Švietimo sistemos pritaikymas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams: kalbos ir komunikacijos ugdymo ypatumai

Ar žinojote, kad vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS), kalbos raida yra savita? Dauguma jų pasaulį suvokia kitaip nei jų neurotipiniai bendraamžiai. Kai kurie tik atkartoja žodžius, kalba tik tam tikrose situacijose arba naudoja alternatyvias komunikacijos formas. Kaip įvertinti ne „kiek“ ir „kaip“ vaikas kalba, o „kam“ ir „ką“ reiškia jo kalba? Ar švietimo sistema gali prisitaikyti prie tokių unikalių poreikių? Šiuos klausimus savo disertacijoje nagrinėja Mykolo Romerio universiteto edukologijos srities daktarė Eglė Steponėnienė.

Autizmo atvejų dinamika ir švietimo iššūkiai

Dr. E. Steponėnienė savo darbe pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje ir Lietuvoje pastebimas autizmo atvejų skaičiaus augimas. JAV nuo 1980 m. iki 2020 m. šis rodiklis išaugo nuo 1 iš 10 tūkst. iki 1 iš 36 vaikų, Lietuvoje per penkerius metus atvejų skaičius padidėjo nuo 172 iki 460 - 100 tūkst. vaikų. Visgi, tyrėjos nuomone, Lietuvos mokyklos dar nėra pakankamai pasiruošusios priimti tokius vaikus. Trūksta žinių, priemonių ir lankstumo ugdymo programose, o daugelis vaikų susiduria su patyčiomis ir socialine atskirtimi.

„Pikta skaityti straipsnius apie iššūkių keliantį autistiško vaiko elgesį, kaip „skraido“ kėdės, stalai, o tėvai renka parašus, kad tą vaiką pašalintų iš mokyklos, bet niekada nekalbama, kokią pagalbą gavo mokykla, kad galėtų kokybiškai ugdyti autistišką mokinį. Pasak K. Košel - Patil, niekam nerūpi, kur vaikas eis mokytis išmestas, kur to vaiko vieta - čia jau savivaldybės klausimas.

VB-MAPP: funkcionalus vertinimas ir programavimas

Šiuolaikinėje praktikoje dr. E. Steponėnienė Lietuvos kontekstui adaptavo JAV elgesio analizės daktaro Marko L. Sundbergo Verbalinio elgesio etapų vertinimo ir programos sudarymo metodiką, VB-MAPP (angl. Verbal Behavior Milestones Assessment and Placement Program). Pastaroji skirta autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kalbos ir socialiniams įgūdžiams vertinti bei sukurti efektyvią ugdymo strategiją.

Dr. E. Steponėnienė disertacijoje VB-MAPP pristatoma kaip autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kriterinis kalbos ir socialinių įgūdžių vertinimo įrankis. Ji paaiškina, kad įtrauktis švietime reiškia ne tik fizinį buvimą klasėje, bet ir galimybę mokytis, naudojant moksliškai grįstus metodus, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus. Lietuvoje ši idėja įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose ir nacionaliniuose planuose.

Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos

Tradiciniuose vertinimuose kalba dažnai vertinama pagal tai, ar vaikas supranta ir vartoja žodžius, tačiau dr. E. Steponėnienė savo tyrime remiasi B. F. Skinnerio bihevioristine verbalinio elgesio analize, kuri leidžia kalbą vertinti pagal pastarosios funkciją - ko vaikas siekia savo komunikacija? Pasak edukologės, toks funkcionalus požiūris leidžia tiksliau atpažinti ir ugdyti svarbius komunikacijos įgūdžius, ypač kai kalbos sutrikimai yra itin ryškūs.

Jos atliktas VB-MAPP vertinimo instrumento adaptavimas lietuvių kalba įrodė, kad lietuviška versija tiksliai atspindi kalbos ir socialinius įgūdžius Lietuvos kontekste, leidžia stebėti pažangą ir planuoti individualizuotą ugdymą įvairiose aplinkose. Kadangi originalus VB-MAPP instrumentas sukurtas anglų kalba ir pagrįstas anglakalbe kultūra, instrumento kūrėjo nuomone, MRU tyrėjos disertacijoje ši sistema buvo sėkmingai adaptuota Lietuvos kontekstui - jos lingvistinės ir kultūrinės modifikacijos leidžia tiksliau atspindėti lietuvių kalbos ypatumus.

Funkcijų analizė: kam ir ką reiškia vaiko kalba

Dr. E. Steponėnienė pabrėžia pragmatizmo svarbą - vertinimo sistemos turi būti praktiškai naudingos. „Vertinimo sistema turi būti tokia, kuri padeda mokytojui ir vaikui, o ne tik atspindi statistiką“, - rašo ji disertacijoje. Funkcinis požiūris į kalbą leidžia ne tik fiksuoti žodžių žinojimą, bet ir identifikuoti komunikacijos tikslus: prašymą (mand), komentarą, prašymų derinimą, echoiką, intraverbalus (atsakymai į klausimus) ir pan.

Dr. E. Steponėnienė siūlo toliau gilintis į svarbiausius VB-MAPP vertinamus gebėjimus. Ypač į vaikų gebėjimą atkartoti garsus (echoika) ir atsakyti į klausimus (intraverbalus). Vaikų pažanga turi būti stebima nuolat, o duomenys gauti naudojant VB-MAPP metodiką turėtų padėti planuoti individualizuotą pagalbą.

Praktiniai poreikiai ugdymo įstaigoms

Kad individualizuotas ugdymas būtų įgyvendinamas, pedagogams reikia suteikti praktinių žinių, kaip naudotis šiuo įrankiu. Tyrėja taip pat kviečia toliau tobulinti lietuvišką VB-MAPP versiją, atsižvelgiant į mūsų šalies kalbinę ir kultūrinę aplinką. „Valstybės lygmens sprendimai turėtų padėti šiai metodikai plačiai įsitvirtinti ugdymo įstaigose - reikalingi ne tik ištekliai, bet ir aiškus palaikymas iš švietimo politikos formuotojų“, - sako dr. E.

Taip pat skaitykite: Nauji Švietimo Įstatymo pakeitimai

Šeimos, bendruomenės ir mokyklos bendradarbiavimas

„Mano vaiko diagnozė pakeitė mane ir mano kelią, bet aš esu laiminga tame kelyje, nes suprantu, kad mano darbas turi labai daug prasmės“, - optimizmu ir ryžtu spinduliuoja Kristina Košel‑Patil, asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė. „Mano sūnui autizmas buvo diagnozuotas, kai jam buvo dveji metai. Atrodė, kad jis kažkur tarsi išeina. Fiziškai - čia, bet manęs negirdi. Šiuo metu sūnus supranta, kalba ir gali bendrauti žodžiais.

Vienas iš variantų yra kortelės - simbolių naudojimas padeda suprasti ryšį tarp veiksmo ir simbolio, kad šitas žodis reiškia konkretų dalyką. Pasak K. Košel‑Patil, supratusi, kad norėdama padėti savo vaikui, ji turi jungtis su kitais tėvais, susiduriančiais su panašiomis bėdomis: „Prisijungiau prie asociacijos „Lietaus vaikai“, kuri siekia, kad autistiški asmenys gyventų įtraukiai ir oriai. Kartais žmonės nežino, kad jų gaunama pagalba arba galimybė yra asociacijos darbo rezultatas.

Tokių situacijų, kai mokyklos nesuteikia pagalbos tėvams, verčia ieškoti tėvus kitų išeičių. Moteris nesulaiko ašarų: „Šių metų sausio mėnesį trys šeimos Lietuvoje svarstė atsisakyti savo autistiškų vaikų. Dvi iš jų - nuvedė vaikus į Vaikų teises ir paliko juos ten - ministerijų veiklos ataskaitos gali rodyti bet ką, bet šiuos, labai sunkius tėvų sprendimus, laikau kaip rodyklę - pagalbos gyvybiškai trūksta, ir jos nesuteikimas turi pasekmes - tėvai nebeturi jėgų toliau auginti savo vaikų.

Mokyklos vadovo vaidmuo ir bendruomenės reikšmė

Pasak „Lietaus vaikai“ atstovės, švietimo sistemoje dirbantieji atlieka ypatingą vaidmenį siekiant šio tikslo, ypač svarbios ugdymo įstaigų direktorių nuostatos: „Vadovas turėtų būti įsitikinęs - mano mokykla atvira visiems.“ „Tikiu pokyčiu per švietimą, per mokymus, leidinius, knygas, diskusijas. Dedu daug pastangų šioje srityje - per trejus metus mes suteikėme galimybę dalyvauti mokymuose ir konferencijose daugiau nei keturiems tūkstančiams dalyvių, išleidome leidinius tėvams, švietimo ir socialinės srities atstovams.

Ir man labai įstrigo viena mintis: „I wouldn't change my son for the world, but I would change this world for my son.“ Kai perskaičiau šią mintį pagalvojau, kad tai yra taip arti to, kuo aš tikiu: mūsų asociacijos veikla skirta tam, kad pakeistume pasaulį, kuriame gyvena mūsų vaikai“, - teigia K.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai integruojant neįgaliuosius į švietimą

Individualizavimo ir ekosisteminio požiūrio svarba

Straipsnyje apibūdinamas vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, charakteristikų ir ugdymosi situacijų individualumas ir unikalumas. Ugdymo proceso dalyviai (tėvai, pedagogai, logopedai, psichologai, asistentai, bendraklasiai) nurodo ir panašius, ir skirtingus to paties vaiko bruožus bei poreikius. Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, charakteristikų unikalumas ir požymių raiškos individualumas suponuoja ugdymo individualizavimo svarbą.

Išskiriami ir analizuojami sėkmingą vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymą lemiantys veiksniai: ugdytojų vertybinės nuostatos ir draugiška mokyklos bendruomenė, vaiko individualumo pažinimas ir vaiko galiomis grįstas individualizuotas ugdymas, ugdymo dalyvių bendradarbiavimas, bendraklasių įtraukimas ir jų aktyvus dalyvavimas ugdymo procese.

Empiriniai tyrimai ir metodai

In order to identify the factors of successful education of children with autism spectrum disorder, a theoretical analysis of the concept of autism spectrum disorder was conducted, emphasizing the heterogeneity of children with autism spectrum disorder and the importance of acknowledgment of their cognitive and social skills and interests. The methodology of qualitative research and ecosystem approach has been used for case studies of 3 children with autism spectrum disorders successful education. The education success factors have been analysed through the interaction among all educational participants. The research data has been collected via semi-structured interviews and child’s observation at school and at home. The study confirms the uniqueness of the characteristics of children with autism spectrum disorders and their educational situations.

Programų ir priemonių įvairovė mokyme

Vienas iš būdų, kaip pritaikyti ugdymą, yra alternatyvių komunikacijos priemonių taikymas: kortelės, simboliai ir kitos vizualinės priemonės, kurios padeda suprasti ryšį tarp veiksmo ir žodžio. Muzikinės STEAM veiklos, etnochoreografija, žaidybinė socialinės sąveikos ugdymo metodika bei pritaikyti užduočių formatai yra dalis priemonių, kurios prisideda prie įtraukios aplinkos kūrimo ir ugdo socialinius bei komunikacijos įgūdžius.

Personalas ir resursai

Pedagogų padėjėjai, logopedai, psichologai ir kiti specialistai mokyklose užima svarbią vietą. Pedagogų padėjėjai ikimokyklinio ugdymo įstaigose: Kauno ugdymo įstaigų vadovų vertinimas rodo, kad papildoma parama yra reikalinga praktiniam darbui su vaikais. Be to, mokyklų vadovų požiūris bei bendruomenės parama lemia, ar įtraukiosios priemonės įsitvirtins praktikoje.

Rekomendacijos politikos formuotojams ir praktikams

  1. Suteikti pedagogams praktinius mokymus ir palaikymą naudotis VB-MAPP ir kitais moksliškai pagrįstais vertinimo bei ugdymo įrankiais.
  2. Užtikrinti valstybės ir savivaldybių lygiu aiškią paramą ir išteklius metodikų diegimui ugdymo įstaigose.
  3. Skatinti mokyklų vadovų požiūrį - „mano mokykla atvira visiems“ - ir remti bendruomenės iniciatyvas.
  4. Rinkti ir vertinti duomenis nuosekliai, kad būtų galima stebėti pažangą ir planuoti individualizuotą pagalbą.
  5. Stiprinti šeimos ir asociacijų ryšius su mokykla: tėvų bendruomenės vaidmuo yra esminis.

Įrodymais grįstas, bet praktinis požiūris

Dr. E. Steponėnienė pabrėžia, kad vertinimo sistema turi būti naudinga praktiškai: ne tik atspindėti statistinius duomenis, bet ir padėti mokytojui bei vaikui kasdieniame ugdymo procese. Jos disertacija įrodo, kad adaptuotas VB-MAPP instrumentas gali tapti tokiu praktiniu įrankiu Lietuvos kontekste.

Ugdymo sritis VB-MAPP vertinami aspektai Praktinės priemonės
Kalba ir komunikacija Mandai, echoika, intraverbalai, komentarai Simbolių kortelės, struktūruotos užduotys, individualūs programų tikslai
Socialiniai įgūdžiai Interakcijos etapai, žaidiminės sąveikos įgūdžiai Grupinės veiklos, bendraamžių įtraukimas, socialinių istorijų naudojimas
Elgesio valdymas Emocijų atpažinimas, sensorinė reguliacija Sensorinės priemonės, aplinkos pritaikymas, darbo vietos organizavimas

Autizmo sindromą turinčių vaikų sensorinės informacijos apdorojimas ir emocijų bei elgesio sunkumai reikalauja kompleksinių sprendimų, kurie derintų individualizuotą ugdymą, specialistų paramą ir bendruomenės įsitraukimą.

Tolesni tyrimai ir plėtra

Dr. E. Steponėnienė siūlo toliau tobulinti lietuvišką VB-MAPP versiją, atsižvelgiant į mūsų šalies kalbinę ir kultūrinę aplinką. Ji taip pat ragina gilintis į konkrečius gebėjimus, ypač echoiką ir intraverbalus, bei nuolat stebėti vaikų pažangą siekiant planuoti individualizuotą pagalbą. Tyrimo įgyvendinimas buvo kruopštus ir reikalavo daug kantrybės, nes teko rinkti kiekybinius duomenis, juos analizuoti ir aprašyti.

Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų sėkmingo ugdymosi prielaidos pradinėje bendrojo ugdymo mokykloje, ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės sąveikos ugdymas žaidimais, muzikinės ir choreografinės veiklos patirtys - tai sritys, kuriose tiek moksliniai, tiek praktiniai atradimai gali prisidėti prie įtraukesnės ir efektyvesnės švietimo sistemos.

tags: #svietimo #sistemos #pritaikymas #autistams