Socialiniai tyrimai yra esminė socialinių mokslų dalis, leidžianti suprasti visuomenės reiškinius, socialinius procesus ir žmogaus elgesį socialiniame kontekste. Norint gauti patikimus ir pagrįstus rezultatus, būtina tinkamai pasirinkti ir taikyti tyrimo metodologiją.
Tyrimo metodologijos pasirinkimas ir tyrimo sandara
Tyrimo metodologijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių planuojant socialinį tyrimą. Tinkamas metodologijos pasirinkimas priklauso nuo tyrimo tikslo, uždavinių, tyrimo klausimų ir turimų išteklių. Prieš pasirenkant metodologiją, būtina atidžiai išanalizuoti tyrimo objektą ir suformuluoti aiškius tyrimo klausimus.
Tyrimas visuomet yra sudarytas iš dviejų dalių: teorinės ir empirinės. Realiai teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai glaudžiai sąveikauja. Teoriniais metodais, kurie remiasi teorinio mąstymo (filosofijos, formaliosios logikos, psichologijos ir kt. mokslų) nustatytais dėsningumais, mokslinis tyrimas pradedamas, atliekamas ir apibendrinamas, gavus empirinius tyrimo duomenis. Teorinių metodų vaidmuo visame mokslinio tyrimo procese yra pastovus ir universalus. Jie atspindi mąstymo operacijų kryptingumą, minties veiksmus, mąstymo turinį.
Tyrimo objektas, dalykas ir programos funkcijos
Tyrimo objektas - tai reiškinys arba procesas, kurį tyrėjas siekia pažinti. Pavyzdžiui, tyrimo objektas gali būti gyvenimo kokybė, socialinė sanglauda, migracija ar etniškumas. Tyrimo dalykas - nagrinėjamo/tiriamo reiškinio savybės ir sudėtinės dalys, kurios ryškiausiai atspindi esamą prieštaravimą. Sociologinio tyrimo programa - mokslinis dokumentas, kuriame glūdi metodologiniai, metodiniai ir procedūriniai tiriamojo reiškinio ar proceso pagrindai. Programoje pateikiama bendroji tyrimo koncepcija/loginis nuoseklumas. Tai pagrindinis strateginis dokumentas, kuriuo vadovaujantis tyrėjas organizuoja ir vykdo konkretų tyrimą.
Sociologinio tyrimo programos funkcijos: metodologinė (nustatyti mokslinę problemą, suformuluoti tyrimo tikslus, uždavinius), metodinė (tyrimo plano paruošimas, procedūra) ir organizacinė (užtikrina darbų koordinaciją ir kontrolę).
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialinių tyrimų tipai ir pagalbiniai skirstymai
Sociologinių tyrimų tipai sociologijos, kaip mokslo, vidinės institucionalizacijos požiūriu: fundamentalieji tyrimai. Tikslas- kaupti mokslo žinias remiantis teorijomis; taikomieji tyrimai. Tikslas- fundamentaliųjų žinių pagrindu tirti aktualiausias socialines problemas; socialinė inžinerija. Tikslas- fundamentaliųjų mokslo žinių pritaikymas technikos ir technologijų tobulinimui, naujų kūrimui.
Pagal tyrimo uždavinius: žvalgomieji, aprašomieji, analitiniai. Pagal tyrimo pravedimo dažnumą: vienkartiniai, pasikartojantys. Yra longitiudiniai tyrimai, kurie apima duomenis renkamus pakankamai ilgą laiko tarpą (ne vienerius metus). Svarbiausia priežastis, dėl kurios pasirenkama longitiudinis tyrimas - galimybė studijuoti pokyčius laikui bėgant.
Pagrindiniai socialinių tyrimų metodai
Metodai - tai priemonės sociologinei informacijai rinkti, sisteminti, analizuoti. Pagrindinė šių metodų užduotis yra įžvelgti, kas glūdi už paviršinio kasdieninio gyvenimo supratimo lygmens. Pagrindiniai socialinių tyrimų metodai apima: anketas (apklausą), interviu, fokus grupes, stebėjimą, dokumentų analizę, kontent analizę, ekspertų apklausas, gyvenimo istorijas, laboratorinius ir lauko eksperimentus.
Apklausą - susistemintas informacijos iš respondentų rinkimas, pateikus anketą. Anketa - formalizuotas klausimų rinkinys (pagrindinis tyrimų instrumentas) informacijai iš respondentų gauti. Klausimų tikslas - nuodugniau pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie respondento elgesio pobūdį.
Interviu naudojamas reikalingai informacijai gauti betarpišku kryptingu interviuotojo pokalbiu su respondentu. Formalus (standartinis) - iš anksto numatoma ir vienodai tiksliai užfiksuojama klausimų formulavimas; neformalus - su atvirais klausimais; struktūrinis interviu, kuomet numatomi pagrindiniai klausimai, bet apklausėjas gali užduoti ir šalutinių papildomų klausimų. Dar vadinamas etnografiniu.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Focus grupių metodika remiasi nestandartizuotu interviu vienu metu su grupe žmonių pagal iš anksto parengtą scenarijų. Privalumai: sukuria natūralesnę aplinką; apima didesnes žmonių aibes; galima pasitikslinti; rezultatai gaunami greit, pigus. Trūkumai: maža galimybė kontroliuoti procesus; duomenis sunku analizuoti; sunku organizuoti, galimi grupės efektai.
Stebėjimas - pirminės socialinės informacijos rinkimo metodas, kai ji renkama tyrėjui tikslingai registruojant stebimus įvykius, reiškinius ir procesus, vykstančius natūraliomis sąlygomis. Stebėjimo rūšys: dalyvaujantis stebėjimas, slaptas stebėjimas, dalyvis-stebėtojas. Privalumai: reiškinio suvokimas iš vidaus; leidžia sužinoti slaptų dalykų; tiesioginis fiksavimas; nedidelė atranka; padeda tikslinti kitų tyrimų duomenis; nebrangus. Trūkumai: objektyvumą galima prarast; etinės problemos; klaidos vertinant; gali įtakoti stebimųjų elgesį.
Dokumentų analizės metodas - pirminių duomenų rinkimas, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai. Dokumentų analizės privalumai: nereaguojantis metodas; longitiudinė analizė; galimybė dirbti su dideliais duomenų masyvais; nedidelė kaina; aukšta analizės kokybė. Trūkumai: atrankinis išliekamumas; neišbaigtumas; kodavimo sunkumai; duomenų palyginimo sunkumai.
Kontent analizė yra technika, leidžianti objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes daryti patikimas išvadas.
Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai: savybės, privalumai ir trūkumai
Tokie taikomieji (empiriniai) tyrimai, kurių duomenys pateikiami skaičiais (kiekybine išraiška) ir reikalauja duomenų apdorojimo statistiniais metodais.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kiekybiniams tyrimams būdinga: objektyvus požiūris į aplinką; nesikišimas į tikrovę, kai daromas tyrimas. Tiriama tai, kas yra, o ne tai, ko norėtume, kad būtų. Privalumai: objektyvumas; apibendrinamumas; patikimumas; efektyvumas. Trūkumai: paviršutiniškumas; dirbtinumas; ribotas lankstumas. Duomenų rinkimo metodai: anketos su uždarais klausimais, testai, struktūruoti interviu, eksperimentai. Duomenų analizės metodai: aprašomoji statistika, inferencinė statistika.
Kokybinė metodologija orientuota į reiškinių supratimą ir interpretavimą. Jos tikslas - atskleisti giliąsias prasmes, motyvus ir patirtis. Privalumai: gilumas; lankstumas; natūralumas; holistiškumas. Trūkumai: subjektyvumas; mažas apibendrinamumas; laiko imlumas; sunkumas atkartoti. Duomenų rinkimo metodai: nestruktūruoti interviu, stebėjimas, dokumentų analizė, fokus grupės. Duomenų analizės metodai: teminė analizė, turinio analizė, naratyvinė analizė, fenomenologinė analizė.
Skirtumai tarp kokybinių ir kiekybinių tyrimų
| Sritis | Kiekybinis Tyrimas | Kokybinis Tyrimas |
|---|---|---|
| Tikslas | Išmatuoti, aprašyti, patikrinti hipotezes | Suprasti, interpretuoti, atskleisti prasmes |
| Duomenys | Skaičiai, statistika | Tekstas, vaizdai, garsai |
| Analizė | Statistinė analizė | Teminė analizė, turinio analizė |
| Samprotavimas | Dedukcinis | Indukcinis |
| Apibendrinamumas | Aukštas | Žemas |
| Subjektyvumas | Žemas | Aukštas |
Duomenų rinkimo etapai ir socialinio tyrimo procesas
Socialinio tyrimo procesas paprastai apima: problemos formulavimą, hipotezės kėlimą, tyrimo metodo pasirinkimą, matavimą, duomenų rinkimą, duomenų analizę, apibendrinimą ir išvadas. Empirinis sąvokų interpretavimas reiškia jų palyginimą su tam tikrais empirinės tikrovės faktais. Leidžia nustatyti, ar empiriniai objektai atitinka teorines sąvokas.
Sociologiniuose tyrimuose hipotezės - pagrįsti spėjimai apie socialinių objektų struktūrą, apie tiriamų socialinių reiškinių, procesų pobūdį ir galimus socialinių problemų sprendimo būdus. Atranka: imtimi vadinama populiacijos dalis, kuri bus atrinkta tyrimui. Imtis turi būti reprezentatyvi. Atrankos rūšių grupės - tikimybinės ir netikimybinės atrankos. Tikimybinės atrankos yra reprezentatyvios, grindžiamos matematiniais-statistiniais metodais.
Atsitiktinės atrankos rūšys: paprasta atsitiktinė, sisteminė arba mechaninė, stratifikuota. Netikimybinės atrankos rūšys: atsitiktinis grupių parinkimo būdas, kvotinė atranka, ,,sniego gniūžtės” metodas.
Gyvenimo istorijos, istorinis požiūris ir empirinė medžiaga
Gyvenimo istorijos sudaro biografinė medžiaga apie atskirus individus - paprastai ji surenkama patiems individams prisimenant savo gyvenimą. Palyginti su gyvenimo istorijų metodu, kitos tyrimo metodikos paprastai neduoda tiek daug informacijos apie tikėjimų raidą bėgant laikui. Tačiau gyvenimo istorijų tyrimuose retai kliaujamasi vien žmonių atmintimi. Individų teikiamai informacijai praplėsti ir jos pagrįstumui patikrinti naudojami tokie šaltiniai, kaip laiškai, nagrinėjamojo laikotarpio ataskaitos ir laikraščių straipsniai.
Sociologiniams tyrimams dažnai iš esmės svarbi istorinė žiūra. Sociologai neretai nori tiesiogiai tyrinėti praeities įvykius. Kai kuriuos istorijos laikotarpius taip tyrinėti galima tada, kai dar gyvi to laikotarpio liudininkai.
Metodologiniai kriterijai ir teorijų vertinimas
Soc darbo teorijos, sampratos, metodai, tikslai. Socialinių darbuotojų taikomi metodai. Teorijų vertinimo kriterijai. Socialinio darbo metodologija ir metodai: socialinio darbo metodo sąvoka, klasikiniai socialinio darbo metodai, individualus socialinis darbas su atvejais.
Tyrimų rūšys pagal samprotavimą: dedukciniai (išvadų gavimas loginiu būdu), indukciniai (samprotavimas nuo atskirų faktų prie visumos), indukciniai-dedukciniai (tiesos ieškojimas kompleksinio tyrimo būdu).
Derinimas: mišrieji metodai ir jų pritaikymas
Kartais geriausias sprendimas yra derinti kiekybinę ir kokybinę metodologijas. Mišrių metodų tyrimai leidžia gauti išsamesnį ir visapusiškesnį supratimą apie tiriamą reiškinį. Tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai tyrimai remiasi loginio samprotavimo metodais: kiekybiniai dažniausiai naudoja dedukcinį samprotavimą, o kokybiniai dažniau indukcinį samprotavimą.
Praktiniai aspektai ir taikymas: testų naudojimas socialiniuose moksluose
Testai yra vienas iš duomenų rinkimo instrumentų, plačiai naudojamų socialiniuose tyrimuose ir švietimo vertinime. Testas generuojamas iš tam tikro klausimų skaičiaus; klausimai gali turėti kelis atsakymų variantus, iš kurių tik vienas teisingas. Testų sprendimo sistemoje gali būti pateikiami ir kontroliniai testai aprėpiantys tam tikras temas. Po testo pabaigos galima peržiūrėti atsakymus ir susipažinti su padarytomis klaidomis; testas laikomas išlaikytu, jei per skirtą laiką teisingai atsakoma į nustatytą procentą klausimų.
Testų organizavimas praktikoje: užsakyti testus galima užpildžius Testų užsakymo formą, nurodant rekvizitus, el. paštą prisijungimui, telefono numerį ir pasirinkus norimą testą bei laikotarpį. Sumokėjus už testus, sugeneruotą prisijungimo vardą ir slaptažodį atsiunčiama el. paštu. Prisijungus prie testų programos, spauskite „TESTAS“ ir mygtuką „Pradėti!“. Testas generuojamas iš 30 klausimų; kiekvienas klausimas turi 3-4 variantus, iš kurių tik vienas yra teisingas. Teisingą atsakymą pažymėkite varnele ir spauskite „Kitas klausimas“.
Nemokamoje versijoje dažnai yra mažesnis klausimų skaičius (pvz., 10 atsitiktinai parinktų klausimų). Testų banke gali būti dešimtys ar šimtai testų (pvz., pateikiama informacija apie kelis šimtus ar net tūkstančius testų), kuriuos galima naudoti pamokoje ar pasirengiant egzaminams.
Testavimo sistemos pavyzdys ir praktiniai reikalavimai
By logging in to distance learning programme for tests on the Road Traffic Rules you will be able to take tests on the Road Traffic Rules of a desired category in Lithuanian, Russian, and English. Upon finishing the test you will be able to look through the answers of the test and to see which ones of them were the correct answers and which ones were checked by you. You may also check your knowledge by taking control tests covering certain sections. Time spent on a test is counted both when taking the test and reviewing the test. 30 minutes are given to take a control test consisting of 30 questions. Time spent on a test on the Road Traffic Rules is counted both when taking the test and reviewing the test.
Pažymėtina, kad testų sistema dažnai suteikia galimybę peržiūrėti ir analizuoti spręstų testų statistiką bei išbandyti demonstracines (nemokamas) versijas.
Etika, objektyvumas ir tyrimo kokybė
Svarbu atkreipti dėmesį į etinius tyrimų aspektus: tyrimo dalyvių konfidencialumas, teisingas informacijos pateikimas, tyrimo duomenų saugojimas ir atsakingas jų naudojimas. Objketyvumas ir reprezentatyvumas yra pagrindiniai kriterijai kokybiškam kiekybiniam tyrimui. Kokybiniame tyrime ypatingas dėmesys skiriamas tyrėjo refleksijai, duomenų patikimumui užtikrinti ir aiškiam duomenų interpretavimo pagrindimui.
Rekomendacijos praktiniams tyrėjams
- Aiškiai suformuluokite tyrimo klausimus ir hipotezes.
- Pasirinkite metodologiją, atitinkančią tyrimo tikslus ir išteklius.
- Apsvarstykite mišrių metodų pritaikymą, kad gautumėte platesnį supratimą.
- Užtikrinkite imties reprezentatyvumą ir atrankos kokybę.
- Planuokite etikos reikalavimų įgyvendinimą nuo tyrimo pradžios.
- Naudokite dokumentų analizę, istorinius šaltinius ir gyvenimo istorijas kompleksiškam kontekstui išryškinti.
- Testų atveju užtikrinkite aiškias taisykles, laiko ribas ir galimybę peržiūrėti atsakymus bei analizuoti statistiką.
Praktinis pavyzdys: taikomasis tyrimas švietimo srityje
Pavyzdžiui, norint ištirti 5-8 klasių mokinių sveikos gyvensenos žinias, galima naudoti mišrų metodą: kiekybinę anketą su uždarais klausimais (didelė imtis, apibendrinti rezultatai) ir kokybinius interviu ar fokus grupes su pasirinkta mokinių grupe (giluminė interpretacija). Tokiu būdu galima nustatyti žinių lygį, įgūdžių trūkumus ir motyvacijos veiksnius bei parengti rekomendacijas ugdymo praktikai.
Sociologija, kaip mokslas apie visuomenę, analizuoja socialines struktūras, procesus ir asmenų elgesį; taikomoji sociologija orientuota į reiškinį ar procesą, į kurį nukreiptas sociologinis tyrimas. Sociologiniam požiūriui būdinga demaskavimas, kritinis vertinimas, reliatyvizmas ir kosmopolitizmas - tai leidžia sociologui plėsti tyrimų akiratį ir analizuoti tiek vietinius, tiek tarptautinius socialinius reiškinius.