Žmonės yra skirtingi - to įrodinėti nereikia, tačiau į tai būtina atsižvelgti organizuojant ugdymo procesą, siekiant mokymosi tikslų. Kitaip tariant, individualizuotas ugdymas - tai pripažinimas, kad mokiniai yra skirtingi ir skirtingais būdais pasiekia geriausių rezultatų, kad jie mokosi ir patirties įgauna ne tik per pamokas, bet ir namuose, neformalioje veikloje.
Ką reiškia ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas
Ugdymo turinio (dalykų turinio, mokymo, mokymosi ir vertinimo būdų, mokymosi aplinkos ir kt.) pritaikymo individualiems mokinių poreikiams, t. y. Ugdymo diferencijavimas - tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokiniams, atsižvelgiant į jų skirtybes.
Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius.
Nors mokiniai yra skirtingi, patyręs mokytojas klasėje gali įžvelgti ir požymių, pagal kuriuos jie gali būti sutelkti į tam tikras grupeles, pavyzdžiui, bendraminčių, pagal pasiekimų lygį ir kt. Mokytojui nederėtų pamiršti, kad mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei turi būti laikinas - tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti.
Individualizavimo ir diferencijavimo tikslai
Be to, individualizavimas padidina mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą, yra būtina sąlyga kompetencijoms ugdyti.
Taip pat skaitykite: insultą patyrusių žmonių pagalbos organizacija „Šviesa“
Individualizuotas mokymasis prisideda prie teisingumo ir efektyvumo.
Kaip pažinti mokinius ir nustatyti poreikius
Kokia gi mokymosi grupėje nauda? Kuriems mokiniams sekasi matematika ir kuriems kalbos, kuriems tai sunku? Kurie atlieka viską, kas liepiama ir daro pažangą? Kurie negali nustygti vietoje n minutės ir kuriuos reikia nuolat skatinti? Kokiomis būdais mokiniams patinka mokytis?
Ar aš žinau apie savo mokinius? Svarbu remtis mokinių jau turimomis žiniomis ir mokymosi patirtimi. Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių interesais. Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis žiniomis apie mokinius!
Mokymosi uždaviniai ir planavimas
Pamokos mokymosi uždaviniai - pagrindinis mokytojo planavimo įrankis. Mokymosi uždaviniai padeda susitarti mokytojui su mokiniais dėl pamokos siekių ir laukiamos rezultatų, įtraukia mokinius į vertinimą. Mokymosi uždaviniai susiejami su Bendrosiose programose numatytais mokinių pasiekimais.
Veiklų planavimas mokymosi uždaviniams pasiekti. Planuojant mokymosi veiklas atsižvelgiama į mokinių. Vertinimo planavimas: kaip pasiekti mokymosi uždavinius.
Taip pat skaitykite: Vaikų su autizmu ugdymas
Turinio, metodų ir užduočių pritaikymas
Mokymo turinio pritaikymas. Naujos informacijos pateikimo metodų pritaikymas. Praktinės veiklos ir užduočių pritaikymas.
Praktinės veiklos ir užduotys turi padėti mokiniui įsisavinti naują informaciją, suprasti jos prasmę ir pritaikyti, t. y. peržiūrint ir aptariant mokinių pagamintus produktus. Susidomėjimas išlieka ilgesnį laiką, jeigu tema ar gebėjimas stimuliuoja mokinį.
„Apverstos klasės“ metodas gali būti itin veiksminga pagalba dirbant su 5-10 klasių skirtingų gebėjimų mokiniais, mat šis lankstus ir veiksmingas mokymo metodas leidžia efektyviai diferencijuoti ir individualizuoti mokymąsi taip, kad jis atitiktų labai įvairių mokinių poreikius. Sunkumų akademinėje srityje patiriantiems 5-10 klasių mokiniams „Apverstos klasės“ požiūris gali suteikti papildomos pagalbos ir individualaus dėmesio. O štai aukštesnių gebėjimų mokiniams „Apverstos klasės“ metodas gali atverti gilesnio mokymosi ir sudėtingesnių veiklų galimybių.
Vertinimo diferencijavimas
Vertinimo būdų pritaikymas. Vertinimo diferencijavimas. Vertinimas padeda pažinti mokinius.
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas.
Taip pat skaitykite: Įgūdžių lavinimas autistams
Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
Specialioji pagalba ir specialiųjų poreikių asmenys
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje.
Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Klasės ir mokymo organizavimas specialiesiems poreikiams
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių.
Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.
Ugdymo turinys ir individualios programos
Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse.
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.
Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Specifinės veiklos skirtingoms grupėms
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei.
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti.
Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių susiformavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.
Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę.
Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę.
Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.
Mokymo metodai ir priemonės
Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas.
Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai.
Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija).
Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Vertinimo formos ir dokumentavimas
Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą.
Į pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą įrašomi ugdymo programos dalykų pavadinimai, jų kodai, dalykų metiniai įvertinimai. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Praktinis pavyzdys: užduočių ir veiklų diferencijavimas
Mokymosi uždaviniai susiejami su Bendrosiose programose numatytais mokinių pasiekimais. Planavimas mokymo veiklų atsižvelgia į mokinių poreikius ir numato įvairius pateikimo metodus, praktines veiklas ir vertinimo formų pritaikymą.
Pavyzdinė schema užduotims diferencijuoti
| Užduoties lygis | Tikslas | Priemonės |
|---|---|---|
| Pagrindinis | Pasiekti minimalius programos reikalavimus | Aiškūs nurodymai, rašytinės užduotys, individualios pratybos |
| Išplėstinis | Gilesnis supratimas, taikymas praktikoje | Projektai, „Apverstos klasės“ medžiaga, papildomos užduotys |
| Koreguojamasis | Kompetencijų stiprinimas ir pagalba | Specialiosios pagalbos priemonės, individualūs užduočių planai |
Vertinimo pritaikymas skatina mokinius įsitraukti į mokymosi procesą ir padeda mokytojui stebėti pažangą, koreguoti tolimesnį ugdymą.
Praktinė pastaba mokytojui
Mokytojas turėtų permąstyti daug klausimų. Svarbu remtis mokinių jau turimomis žiniomis ir mokymosi patirtimi. Mokymasis - savo žinojimo konstravimas.
Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių interesais, o plano ir veiklų parinkime - atsižvelgti į turimas žinias apie mokinius. Mokymo turinio pritaikymas, naujų informacijos pateikimo metodų pritaikymas, praktinių veiklų ir užduočių pritaikymas bei vertinimo būdų pritaikymas yra esminiai aspektai efektyviam diferencijavimui.
tags: #sviesa #ugdymo #skirstymas #pagal #poreikius #diferencijavimas