1990 m. pirmuosiuose demokratiniuose ir laisvuose, tačiau vis dar aneksijos sąlygomis vykusiuose rinkimuose išrinktos Aukščiausiosios Tarybos pagrindinis tikslas buvo parlamentiniu keliu panaikinti aneksiją ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir tęsia Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas.
Teisinė konstrukcija ir penki dokumentai
Teisinis Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimas buvo grindžiamas Lietuvos valstybės tęstinumo principu, kuris buvo išplėtotas į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų Sąjūdžio deputatų darbo grupės parengtame penkių dokumentų rinkinyje, priimtame trečiajame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje 1990 m. kovo 11 dieną.
Šie penki Nepriklausomybės atkūrimo dokumentai tapo Nepriklausomybės atkūrimą grindžiančia teisine konstrukcija. Dokumentų rinkinį sudaro:
- Deklaracija „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“ (I-10)
- Įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“ (I-11)
- Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ (I-12)
- Įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ (I-13)
- Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ (I-14)
Šioje publikacijoje rekonstruojama pirmųjų trijų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo posėdžių chronologija, taip pat pristatomi 1990 m. kovo 11 d. priimti teisės aktai, parodomos jų tarpusavio sąsajos bei ryšys su prieškario Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Kovo 10-11 d. posėdžiai: kronika ir sprendimų priėmimas
1990 m. kovo 10 d. 21 val. - Prasidėjo pirmasis naujosios, dar Lietuvos TSR, Aukščiausiosios Tarybos posėdis 1990 m. kovo 10 d. 21 val. į pirmąjį posėdį susirinko, pirmuosiuose per 50 okupacijos metų laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose, išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Iki pirmojo posėdžio buvo išrinkti tik 133 iš 141 Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Posėdžio dieną dar vyko pakartotinis balsavimas dviejose apygardose, jų rezultatai paaiškėjo tik baigiantis dienai. O aštuoniose apygardose pakartotiniai rinkimai buvo paskirti vėliau - balandžio 7-ąją.
Pirmąjį Aukščiausiosios Tarybos posėdį pradėjo 125 deputatai, tačiau vykstant posėdžiui į jį susirinko visi iki tos dienos išrinkti atstovai. Į antrąjį posėdį, kuris prasidėjo kovo 11-osios ryte, atvyko ir du kovo 10 dieną išrinkti deputatai.
Visi trys 1990 m. kovo 10 ir 11 dienomis vykę Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai buvo tiesiogiai transliuojami per Lietuvos radiją ir televiziją.
Pirmajame šios Aukščiausiosios Tarybos posėdyje buvo išrinkta ir patvirtinta Balsų skaičiavimo komisija, Mandatų komisija ir pirmosios sesijos sekretoriatas. Šio posėdžio metu vyko debatai dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimo tvarkos.
Kadangi Mandatų komisijai, turėjusiai patvirtinti deputatų įgaliojimus, baigti darbą reikėjo daugiau laiko, pirmasis posėdis, prasidėjęs 21 val. vakare, baigėsi po dviejų valandų - apie 23 val., paskelbus, kad į kitą posėdį Aukščiausioji Taryba rinksis 1990 m. kovo 11 d. 9 val. ryto.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Kovo 10 d. vakaro Sąjūdžio pasitarimas
Po pirmojo Aukščiausiosios Tarybos posėdžio Sąjūdžio remti deputatai, susirinkę į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo salę, svarstė rytojaus, kovo 11 dienos, scenarijų ir parengtų teisės aktų projektų priėmimo tvarką. Telefonu buvo konsultuojamasi ir su Lietuvos diplomatinės tarnybos atstovais užsienyje.
Po telefoninio pokalbio su Vašingtone buvusiu Stasiu Lozoraičiu, tuo metu ėjusiu Lietuvos pasiuntinybės Jungtinėse Amerikos Valstijose patarėjo pareigas, buvo galutinai nutarta Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbti 1990 m. kovo 11 dieną ir taip atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę.
Kovo 11 d., rytas: deputatų įgaliojimų patvirtinimas
1990 m. kovo 11 d., 9 val. - Patvirtinami išrinktų deputatų įgaliojimai. Mandatų komisijos pirmininkui deputatui Aloyzui Sakalui perskaičius pranešimą, Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba vienbalsiai pripažino 133 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Taryba deputatų, išrinktų 1990 m. vasario 24, kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis, mandatus. Nuo šio momento Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba įgijo visas teises priimti teisės aktus.
Pirmuosiuose demokratiniuose ir laisvuose rinkimuose išrinkti Lietuvos TSR deputatai, netrukus taps nepriklausomos Lietuvos Respublikos parlamentarais.
Kovo 11 d., vidurdienis: Pirmininko rinkimai ir Prezidiumas
1990 m. kovo 11 d., apie 10 val. prasidėjo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimai. Antrasis šio posėdžio darbas buvo susijęs su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko veikla. Balsų dauguma buvo priimtas, dar išvakarėse svarstytas, įstatymas „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento papildymo“, kuriuo buvo nustatyta Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimo ir atšaukimo tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkus, į aukščiausią to meto šalies pareigybę, buvo iškeltos keturios kandidatūros: Romualdas Ozolas, Vytautas Landsbergis, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Kazimieras Motieka.
Po trumpos pertraukos abu kandidatai išdėstė savo programas, jiems teko pristatyti artimiausios ateities vizijas ir atsakyti į kitų deputatų klausimus. Po baigiamųjų, abiejų kandidatų kalbų, parlamento rūmų fojė, kur buvo pastatytos balsavimo kabinos ir balsadėžė, vyko slaptas balsavimas.
Balsavimo procedūra ir balsų skaičiavimas užtruko apie pusantros valandos. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas deputatas Saulius Razma paskelbė komisijos protokolą, kad 91 deputatui balsavus „už“, 42 balsavus „prieš“, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.
15.40 val. - Išrenkamas, dar Lietuvos TSR, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis pradėjęs pirmininkauti posėdžiui pažymėjo „konstruktyvaus bendradarbiavimo ir politinių jėgų konsolidavimosi“ svarbą ir pakvietė savo politinį varžovą Algirdą Mykolą Brazauską būti kandidatu į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojus. Šiam atsisakius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojais buvo išrinkti Česlovas Vytautas Stankevičius (surinko 105 balsus), Kazimieras Motieka (98 balsus), Bronislovas Juozas Kuzmickas (117 balsų). Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sekretoriumi buvo išrinktas deputatas Liudvikas Sabutis.
Kovo 11 d., vakaras: Nepriklausomybės atstatymas
16.40 val. - Patvirtinamas, dar Lietuvos TSR, Ministrų Tarybos Pirmininkas: Senoji Lietuvos TSR Ministrų Taryba grąžino įgaliojimus naujai išrinktai Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininko pareigas laikinai eiti buvo pavesta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojai, deputatei Kazimirai Danutei Prunskienei. Už tai balsavo 127 deputatai, tik 3 deputatai susilaikė.
Po to buvo pristatytas, išvakarėse suderintas, Sąjūdžio deputatų klubo parengtų penkių dokumentų paketas dėl Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo.
18 val. - Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba tampa Lietuvos Aukščiausiąja Taryba. Vadovaujantis ja nuo 1990 metų kovo 11 d. 18 val. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba tapo Lietuvos Aukščiausiąja Taryba. Nors pavadinime neliko tik trijų raidžių (TSR), tačiau tai parodė, kad atsirado visiškai kitokio pobūdžio institucija - Lietuvos Aukščiausioji Taryba.
Šį uždavinį atliko Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos priimta deklaracija „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“ - tai pirmasis dokumentas iš penkių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dokumentų paketo. Deklaracija buvo priimta vardiniu balsavimu: „už“ balsavo 126 deputatai, prieš nebalsavo nei vienas, susilaikė 6, vienas biuletenis buvo negaliojantis.
Deklaracijos ir Aktų reikšmė
Deklaracija „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“ tiesiogiai susijusi su Kovo 11-osios Aktu. Ši deklaracija atribojo išrinktąją Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą nuo ankstesnių Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų ir pripažino jos nariams Tautos atstovų mandatą ir prievolę atkurti Lietuvos valstybę bei reikšti Tautos suverenią galią (suprema potestas) per šią Aukščiausiąją Tarybą, kuri nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. imta vadini Lietuvos Aukščiausiąja Taryba.
Deklaracija „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“ skelbia: „Lietuvių tautos apsisprendimu 1918 m. vasario 16 d. atstatytoji nepriklausoma Lietuvos valstybė, įtvirtinusi save 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija ir 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija, tapo pasaulio tautų bendrijos pilnateise nare ir iki 1940 m. birželio 14 d. reiškė tautos suvereninę galią per Lietuvos valstybės suverenines institucijas.“
Remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Lietuvių konferencijos nutarimu 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nariai Vilniuje pasirašė nutarimą dėl Lietuvos valstybės atkūrimo, plačiai žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybė bus demokratinė, o jos sostinė - Vilnius.
Demokratiškuose ir visuotiniuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas, 1920 m. gegužės 15 d., pirmajame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria proklamavo Lietuvos Nepriklausomybę ir įgyvendindamas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto priesaką - nustatė Lietuvos valstybės santvarką - Lietuvą paskelbė demokratine respublika.
Kovo 11 d. Aktas ir konstitucinės nuorodos
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė ir kuriame remiamasi vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės aktu.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akte rašoma, kad „atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva yra nepriklausoma valstybė“.
Teisiškai patvirtinant Lietuvos valstybės ir jos konstitucinės santvarkos tęstinumą ir tiesioginę sąsają su 1918-1940 m. gyvavusia Lietuvos Respublika, kovo 11 d. buvo priimtas įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, kuriuo nutraukiamas TSRS ir LTSR konstitucijų bei atnaujinamas Lietuvos Respublikos 1938 m. Konstitucijos veikimas Lietuvoje.
1938 m. konstitucijos galiojimo atkūrimas buvo simbolinis veiksmas - siekta parodyti teisinės tradicijos perimamumą ir tęstinumą. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akte ir kituose valstybingumo atkūrimo dokumentuose buvo išreikšta Lietuvos žmonių valia, tautos siekiai.
Istorinė reikšmė ir tarptautinės pasekmės
Istoriniai kovo 11 d. dokumentai žymėjo Lietuvos išsivadavimo iš sovietinės priklausomybės ribą ir pradėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo ir įtvirtinimo, jos tarptautinio pripažinimo ir tolesnės valstybingumo raidos laikotarpį.
Lietuvos nepriklausomybė skatino kitų TSRS tautų vadavimąsi, turėjo įtakos Sovietų sąjungos irimui.
Po Kovo 11-osios minėjimo Seime užfiksavo neeilinę situaciją: ne visi politikai buvo šiltai išlydėti
Minėjimai ir simboliai
Kovo 11 d. minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 34-ąsias metines. Tą dieną 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė ir kuriame remiamasi vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės aktu.
Vienas iš Lietuvos valstybės simbolių - skulptoriaus J. Zikaro 1921 metais sukurta ir vėliau Kaune prie Karo muziejaus pastatyta „Laisvės“ statula, kurios kopija puošia ir Prezidentūrą Vilniuje. Iliustracijoje: Laisvės statulos atvirukas (XX a.).
1990 m. kovo 11 d. priimtų aktų poveikis
1990 m. kovo 11 d. priimti teisės aktai parodė jų tarpusavio sąsajas bei ryšį su prieškario Lietuvos Respublikos teisės aktais. Šie dokumentai tapo pagrindu tolesniam Lietuvos valstybės atstatymui, institucijų kūrimui ir tarptautiniam pripažinimui.
| Data | Renginys / Aktas |
|---|---|
| 1990-02-24-03-10 | Rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą |
| 1990-03-10 | Pirmasis Aukščiausiosios Tarybos posėdis |
| 1990-03-11, 9:00 | Išrinktų deputatų įgaliojimų patvirtinimas |
| 1990-03-11, apie 11:00-15:30 | Pirmininko rinkimai - Vytautas Landsbergis išrinktas pirmininku |
| 1990-03-11, 18:00 | Deklaracija „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“ - Taryba tampa Lietuvos Aukščiausiąja Taryba |
| 1990-03-11 | Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir kiti trys pagrindiniai teisės aktai |
tags: #kada #lietuva #paskelbe #atkurianti #priklausomybe #po