Valstybinės pensijos Lietuvoje mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją ir skiriamos tam tikroms profesinėms bei socialinėms grupėms.
Kokios valstybinės pensijos mokamos?
Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos.
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygos ir dydis
Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys: kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija; ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai.
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro. 2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4).
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygos ir dydis
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis: motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių); garbės donoras; asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas; olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Taip pat skaitykite: Valstybinė tarnyba: struktūra
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro.
Valstybinių pensijų našlių ir našlaičių tvarka
Jeigu sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos.
Valstybinė našlių pensija - 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio. Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos analizė
Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Mokslininkų valstybinės pensijos
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo.
Taip pat skaitykite: Valstybinė pensija daugiavaikėms motinoms: kas priklauso?
Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė.
Pajamų ir pensijų derinimas, mokėjimo apribojimai
Iki šiol pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinė pensija bei prezidento sutuoktinio valstybinė pensija nebuvo skiriama, o paskirtoji - nemokama tol, kol asmenys turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, pavyzdžiui, pensijos gavėjai dirbo. Taip pat tol, kol žmonės gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas.
Įsigaliojančiais Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimais atsisakoma valstybinės pensijos ribojimo gaunantiems draudžiamųjų pajamų. Pakeitimai reikalingi siekiant užtikrinti konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, nors ir gauni pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Sistemos problema ir reformos poreikis
Šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, šioms grupėms teikiamos labai skirtingos savo sąlygomis ir apimtimi garantijos, pati sistema labai fragmentuota. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta šią sistemą peržiūrėti kompleksiškai, siekiant ją padaryti sąžiningesnę ir vienodesnę.
„Valstybinės pensijos yra papildomos pensijos. Jas gauna tik nedidelė dalis pagyvenusių ir neįgalių žmonių, todėl didžiausias dėmesys bus skiriamas nuosekliam pagrindinių - socialinio draudimo ir šalpos - pensijų didėjimui, nes būtent jos yra pagrindinis ir dažniausiai vienintelis pragyvenimo šaltinis“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Statistika ir praktiniai aspektai
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas gauna 11,8 tūkst. asmenų. Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos yra skirtos ribotam gavėjų ratui ir mokamos už statusą ar profesiją.
Finansavimo šaltiniai ir mokėjimo tvarka
Valstybinių pensijų mokėjimas vykdomas valstybės biudžeto lėšomis per „Sodrą“ ar kitoms institucijoms nustatytomis tvarkomis. Valstybinės pensijos skirtos remti asmenis pagal jų profesinį ar socialinį statusą, todėl mokėjimo šaltinis - visuotinis valstybės finansavimas, o ne individualios įmokos.
Nors tiesiogiai informacija apie konkrečius biudžeto eilutes pateikta šiame tekste nėra, akivaizdu, kad sistemos finansavimas remiasi valstybės biudžetu, o reformos ir tolesni pokyčiai susiję su politiniais sprendimais siekiant didinti socialinio draudimo ir šalpos pensijas.
Lentelė: Pagrindinių valstybinių pensijų dydžiai (2026 m. VPB = 74,28 EUR)
| Pensijos rūšis | Dydis | Europais (2026) |
|---|---|---|
| I laipsnio valstybinė pensija | 4 VPB | 297,12 EUR |
| II laipsnio valstybinė pensija | 2 VPB | 148,56 EUR |
| Nukentėjusių asmenų pensijos | 1,1637-8 VPB | 83,9-594,24 EUR |
| Mokslininkų pensija (už metus) | 10% VPB (daktaro), +5% VPB (habil.) | 7,428 EUR per daktaro stažo metus |
Nuo spalio žadamos 13 eurų didesnės pensijos, nuo sausio dar 30
Praktiniai patarimai norintiems kreiptis dėl valstybinės pensijos
- Patikrinkite, ar jūsų statusas atitinka reikalavimus: kario savanorio, laisvės kovos dalyvio, olimpinio čempiono ir pan.
- Rinkite dokumentus, patvirtinančius jūsų profesinį ar socialinį statusą, tarnybos metus arba mokslinio darbo stažą.
- Pasitikrinkite valstybinių pensijų bazės dydį - pagal ją apskaičiuojami daugumos valstybinės pensijos dydžiai.
- Jeigu jau dirbate ar gaunate socialinio draudimo išmokas, atkreipkite dėmesį, kad įsigaliojus pakeitimams valstybinės pensijos mokėjimas nebus ribojamas dėl draudžiamųjų pajamų.
Informacija šiame puslapyje atnaujinta 2026-05-21.
tags: #valstybines #pensijos #mokamos #is #valstybes #biudzeto