų.
Pagalbos galimybės smurto aukoms
Remiantis policijos ir socialinių tarnybų duomenimis, kasmet Lietuvoje užregistruojama tūkstančiai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau tai yra tik ledkalnio viršūnė. Dauguma aukų nesikreipia pagalbos dėl gėdos, baimės būti neigiamai įvertintomis ar netikėjimo institucijų efektyvumu.
Lietuvoje veikia specializuotos institucijos ir organizacijos, teikiančios pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Viena iš jų - Pagalbos moterims linija, dirbanti visą parą ir teikianti emocinę bei praktinę paramą. Smurto aukos taip pat gali kreiptis į policiją, teritorinius vaiko teisių apsaugos skyrius, psichologus ar specializuotus pagalbos centrus.
Pagalbos centrų specialistai atlieka greitus veiksmus gavę pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus, užtikrina galimybę saugiai bendrauti su vaiku ir jo atstovais, vertina vaiko situaciją ir teikia būtiną pagalbą. Be to, pagalbos linijos ir emocinės paramos tarnybos pasiruošusios suteikti pagalbą visą parą.
Visuomenės požiūris ir prevencijos svarba
Visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje palaipsniui keičiasi, bet vis dar gaji nuostata, kad šeimos reikalai turi būti sprendžiami „viduje“. Tokia kultūrinė nuostata skatina tylą ir leidžia smurtui klestėti. Kai visuomenė vieningai pasmerkia smurtą, praneša apie jį ir palaiko aukas, siunčiamas aiškus signalas - Lietuva netoleruoja agresijos šeimose.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Efektyviausias būdas mažinti smurtą - nuoseklus visuomenės švietimas. Nuo ankstyvos vaikystės būtina mokyti pagarbos, empatijos, emocijų valdymo ir konstruktyvaus problemų sprendimo be agresijos. Mokyklose turėtų būti skatinamos diskusijos apie lyčių lygybę ir sveikus partnerystės modelius.
Taip pat svarbu nuolat kelti specialistų kompetenciją - policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų, gydytojų ir pedagogų. Vieningas ir greitas reagavimas į smurtą, specialistų ir visuomenės pagalba bei atviras požiūris gali ženkliai prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo.
Pastebėjus smurtą aplinkoje, svarbu nesilaikyti nuošalyje. Jei žinote ką nors, kas patiria smurtą, nedelskite pranešti institucijoms arba pasiūlyti pagalbą. Tai ne kišimasis į svetimus reikalus, o pilietinė pareiga, padedanti išvengti dar vienos tragedijos.
Jei smurto pavojus aktualus čia ir dabar arba patiriate smurtą, skambinkite pagalbos numeriu 112. Esant pavojui, kai nėra galimybės kalbėtis telefonu, galima siųsti trumpąją SMS žinutę su informacija apie savo vardą, adresą ir įvykį. Pagalba suteikiama nedelsiant.
Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, kuris reikalauja valstybinio dėmesio ir intervencijos. Lietuvos teisės aktai ir tarptautinės konvencijos užtikrina smurto aukų apsaugą, tačiau svarbiausia yra visuomenės supratimas ir bendras siekis kurti saugias, pagarbiomis vertybėmis grįstas šeimas ir bendruomenes.