Minint globos sistemos pertvarkos dešimtmetį, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose, o sunkiausiai šeimas randa vyresni nei 10 metų vaikai. Jau 20 metų vaikus globojanti Eglė Vaitkevičienė užaugino 15 vaikų, dar 5 šeimoje auga. Sako, kai vieni globojami vaikai užauga - į namus priima kitus. „Jiems ypač reikia namų. Netgi tie 18-mečiai, kurie laikomi jau tie suaugusiais žmonėmis, jiems irgi labai labai reikia to saugaus suaugusio šalia. „Tikrai nesibaigia ta globa sulig 18 metų, aš manau, kad tai turėtų būti įsipareigojimas visam gyvenimui. Jeigu tu tapai vaiko namais, tai vaikas turi turėti namus.
Lietuvoje šiandien jau globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tačiau dar tūkstantis gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies, sunku. Prieš daugiau nei dešimtmetį globojamų vaikų šalyje buvo dukart daugiau nei dabar - apie 10,5 tūkst. „Individualizuotos paslaugos, intensyvios paslaugos, pritaikytos šeimai, prieinamos, savalaikės paslaugos padeda įveikti krizines situacijas ir vaikai lieka su savo tėvais, tai turbūt irgi vienas didžiausių tų žingsnių, ką pavyksta padaryti“, - džiaugiasi I.
„Džiaugiamės matydami, kad skurde ir socialinėje atskirtyje gyvenančių vaikų mažėja, tai labai geras ženklas visiems Lietuvos vaikams. Žymiai pagerėjo ir globėjų pasiruošimas priimti vaikus. „Turbūt pats skaudžiausias momentas, su kuriuo mes vis dar susiduriam, tai yra, kiek kartų tą vaiką galima paimti iš tos pačios šeimos. Kitaip sakant, institucijos įvertina pokytį tėvų šeimoje, bet tėvų šeima nebūtinai pasikeičia arba labai greit atkrinta ir vaiko antrinis, tretinis paėmimas iš šeimos - labai skausmingas“, - sako E.
Vaikų globos namai | vilnius.lt nuotr. Vilnius pirmasis Lietuvoje dar 2015 m. ėmęsis vaikų globos namų pertvarkos, sparčiai siekia užsibrėžtų tikslų uždaryti vaikų ir kūdikių globos namus - išformuoja jau trečiuosius iš keturių sostinėje buvusių vaikų globos namų. Miesto Tarybos nariai neseniai pritarė, kad būtų perkamas apie 300 kv. m namas dar vienai 8 vaikų šeimynai, kuri bus jau septintoji nedidelė šeimyna, kuri įsikuria jaukiuose namuose ar bute ir gyvena bendruomenės apsuptyje, lanko prie namų įsikūrusias mokyklas ir darželius. Per 2019 m. suplanuota įsigyti dar du būstus, kuriuose apsigyvens keletas šeimynų, ir „Gilės“ vaikų globos namai bus galutinai išformuoti.„Vaikams ypač svarbu augti aplinkoje, kuri būtų artima šeimai, mokytis bendrauti su kaimynais, patiems gaminti maistą ir tvarkyti namus, tapti savarankiškais. Džiaugiuosi, kad ir vis daugiau vilniečių nori įsivaikinti ar globoti vaikus. Nuo reformos pradžios Vilniuje iš vaikų globos namų į šeimas iškeliavo beveik 400 vaikų. Nemažiname reformos tempo ir skiriame jai atitinkamą finansavimą - šiemet vaikų globos sistemos pertvarkai numatėme net 6,9 mln. eurų.“ - sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Per 2016 metus įvaikinti 64, o globoti paimti 86 vaikai. 2017 metais šis skaičius augo - įvaikinti 65 vaikai, o globoti paimti 107. 2018 metų pirmąjį pusmetį įvaikinti jau 33, o paimti globoti - 43 vaikai. Nuo reorganizacijos pradžios, išformuojami treji vaikų globos namai - „Minties“, „Žolyno“ ir baigiama reorganizacija „Gilėje“.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Didelių vaikų globos namų, tokių, kokius gal pamename veikusius prieš daugelį metų, tikrai nebėra. Tačiau pakeliui į kardinalius pokyčius šalyje dar yra aštuoni globos namai, trijuose iš jų gyvena tik nelydimi nepilnamečiai iš kitų šalių. Pavyzdžiui, nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai, kurie čia atvyko kartu su auklėtojomis. Kadangi jie turi stiprų tarpusavio ryšį, tai buvo priimtas sprendimas apgyvendinti juos kartu ir neišskirti perkeliant į globėjų šeimas. Penki vaikų globos namai dar yra pakeliui į bendruomeninių vaikų globos namų statusą ir tikimės, iki vasaros tai įvyks. Pertvarkant vaikų globos namus siekiama visavertės globojamų vaikų integracijos visuomenėje. Norima, kad vaikai gyventų arčiau bendruomenės - nuosavuose namuose arba butuose, kartu su kaimynais, be tvorų, didelių teritorijų, - taip kaip mes visi. Bendruomeniniuose globos namuose vaikai puikiai pasirengia gyvenimui savarankiškai.
Įprastai, buvusių globos namų pastatas nėra uždaromas. Turime gražių pavyzdžių, kai statiniai pritaikomi kitai veiklai, pavyzdžiui, toliau teikiamos paslaugos žmonėms su negalia, senjorams. Svarbu pasakyti, kad globos sistemoje nuo liepos 1 d. atsiranda naujas institutas - nuolatinis globotojas. Vaiko teisių gynėjai labai laukiame šių pokyčių ir dedame daug vilčių. Tikimės, kad turėsime žmonių, pasirengusių imtis nuolatinio globotojo misijos ir dar daugiau vaikų galės užaugti šeimoje. Nuolatinis globotojas prižiūrės tuos vaikus, kurie turi įvairių sveikatos sunkumų, kurių yra atsisakę globėjai arba net įtėviai. Dažniausiai tai vyresni vaikai ir tie vaikai, kuriems reikia ypatingai daug pagalbos, medikų ar psichinės sveikatos specialistų priežiūros, specialaus globotojo pasirengimo ir begalinio atsidavimo. Taip pat nuolatinis globotojas galėtų priimti didesnes brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, taip pat paauglius, nepilnametes mamas su kūdikiais. Jiems visiems labai reikalinga šeima. Šeima gali pakeisti šių jaunų žmonių gyvenimą.
Nuolatinis globotojas bus finansuojamas iš savivaldybės lėšų ir gaus atlygį už vaikų priežiūrą. Toks atlygis yra būtinas, nes vaikų, kurių priežiūra pareikalauja daug iššūkių, reikės ir labai daug resursų: medikams, psichologams, kitiems specialistams, siekiant padėti vaikui užaugti kuo labiau savarankišku. Dažniausiai tai reiškia, kad globėjas jau negali dirbti, taigi, savivaldybės tokią paslaugą turi finansuoti, kad globėjas arba šeima galėtų atsidėti tiktai šiam, labai reikšmingam, daug laiko, žinių ir emocijų pareikalaujančiam darbui. Jei tampi nuolatiniu globotoju, tai reiškia, kad savo šeimoje globosi vaiką, kol jis užaugs, tik papildomai būsi finansuojamas savivaldybės.
Kokios pagrindinės priežastys lemia, kad vaikai būtų paimti iš biologinių tėvų? Pagrindinė priežastis yra įvairūs suaugusiųjų sunkumai, dėl kurių vaikas kenčia nepriežiūrą, emocinį ar fizinį smurtą. Dažniausiai taip nutinka dėl suaugusiųjų nesaikingai vartojamo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Kaip vaikas per trumpą laiką yra paruošiamas tam, kad iš biologinių namų aplinkos pateks į svetimą prieglobstį? Iš tikrųjų labai svarbus yra situacijos įvertinimas. Vaikas gali būti paimtas iš šeimos ir perkeltas į saugią aplinką tik kai jo saugumui, sveikatai ar net gyvybei iškilo realus pavojus. Įprastai vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais. Ši pagalba gali būti teikiama ir vaikui liekant šeimoje. Kitų priemonių, kaip pokalbis, paaiškinimas apie situaciją, kas vyks, nuraminimas, turbūt nėra. Pokalbiui su vaiku vaiko teisių gynėjai skiria ypatingą dėmesį, yra pasirengę visiems galimiems iššūkiams, juk ir situacijos skirtingos ir vaikai skirtingai reaguoja į iššūkius, skirtingi vaikų vidiniai resursai, patirtys. Be abejo, vaikui, pagal jo amžių ir brandą, pasakoma apie situaciją, laukiančius pokyčius, visada išklausoma ir vaiko nuomonė, ji itin reikšminga. Tik situacijos aiškumas, supratimas gali apsaugoti vaiką nuo papildomų išgyvenimų.
Ką reiškia vaikui augti šeimoje? Tik šeimoje gali realizuotis vaiko psichosocialiniai poreikiai. Galime turėti puikiai veikiančius vaikų globos namus, kur gali būti patenkinami baziniai poreikiai, bet yra tam tikrų psichosocialinių poreikių, kurių negalime patenkinti, pavyzdžiui, vaikui yra labai svarbu prisirišti bent prie vienos suaugusiojo. Pasitikėti juo, kad nepaliks, sulauks pagalbos. Kalbant apie socialinius poreikius mes suprantame, kad tik šeimoje gyvenantis vaikas gali matyti realų socialinį gyvenimą. Kaip vyksta bendravimas su giminėmis, kaip šeimos tvarkomas šeimos biudžetas, kad reikia uždirbti pinigus. Jei esi užaugęs šeimoje, tai net nesusimąstai, apie šiuos paprastus visuomenės dėsnius, nes nuolat su jais susiduri. Bet kai augi vaikų globos namuose, tai darbuotojai ateina pas tave dirbti ir tam tikri įgūdžiai būna silpnesni.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kaip vaikams sekasi įveikti traumines patirtis? Psichologinę trauma vaikams gali sukelti įvairūs žalojantys veiksniai. Jeigu vaikas patenka į nuolatinę globą, tai jam tikrai bus sudėtingas tas momentas, kad jį paliko tėvai, jog jiems jis nerūpėjo. Vaikas susiduria su paliktumo, apleistumo jausmu. Kaip kiti dalykai dėliosis, labai priklauso, kas atsitiko šeimoje, ar vaikas patyrė fizinį ar emocinį smurtą, taip pat svarbus momentas, kiek ilgai vaikas gyveno trauminėje aplinkoje, kokios jo asmeninės savybės. Pamatinė trauma - nereikalingumo, tėvų paliktumo, įtakoja, kad vaikai, atsidūrę globoje, visiškai kitaip suvokia saugumą. Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui. Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji. Mes, vaiko teisių gynėjai, džiaugiamės, kad globėjai vis geriau parengiami savo darbui specialiuose GIMK mokymuose. Svarbu suprasti, kad be tėvų globos likęs vaikas į kitą šeimą, net ir susijusią giminystės ryšiais, dažniausiai ateina patyręs įvairių emocinių išgyvenimų, traumų ar netekčių. Labai svarbu, kad toks vaikas sulauktų jautrumo ir supratingumo naujoje šeimoje, o suaugusieji gebėtų tinkamai atliepti jo poreikius, padėtų įveikti traumines patirtis ir turėtų tam reikalingų vidinių gebėjimų bei žinių. GIMK programa leidžia pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį. Pats svarbiausias šios programos principas - viską pradėti nuo savęs. Mokymai paremti praktinėmis užduotimis, diskusijomis ir refleksijomis. Būsimi globėjai mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų. Taip pat padeda įsivertinti, ar turi vaiko globėjui reikalingų žinių bei gebėjimų. Mokymų metu dalyviai skatinami prisiminti vaikystę, savo patirtis, tai padeda geriau suprastų save, tuo pačiu ir vaiką.
Kiek šiuo metu turime vaikų, esančių laikinoje globoje? Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys rodo, kad laikina globa 2022 m. pabaigoje buvo nustatyta 817 vaikų, o 2023 m. pabaigoje - 1074 vaikams. Tendencijų mažėjimo nesijaučia. Metų eigoje tie skaičiai keičiasi. Kalbant apie nacionalinį įvaikinimą, tendencijos yra tokios: 2021 m. buvo įvaikinti 57 vaikai, 2022-ais - 59, o 2023 m. - 54 vaikai. Tarptautinio įvaikinimo skaičiai: 2021 m. - 12, 2022-ais - 7, o 2023 m. - 6 vaikai.
Kam sunkiausia surasti globėjus? Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikai, turintys didesnių sveikatos sunkumų, vyresni nei 10 metų vaikai, didelės brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, nepilnametės mamos su kūdikiais rečiau sulaukia globėjų. Todėl ir dirbama su nuolatinių globotojų klausimu, kad visi vaikai turėtų galimybę augti šeimose. Prieš 15 metų žmonės įprastai norėdavo įsivaikinti tik gimusius kūdikius arba vaikus iki 2 metų. Dabar ir 6-7 metų vaikai yra įvaikinami. Amžiaus ribos plečiasi. Vis daugiau žmonių globoja paauglius. Požiūris keičiasi ir nyksta stereotipai apie tėvų globos netekusius vaikus.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 šeimų, kurios laukia galimybės įsivaikinti. Kas užkerta kelią įsivaikinti? Yra sąrašai: šeimų, kurios nori įsivaikinti, ir vaikų, kurie gali būti įvaikinti. Retai įvaikinami vaikai su dideliu negalios laipsniu, tačiau žmonės vis dar tiki, kad įmanoma įveikti visas kliūtis su tinkamomis paslaugomis ir paramos tinklais. Laikinoji globa yra laikinas sprendimas - tikslas grąžinti vaiką į pasikeitusią biologinę šeimą, o nuolatinė globa siekia suteikti nuolatinę globą be grįžimo.
Žmonės, pasirinkdami globą, dažnai patiria įvairovę - globėjai pasakoja istorijas apie pradžioje jaudulio kupiną kelionę, įsikėlimą į naują gyvenimą su globojamais vaikais. Pavyzdžiui, Audronė Būtienė iš Skuodo rajono pasidalijo, kaip staigiai įkūrė savo namus šeimai su keliomis kartomis, ir kaip patyrusi globėja siūlo neribotus šansus vaikams augti su meile bei pareigos jausmu. Odeta iš Kuršėnų pasakoja apie globos kelią: nuo trumpalaikio globotojo laikotarpio iki nuolatinių globėjų, apie dėmesio svarbą ir tėvų globos netekusių vaikų emocinę paramą. Žmonės dažnai klausia: ar globėjai gali sukurti ilgalaikius ir stabiliai augančius ryšius su vaikais, ar globa yra tik trumpalaikė pagalba. Atsakymai yra žinomi daugelyje istorijų: tai ryšys, kuris keičia gyvenimus ir suteikia vaikams tikrą namų jausmą.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Užbaigti įrašą galima ir su regioniniais aspektams: Didžiasalis, Ignalinos rajonas ir kiti regionai, kuriuose istorijos apie laikinos globos centrus ir šeimynas rodo kaip kai kuriose vietose vis dar vyksta pagalbos tinklo plėtra. Pirmieji žingsniai buvo žengti 1998 metais Didžiasalio laikinos vaikų globos centre, o nuo 2024 m. liepos 1 d. Centras teikia socialinės globos paslaugas trijuose Šeiminiuose namuose, Socialinės priežiūros paslaugas Šeimos krizės centre bei Vaikų dienos centre. Lietuvoje įvykdyta globos institucijų pertvarka rodo didelį pasikeitimą nuo didelių vaikų globos namų link šeimynų ir bendruomeninių namų su integracija į visuomenę.
Išsklaidyti mitai apie vaikų globą Lietuvoje: įvardijo, kaip vyksta procesas
1) 177 šeiminiuose namuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai. 2) Šeiminiai namai vidutiniškai įsikuria po šešis vaikus - tai palankesnė aplinka jų raidai nei dideliuose globos namuose. 3) Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo Nuolatinio globotojo instituto. 4) Po 20 metų globojamų vaikų institucijose skaičius sumažėjo apie šešis kartus, nuo daugiau nei 6,7 tūkst. 2002 m. iki apie 1 tūkst. dabar, gyvenančių šeimynose.
Kaip mūsų gyvenimas keičiasi globos kontekste, rodo ir asmeninės istorijos: Jovita Samauskienė, kardiologė iš Varėnos, ir jos vyras tapo globėjais, augindami du savo sūnus ir prižiūrėdami nepilnamečius globotinius. Odetos motyvacija ir nuolatinė motyvacija - tikslas, kad globojami vaikai augtų šeimoje ir kartu su savo biologiniais artimaisiais patirtų tikrą raminančią aplinką. Ingrida - globėja, kuri prisimena, kaip globos pradžioje buvo sunkumų, bet dabar ji ir jos šeima pasirengę priimti papildomų vaikų. Globėjų koordinatoriai ir GIMK programos mokymai padeda jiems išlikti atviriems ir pasiruošusiems iššūkiams, o vaikams - rasti savo vietą ir jaustis saugiai.
tags: #tamosiavos #vaiku #namai