Atmetę istorinius faktus, sutarkime: gyvūnais turime rūpintis visur ir visada, o ne vien per šventes. Tačiau skleisti gyvūnų gerovės idėjas, suburti bendraminčius, ką Lietuvos kinologų draugija daro ne pirmus metus, taip pat labai svarbu.
Šventieji globėjai yra Šventieji, į kuriuos kreipiamasi užtarimo ir pagalbos mūsų kasdieniniuose reikaluose. Tai laisvė nejausti alkio ir troškulio; nepatirti diskomforto; nejausti skausmo, sužeidimų ir ligų; laisvė išreikšti natūralų savo rūšies elgesį; laisvė nepatirti baimės ir kančių.
„Niekada nebūna per anksti kalbėti apie gyvūnų gerovę. Gali būti tik per vėlai. Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunė Kazlauskaitės tvirtinimu, kad ir kokias šventes organizuotume, kokius įstatymus ar taisykles gyvūnų gerovės srityje kurtume, viskas remiasi penkiomis gyvūnų laisvėmis.
„Tai pagrindiniai dalykai, ko gyvūnai tikisi iš mūsų, ir už ką mes, žmonės, esame atsakingi“, - savo požiūrį motyvuoja R. Eimantui žodis gerovė asocijuojasi su gyvūno emocijomis. „Kai pagalvoju apie gyvūnų gerovę, pirmiausia matau tokį vaizdą: vizgindamas uodegą atbėga laimingas šuo“, - savo požiūrį į gyvūnų gerovę išsako vilnietis Eimantas Radvilavičius, Berno zenenhundo Ačiū Duok labas šeimininkas.
Šventųjų gyvūnų globėjų tradicija ir jos ryšys su penkiomis laisvėmis
Gyvūnų gerovės kultūra stiprėja, kai dvasinės tradicijos susitinka su šiuolaikinėmis vertybėmis - penkiomis gyvūnų laisvėmis ir bendruomenine atsakomybe. Tai laisvė nejausti alkio ir troškulio; nepatirti diskomforto; nejausti skausmo, sužeidimų ir ligų; laisvė išreikšti natūralų savo rūšies elgesį; laisvė nepatirti baimės ir kančių.
Taip pat skaitykite: Birželio globėjai: kas jie?
Apie tai atvirai kalba ir tris šiba inu veislės šunis bei katiną Ozį auginantys vilniečiai Reda ir Rimtas Vaitkunskai: „Kartais mūsų paklausia, kam jums trys šunys? Bet mes juk turime keturias rankas, vadinasi, galėtume turėti ir dar vieną augintinį, jeigu tik nuspręstume. Jie mūsų draugai, mūsų džiaugsmas, šeimos nariai.
Šventieji ir jų globojamos sritys, susijusios su gyvūnais
Gyvulius ir paukščius - Šv. Naminius gyvūnus- Šv. Antanas Egiptietis, Šv. Piemenis, kerdžius- Šv. Kutbertas; Šv.Bernadeta, Paukščių ir viščiukų augintojus - Šv. Žirgus- Šv. Gilas; Šv. Liūtus -Šv. Žąsis - Šv. Žemdirbius - Šv. Jurgis, Šv. Baltramiejus.
- Kelionių ir saugumo kontekste svarbūs globėjai: Šv. Keliautojus - Šv. Antanas Paduvietis; Šv. Kristoforas; Šv. Rafaelis.
- Kenčiančius, sergančius ir gyvybę gelbstinčius globėjai: Šv. Gydytojus - Šv. Kozmas ir Šv. Damijonas; Šv. Lukas; Šv. Panteleonas.
- Gyvulius ir paukščius - Šv. Naminius gyvūnus- Šv. Antanas Egiptietis; Žemdirbius - Šv. Jurgis, Šv. Baltramiejus.
Ši sąsaja padeda suprasti, kad malda, bendruomeniškumas ir praktinis rūpestis papildo vienas kitą, o šventieji globėjai simboliškai įkvepia kasdieniams sprendimams dėl gyvūnų gerovės.
Gyvūnų globos šventės, švietimas ir bendruomenės įsitraukimas
Rengdama nuotolinį gyvūnų globos dienos minėjimą, LKD Mokymo centro komanda suorganizavo vaikų piešinių konkursą „Myliu savo augintinį“ (sulaukta daugiau kaip 700 piešinių), virtualią viktoriną „Negali būti, bet yra!“. Vaizdo įrašus - sveikinimus atsiuntė mūsų bičiuliai (įrašus galite peržiūrėti LKD socialinėje paskyroje). Publikavome ne vieną interviu su gyvūnų mylėtojais, šunų veisėjais.
Šventės dieną klausytojai sulaukė smagaus vyriško pašnekesio radijo stotyje „Kelyje“: du žurnalistai, du šunų augintojai - Antanas Šilkūnas ir Renaldas Gabartas žarstė patarimus, kaip saugiai keliauti su augintiniais, kaip pasirūpinti ne tik saugumu, bet ir gerove.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šventųjų globėjų tradicijos
Daug kuo galime pasidžiaugti, apie tai kalba ir Seimo narė Dovilė Šakalienė. Jos tvirtinimu, gyvūnų problemoms niekada nebuvo skiriama tiek daug dėmesio, kaip pastaraisiais metais: „Ir nors ne visi gyvūnų globos sprendimai yra priimti, bet tai ne sprintas, o maratonas. Ne visi pokyčiai būna greiti, svarbu, kad jie apskritai įvyktų! Ir jei palygintume visuomenės požiūrį į gyvūnus augintinius, koks buvo prieš 20-30 metų, pokyčiai išties dideli. Įvestas visuotinis gyvūnų augintinių ženklinimas, įveikta pasiutligė, visuomenė jau vertina gyvūnų šeimininkų švietimą, pasisako už šeimininkų atsakomybės didinimą.
Lietuvos kinologų draugija dėkoja Europos Parlamento nariui Petrui Auštrevičiui už nuoseklų darbą gyvūnų gerovės srityje. Vilniaus savivaldybei ir Seimo nariams, besirūpinantiems gyvūnų gerovės klausimais, sakome ačiū už ryžtą, jautrumą, supratimą. Mieliems bičiuliams - Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto studentams ir dėstytojams dėkojame už kūrybą ir meilę gyvūnams.
Penkių laisvių diegimas per švietimą ir savanorystę
Tikime, kad, norint užtikrinti vis geresnes sąlygas gyvūnams Lietuvoje, dirbti vien prieglaudoje neužtenka, todėl aktyviai užsiimame švietimu, lankomės mokyklose. Vienas pagrindinių mūsų tikslų - šviesti visuomenę. Renginiuose sutinkame daug bendraminčių, su kuriais dalinamės patirtimi, įžvalgomis apie gyvūnų priežiūrą ir jų gerovę.
Taip pat renginių metu stengiamės susipažinti su potencialiais savanoriais, tad kalbame apie savanorystės privalumus ir iššūkius. Jei yra galimybė, vežamės savo globotinius, kurie visiems pakelia nuotaiką, žaidžia su renginio lankytojais, laukia paglostymų ir tikisi surasti namus. Visada laukiame kvietimų į renginius, kuriuose būtume naudingi.
Prieglaudų istorijos: nuo idėjos iki gyvybių gelbėjimo
Nuoširdžiai tikime, kad visi be globos likę keturkojai nusipelno antro šanso, todėl jais rūpinamės, gydome ir dedame visas jėgas svajonių namų paieškai. Esame nevyriausybinė, ne pelno siekianti gyvūnų globos organizacija, kurios branduolį sudaro savanoriai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos globėjai: išsamus aprašymas ir prasmė
Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais, šiuo metu turime du padalinius: Vilniuje ir Kaune. Mūsų tikslas yra visiems globotiniams rasti namus, tad jie prieglaudoje gyvena tol, kol randa naujus šeimininkus arba miršta nuo senatvės.
Iš pradžių vykdėme gyvūnų gelbėjimo darbus, gydėme ir globojome gyvūnus savanorių namuose. Darbus pradėjome su itin ribotais ištekliais. 2010 m. persikėlėme į dabartines nuomojamas patalpas Buivydiškėse, kuriose turime galimybę globoti daugiau gyvūnų, ypač šunų. Patalpose vienu metu globojama virš 100 gyvūnų, iš kurių apie 30 - 40 šunų.
Kiekvienas mūsų globotinis mums, visų pirma, yra draugas, todėl gyvūnų nemigdome, nebent tai yra išskirtinis, nepagydomos ligos atvejis. Nuo įkūrimo 2007 m. „Lesės“ Vilniaus skyriui vadovauja Vesta Auškalnienė , kuri taip pat yra „Lesės“ direktorė, steigėja ir vienintelė dalininkė. 2006 m. Vesta taip pat buvo viena iš „Pifo“ (pirmos savanoriškos gyvūnų globos organizacijos) steigėjų.
Nuo 2011 m. Kauno „Lesė“ yra gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ padalinys. Tai viešoji įstaiga, ne pelno siekianti, ne vyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi beglobiais šunimis bei katėmis, jų nemigdo, globoja juos iki senatvės arba tol, kol jiems randa naujus namus. Nuo 2008 m. „Lesės“ Kauno skyriui vadovauja Eglė Baležentienė.
Šios programos metu 2008 m. 2010 m. prie „Lesės“ komandos Kaune prisijungė didelę patirtį gyvūnų globos srityje turinti savanorių komanda iš gyvūnų globos tarnybos „Pifas“. Buvo stipriai išplėsta „Pagauk, sterilizuok, paleisk“ programa Kauno mieste. 2011 m. vasarį buvo pasirašyta gamybinės - sandėliavimo paskirties patalpų nuomos sutartis Sausinės kaime, pradėti remonto darbai.
Esame pirmoji gyvūnų globos organizacija, kuri turi kokybės ženklą ir yra akredituota priimti savanorius iš užsienio ilgalaikiams projektams (10-12 mėn.). Kiekvienais metais, bendradarbiaudami su „Socialinis veiksmas”, priimame kelis užsienio savanorius Vilniuje, užtikrindami jiems tinkamas savanorystės sąlygas bei žmogiškuosius resursus.
Taip pat vykdome ir smulkesnius projektus, tokius kaip „Savanoris vienai dienai”. Šio projekto metu, įvairiuose renginiuose susipažįstame su naujais žmonėmis ir kviečiame juos apsilankyti mūsų prieglaudoje. Atvykusius supažindiname su prieglauda, kasdieniais joje atliekamais darbais, gyvūnais. Visada laukiame pasiūlymų ar idėjų, kur galėtume prisijungti!
Regioninės istorijos: Visagino ir Zarasų bendruomenių pastangos
Benamių gyvūnų problema Visagine, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, visada buvo labai opi. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę žmonės pradėjo išvykti iš miesto, ir vis daugiau naminių gyvūnų likdavo be namų. Kažkodėl šeimininkai manė, kad jei gyvūno neužmigdys, bet išmes jį į gatvę, keturkojį būtinai kas nors priglaus.
Taigi trys entuziastai - Aliona Liachovič, Jekaterina Kandyrina ir Emilis Mikelėnas - susibūrė ir nusprendė rasti išeitį. Savivaldybė pažadėjo prieglaudai skirti vietą, lėšų, darbuotojų. Bendromis jėgomis pavyko rasti dvi nedideles patalpas buvusios pasieniečių mokyklos teritorijoje atokiau nuo miesto, kad prieglauda netrukdytų gyventojams.
Buvo gruodžio mėnuo, o patalpos visiškai neįrengtos. Surengus kelias talkas jos buvo išvalytos, įstatyti langai ir durys. Pirmieji trys mūsų šunys žiemojo po antklodėmis ir čiužiniais. Kiekvieną rytą prieš vykdami į darbą ir vakare, jį baigę, mūsų savanoriai atvažiuodavo šerti bei pavedžioti šunų, taip pat valydavo jų „kambarius“.
Gyvūnų prieglauda po truputį plėtėsi. Buvo įrengti aptvarai šunims. Viena patalpa buvo pritaikyta katėms, taip pat įrengtas sargo kambarėlis. Vėliau buvo paruoštos atskiros karantino patalpos katėms ir šunims. Vietos buvo nedaug, bet dirbome su tuo, ką turėjome.
Mums prireikė trijų metų, kad iš miesto gatvių surinktume beveik visus benamius šunis. Žmonės ateina į talkas, dalyvauja akcijose, dovanoja ėdalą ir aukoja pinigus prieglaudos statybai bei veiklai. Kai prieglauda jau buvo praktiškai pastatyta, lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia - Visagino savivaldybė perduoda teritoriją „Smart Park“ statybai.
Bet… gyventojų padedami radome apleistą kiaulidę, tinkamą naujai prieglaudai. Per šešis mėnesius mums pavyko nuveikti tai, kas atrodė neįmanoma - išvalyti pastato vidų, išvežti šiukšles, mėšlą ir purvą, įstatyti nedidelius langus ir duris, įrengti du aptvarus šunims. Vasario mėnesį į naująją prieglaudą perkėlėme pirmuosius šunis.
Per dvejus metus kiaulidės teritorija buvo padalinta į kačių zoną, kurioje įrengta šildymo kietuoju kuru sistema, ir šunų zoną su aptvarais bei metalinėmis krosnelėmis. Taip pat buvo įrengtas ir apstatytas biuras, produktų ir įrankių sandėliai, vasaros virtuvė gyvūnams, žiemos virtuvė bei tualetas.
Didžiausia ne tik mūsų prieglaudos, bet ir visų kitų iš biudžeto finansuojamų prieglaudų problema ta, kad nuolat balansuojame ant uždarymo ribos, nes mūsų veiklai gali pritrūkti lėšų. Juk net ir be gyvūnų gydymo (o tai milžiniški pinigai) ir šėrimo, su prieglaudos priežiūra ir veiklos organizavimu susijusios išlaidos yra labai didelės.
Taip pat bendradarbiaujame su mokymo centru, prieš Kalėdas rengiame gerumo pamokas, vaikai koncertuoja ir savanoriauja per mūsų akcijas. Geri mūsų draugai - Visagino kūrybos namai ir Statybininkų klubas. Esame užmezgę glaudžius daugiašalius ryšius su Visagino savivaldybe ir miesto vadovais.
Šiuo metu regioninės asociacijos „Gyvūnų šansas“ filialą atidarėme ir Zarasuose. Gavome didžiulį puikų pastatą Kimbartiškių kaime, kuriame padedami Zarasų savivaldybės statysime „Katės namus“ - juose įsikurs katės iš Zarasų ir Visagino. Ir esame įsitikinę, kad viskas, ką esame suplanavę, tikrai pavyks.
Kasdienės pagalbos principai ir pirmoji pagalba laukiniams
Svarbiausias Gyvūnų globėjų asociacijos tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams. Radus gyvūną reikėtų atidžiai įvertinti jo būklę. Jeigu gyvūnas sveikas geriausia palikti jį ten, kur buvo rastas.
„Informuojame Jus, kad pasikeitė prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 forma, toliau - Prašymas) pateikimo tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Šiuo metu pas mus2018.01.29 į Gyvūnų globėjų asociacijos būstinę Kaune šiandien atkeliavo Naminė pelėda. NaujienosGražuolis jaunuolis Paukštvanagis į mūsų globą pateko iš Panemunės (Kaunas).
Žmonės jį rado kaip galima atsitrenkusį į langą. Palaikė paukštį per naktį, tačiau šis paukštis visai nenorėjo skristi ir kitą dieną - jis tik šuoliavo. Apžiūrėjus veterinarijos specialistams traumų taip ir nebuvo nustatyta. Nusprendėme dar naktelę palaikyti.
Šventųjų globėjų įkvepiamas socialinis audinys
Lietuvos kinologų draugija dėkoja Europos Parlamento nariui Petrui Auštrevičiui už nuoseklų darbą gyvūnų gerovės srityje. Vilniaus savivaldybei ir Seimo nariams, besirūpinantiems gyvūnų gerovės klausimais, sakome ačiū už ryžtą, jautrumą, supratimą.
Visada laukiame kvietimų į renginius, kuriuose būtume naudingi. Jeigu norėtumėte mus pakviesti, rašykite el. Padėkite mums padėti tiems, kurie negali savimi pasirūpinti.
Susiję globėjai: bendruomenių, šeimų ir jaunimo šventieji
- Jaunimą- Šv. Aloyzas Gonzaga; Šv. Jonas Berchmanas.
- Šeimas ir moteris: Šv. Motinas-Švč. Mergelė Marija; Šv. Našles- Šv. Monika; Šv. Paula, Pal. Angela Folinjietė.
- Keliautojus ir saugumo gynėjus: Šv. Kristoforas; Šv. Rafaelis; Šv. Antanas Paduvietis.
- Darbininkus ir amatininkus: Darbininkus- Šv. Juozapas; Stalius -Šv. Juozapas.
Šventųjų globėjų sąrašai parodo, kaip plačiai apimamos žmonių veiklos sritys, o gyvūnų gerovė čia tampa natūralia etikos dalimi, kurią palaiko ir tikėjimo tradicijos, ir pilietinės iniciatyvos.
Penkių laisvių praktika: nuo maldos iki teisės aktų ir kasdienybės
„Ir nors ne visi gyvūnų globos sprendimai yra priimti, bet tai ne sprintas, o maratonas. Ne visi pokyčiai būna greiti, svarbu, kad jie apskritai įvyktų! Ir jei palygintume visuomenės požiūrį į gyvūnus augintinius, koks buvo prieš 20-30 metų, pokyčiai išties dideli. Įvestas visuotinis gyvūnų augintinių ženklinimas, įveikta pasiutligė, visuomenė jau vertina gyvūnų šeimininkų švietimą, pasisako už šeimininkų atsakomybės didinimą.
Tai laisvė nejausti alkio ir troškulio; nepatirti diskomforto; nejausti skausmo, sužeidimų ir ligų; laisvė išreikšti natūralų savo rūšies elgesį; laisvė nepatirti baimės ir kančių. Atmetę istorinius faktus, sutarkime: gyvūnais turime rūpintis visur ir visada, o ne vien per šventes.
| Gyvūnų laisvė | Praktinis įgyvendinimas bendruomenėse |
|---|---|
| Laisvė nejausti alkio ir troškulio | Dovanotas ėdalas, karšto vandens atvežimas, savanorių budėjimai |
| Laisvė nepatirti diskomforto | Guoliai iš nenaudojamų daiktų, šviesą atspindinčios skarelės |
| Laisvė nejausti skausmo, ligų | Veterinarinė priežiūra, karantino patalpos |
| Laisvė natūraliam elgesiui | Aptvarai, dideli kiemai, socializacija renginiuose |
| Laisvė nepatirti baimės ir kančių | Švietimas, atsakinga globa, nemigdymo politika |
Vilniaus kolegijos studentai ir dėstytojai šia proga sukūrė du edukacinius filmus, kaip iš nenaudojamų daiktų pagaminti guolį ir šviesą atspindinčią skarelę. Vaizdo įrašus - sveikinimus atsiuntė mūsų bičiuliai (įrašus galite peržiūrėti LKD socialinėje paskyroje).
Kaip prisidėti: malda, savanorystė, auka, žodis
- Kiekvienas mūsų globotinis mums, visų pirma, yra draugas, todėl gyvūnų nemigdome, nebent tai yra išskirtinis, nepagydomos ligos atvejis.
- Visada laukiame kvietimų į renginius, kuriuose būtume naudingi.
- Žmonės ateina į talkas, dalyvauja akcijose, dovanoja ėdalą ir aukoja pinigus prieglaudos statybai bei veiklai.
- Padėkite mums padėti tiems, kurie negali savimi pasirūpinti.
Esame užmezgę glaudžius daugiašalius ryšius su Visagino savivaldybe ir miesto vadovais. Geri mūsų draugai - Visagino kūrybos namai ir Statybininkų klubas.
Šventųjų globėjų sąsajos su kasdienėmis profesijomis ir pareigomis
Gydytojus - Šv. Kozmas ir Šv. Damijonas; Šv. Lukas; Šv. Panteleonas. Darbininkus- Šv. Juozapas. Stalius -Šv. Juozapas. Žemdirbius - Šv. Jurgis, Šv. Baltramiejus. Keliautojus - Šv. Antanas Paduvietis; Šv. Kristoforas; Šv. Rafaelis.
Maldininkus- Šv. Aleksijus; Piligrimus, Maldininkus - Šv. Jaunimą- Šv. Aloyzas Gonzaga; Šv. Jonas Berchmanas. Muzikantus- Šv. Cecilija. Mokytojus- Šv. Kotryna Aleksandrietė; Šv. Grigalius Didysis. Mokinius- Šv. Mikalojus; Šv. Jonas Boskas, Šv. Ambraziejus, Šv. Benediktas.
Šios kryptys rodo, kad gyvūnų gerovės idėjos gali būti integruojamos į įvairias socialines veiklas ir profesijas, skatinant atsakingą elgesį su augintiniais, pagalbą laukiniams gyvūnams ir bendrą visuomenės jautrumo augimą.
Ir esame įsitikinę, kad viskas, ką esame suplanavę, tikrai pavyks. nes mums rūpi, kaip gyvename mes, ką jaučia kiekvienas, gyvenantis šalia mūsų ir kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai bei anūkai. Stengiamės, kad pasaulis taptų geresnis ir švaresnis, o mus remia visi, kurie mums pritaria ir kurie nori visada likti ŽMONĖMIS.
Gyvūnų gerovės tradicija, kurią įkvepia šventieji globėjai, šiandien yra gyvas ir praktinis bendruomenių darbas: nuo prieglaudų iki švietimo, nuo kasdienio rūpesčio iki strateginių sprendimų.