Šioje apžvalgoje nagrinėjami Šveicarijos sprendimai dėl žemės ūkio biudžeto, subsidijų poveikis gyvulininkystės sektoriui, palyginimai su ES politika ir praktiniai paramos mechanizmai, kurie gali būti aktualūs Lietuvos ūkininkams ir politikams.
Šveicarijos žemės ūkio biudžeto sprendimas ir jo motyvai
Šveicarijos parlamentas nusprendė žemės ūkio biudžetą 2026-2029 m. laikotarpiui išlaikyti dabartiniame 14,2 mlrd. Šveicarijos frankų lygyje.
Vyriausybė iš pradžių planavo per ateinančius metus sumažinti žemės ūkio išlaidas 1,6%. Tai buvo dalis platesnės taupymo operacijos. Tačiau didžiulis 230 mln. Ypač Šveicarijos ūkininkų sąjunga (SBV) ir kelios žemės ūkio organizacijos aktyviai pasisakė už dotacijų išlaikymą. Jie argumentavo, kad žemės ūkio sektorius jau daugelį metų dirba su ribotu biudžetu, tuo tarpu daugelis išlaidų ir kaštų yra privalomi.
Sprendimas palikti žemės ūkio biudžetą nepakeistą rodo, kad Šveicarija laikosi savo žemės ūkio sektoriaus. Žemės ūkio dotacijų išsaugojimas turi įtakos įvairioms grupėms. Ūkininkams tai reiškia stabilumą ir galimybę toliau investuoti į tvarias bei klimato atžvilgiu draugiškas žemės ūkio praktikas.
Šveicarijos politika vs ES BŽŪP: svarbūs skirtumai
Šveicarija turi savo žemės ūkio politiką, kuri skiriasi nuo Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP). Esminis skirtumas tarp Šveicarijos ir ES žemės ūkio taisyklių yra prekybos sutarčių ir aplinkosaugos reikalavimų poveikis.
Taip pat skaitykite: Slaugos sistema Šveicarijoje
Šveicarija taiko griežtesnius gyvūnų gerovės ir ekologinio tvarumo standartus nei dauguma ES šalių. Gali būti, kad šveicarų ūkininkams reikės laikytis tarptautinių prekybos taisyklių, o ES daugiausia saugo savo vidaus rinką.
Subsidijų poveikis gyvulininkystei ir sektoriaus stabilizavimas
Ūkininkams dotacijos ir subsidijos reiškia stabilumą ir galimybę investuoti. Sprendimas išlaikyti dotacijas svarbus gyvulininkystei, kurios srityje ilgalaikės tendencijos rodo gyvulių skaičiaus mažėjimą.
Žemės ūkio specialistams daugiausia nerimo kelia tai, kad pastaraisiais metais pastebimai mažėja Lietuvoje auginamų gyvulių skaičius. Nuo 2004 m. iki 2020-ųjų net 45,9 proc. sumažėjo kiaulių, 20,5 proc. - galvijų (iš jų 46,3 proc. karvių). Gyvulininkystės produkcija nesiekia ir 40 proc. šalies žemės ūkio produkcijos (prieš dešimtmetį sudarė daugiau kaip 45 proc.).
Šveicarijos griežtesni standartai ir stabilus biudžetas gali padėti išlaikyti gyvulininkystės tvarumą ir gerovę, ypač kai ūkininkai susiduria su nuolatinėmis išlaidomis ir ekonominiais iššūkiais.
Finansavimo mechanizmai ir paramos intensyvumas: pamokos iš Lietuvos praktikos
Bendroji žemės ūkio politika 2023-2027 m. finansuoti Europos Bendrija ketina skirti 395 mlrd. eurų, iš kurių 11 mlrd. turėtų tekti Baltijos šalims. Pokyčiai turėtų vykti keliomis kryptimis. Pirmiausia, ES žaliasis kursas skatina pereiti nuo tradicinių žemės ūkio metodų prie pažangesnės, našesnės ir mažiau taršios veiklos.
Taip pat skaitykite: Sąlygos gauti pensiją iš Šveicarijos
Pavyzdžiai iš Lietuvos rodo, kad paramos intensyvumas priklauso nuo vykdomos veiklos tipo: paramos intensyvumas gali siekti iki 80 proc., 65 proc., 50 proc., 40 proc. ar kitus dydžius, priklausomai nuo priemonės ir pareiškėjo statuso. Pirmiausia, paramos dydis ir intensyvumas skatina investicijas į naują techniką, infrastruktūrą bei gyvūnų gerovės priemones.
Paramos formos: parama teikiama dotacijos (vienkartinės išmokos) ir (arba) lengvatinės paskolos formomis. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc., išmokama priėmus sprendimą skirti paramą, likusi 20 proc. - vėliau.
Investicijos ir technologinė modernizacija gyvulininkystėje
Parama skirta naujai ūkio technikai įsigyti, statyboms, rekonstrukcijai ir fermų įrangai įsigyti: investuoti į mėšlo apdorojimo ir tvarkymo techniką (srutovėžius, kratytuvus, teleskopinius krautuvus) ir kitą įrangą, susitvarkyti infrastruktūrą valdoje. Parama skirta naujai ūkio technikai įsigyti produktams gabenti: pienovėžiams, sunkvežimiams ūkiniams gyvūnams vežti, transporto priemonėms su temperatūriniu rėžimu įsigyti.
Taip pat finansuojamos technologijos, skirtos dekarbonizacijai ir tvarumui didinti, pavyzdžiui, variklių modernizavimas bei biodujų ir biometano naudojimas. Pavyzdžiui, finansuojama veikla - naujų antros kartos biodegalais varomų, t. y. biodujomis, biometanu, taip pat elektra varomos žemės ūkio technikos pirkimas.
Biometanas, biodujos ir dekarbonizacija
Biometano ir (ar) biodujų panaudojimas žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą yra viena iš priemonių skatinti energetinį pereinamumą. Pareiškėjui už įsigytą įrangą ir atliktus darbus, pateikus vieną mokėjimo prašymą, mokama kompensacinė išmoka. 2024 m. kvietimui bendra projektų finansavimui skiriama lėšų suma - 2 mln. kompensacinė išmoka (subsidija) vienam pareiškėjui yra 65 proc.
Taip pat skaitykite: turizmo sektoriaus subsidijavimo tvarka Šveicarijoje
Finansuojami darbai: dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklos įrenginių perdarymas į biodujas ar biometaną naudojančius įrenginius; biometano ir (ar) biodujų saugojimo įrenginiai; užpildymo įranga; degikliai, degimo kameros arba įrenginiai, kuriuose gaminama elektros energija ir šiluma, šilumos perdavimo oro šildymui įrenginiams.
Pareiškėjų teisės, sąlygos ir administravimas
Paramos paraiškas teikti galima naudojantis elektronine forma ŽŪMIS. Paraiškos ir pridedami dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA) teikiami užpildžius elektroninę formą ŽŪMIS. Paraiška ŽŪMIS portale gali būti pateikta ne anksčiau kaip kvietimo teikti paraiškas pirmą dieną 8.00 val. ir ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 17.00 val.
Pareiškėjų rūšys apibrėžiamos pagal kodus: 01 - gamintojų organizacija (PO), 02 - gamintojų organizacijų asociacija (APO), 03 - tarpšakinė organizacija (IBO), 04 - labai maža privati įmonė, 05 - mažoji ar vidutinė privati įmonė, 06 - didelė privati įmonė, 07 - viešasis subjektas, 08 - mokslinių tyrimų centras / universitetas / mokslininkai, 09 - nevyriausybinė organizacija (NVO) / asociacija, 10 - švietimo įstaiga, 11 - vietos veiklos grupė.
Paramos paraiškos gali būti teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu, arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu.
Paraiškų finansavimo ribos ir intensyvumai
Dotacijos vienos įmonės vienam investiciniam projektui dydis negali viršyti 600 000 eurų. Didžiausia galima projekto finansuojama dalis negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės, išskyrus atvejus, kai prašoma ar sutinkama dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc.
Kvietimui skirta parama; kvietimui skirta suma ir sektoriniai paskirstymai: kvietimui skirta 40 mln. pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 12 mln. mėsinės gyvulininkystės - 12 mln., sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams - 6 mln., kitiems augalininkystės sektoriams skirta 10 mln.
| Paraiškos tipas / veikla | Maks. parama (kvietimo pavyzdys) | Paramos intensyvumas |
|---|---|---|
| Nauja žemės ūkio technika | 600 000 Eur | iki 50 proc. |
| Biometano / biodujų projektai (kompensacija) | iki 65 proc. kompensacija | iki 65 proc. |
| Pieninės galvijininkystės kvota | 12 mln. (kvietimas) | skiriasi pagal priemonę |
Gyvulininkystės sektoriaus iššūkiai ir adaptacijos poreikis
Europos Komisija priėmė pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama, kad ES klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politika iki 2030 m. būtų tinkama sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc. (palyginti su 1990 m.). Tai neišvengiamai palies ūkininkus.
Žemės ūkis privalės keistis, modernėti ir pereiti prie tvarios veiklos. Šis pokytis bus skatinamas ne tik teisinėmis, bet ir finansinėmis priemonėmis. Be to, mažesniems ūkiams kur kas sudėtingiau pritraukti investicijų į pažangias technologijas, reikalingas tvariai veiklai užtikrinti. Todėl artimiausiais metais turėtume matyti tolesnę Lietuvos žemės ūkio konsolidaciją.
Ko gali pasimokyti Lietuva iš Šveicarijos sprendimo?
- Stabilus biudžetas, galintis užtikrinti ilgalaikes investicijas į gyvulininkystės sektoriaus tvarumą ir gyvūnų gerovę.
- Griežtesni kokybės ir aplinkosaugos standartai, kurie gali būti derinami su parama siekiant padėti ūkininkams pereiti prie naujų reikalavimų.
- Paramos mechanizmų lankstumas: dotacijos, kompensacijos, lengvatinės paskolos ir specialios priemonės energijos pereinimui.
Praktiniai žingsniai ūkininkams
- Rengti paraiškas per ŽŪMIS: užtikrinti, kad visi priedai ir finansiniai skaičiavimai atitiktų reikalavimus.
- Planuoti investicijas į biometano ir biodujų technologijas, siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo dyzelino.
- Išnaudoti galimus paramos intensyvumus: jauniesiems ūkininkams, gyvulininkystės sektoriui ir intensyviai investuojantiems ūkiams dažnai taikomi prioritetai.
- Derinti modernizaciją su gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimais, kad būtų užtikrintas prieinamumas prie išorinių rinkų ir subsidijų.
Šveicarijos sprendimas išlaikyti žemės ūkio biudžetą rodo prioritetą užtikrinti sektoriaus stabilumą ir tvarumą. Šis pavyzdys gali būti naudingas formuojant strategijas gyvulininkystės sektoriaus palaikymui, ypač kai kalbama apie technologijų diegimą, dekarbonizaciją ir gyvūnų gerovės išlaikymą.
tags: #sveicarijos #subsidijos #gyvuliams