Pavyzdžiui, neretai gyventojai galvodami apie ateitį susimąsto, kas nutiktų su pensijai kauptais pinigais po jų mirties. O tai nemažai priklauso nuo to, ar asmuo buvo sulaukęs pensinio amžiaus, ar ne. Taigi, kas gyventojui mirus vyksta su „Sodros“ pensijos ir II pensijų pakopos lėšomis?
Kodėl pensijų pinigai atitenka svetimiems?
Taip yra todėl, kad pensijų sistema Lietuvoje remiasi einamojo finansavimo principu. Tai reiškia, kad pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų. „Kitaip tariant, dirbdami ir mokėdami įmokas „mokame“ pensijas dabartiniams pensininkams, o išėję į pensiją gausime pensijas, kurias finansuos tuo metu dirbantys ir įmokas mokantys žmonės“, - kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt nurodė „Sodra“.
Sodros (I pakopa): mokėjimai, metu ir paveldėjimas
Pagal įstatymus, kiekvienas dirbantis asmuo kas mėnesį pensijų socialiniam draudimui turi mokėti 8,72 proc. nuo savo atlyginimo. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba vidutinį lietuvišką 2415,7 euro atlyginimą (prieš mokesčius), per mėnesį už būsimą pensiją „Sodrai“ turi sumokėti beveik 211 eurų. Per metus susidaro nemenka suma - 2532 eurai. Jei žmogus už tokią algą pradirba 30 metų, tuomet per juos „Sodrai“ už pensiją turi sumokėti beveik 76 tūkst. eurų.
Jeigu darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus ir išėjęs į pensiją ilgai gyvena, didelė tikimybė, kad ši suma arba didelė jos dalis jam bus išmokėta. Visgi, jei žmogus miršta anksčiau laiko, visi jo sumokėti pinigai atitenka svetimiems žmonėms.
Anot jos specialistų, mokėdami socialinio draudimo įmokas žmonės nekaupia pinigų - jie kaupia darbo stažą ir pensijų apskaitos vienetus, kurie vėliau lemia pensijos dydį. „Kai miršta senatvės pensijos gavėjas, kuris savo mirties mėnesį dar negavo pensijos, ji išmokama mirusįjį laidojančiam asmeniui. Kartu išmokama paskirtos pensijos vieno mėnesio dydžio suma. Po žmogaus mirties jo sutuoktiniui ar sutuoktinei yra mokama našlių pensija, kurios dydis yra vienodas visiems gavėjams ir nepriklauso nuo mirusiojo pensijos dydžio“, - apibendrino „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Krizės laikotarpio pensijų atstatymas
II pakopa: kaupimas, anuitetas ir paveldėjimas
Tuo metu su II pakopos pensijomis yra kiek kitaip. Kiekvieną mėnesį ją kaupiantis asmuo sumoka 3 proc. nuo savo atlygio. Taigi tas pats vidutinį atlygį uždirbantis asmuo papildomam pensijos kaupimui sumoka apie 73 eurus (2415,7 x 0,03). Per metus tai yra apie 876 eurus. Jei tokią algą gaunantis žmogus pensiją II pakopoje kaupia 30 metų, jis susimoka apie 26,3 tūkst. eurų.
Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus, ši suma, investicinis prieaugis ir valstybės skatinamųjų įmokų suma yra dalijama į dalis, kurios kiekvieną mėnesį yra pridedamos prie jo „Sodros“ pensijos. Ši dalis yra vadinama anuitetu. Tai reiškia, kad anuitetas yra periodinė pensijų išmoka, kai sukauptas turtas „paverčiamas“ reguliariais mokėjimais visam likusiam gyvenimui, nepriklausomai nuo to, kiek žmogus gyvens.
Pavyzdžiui, 2025 m. gruodį anuitetą įgiję gyventojai vidutiniškai gaudavo 78,05 euro (be paveldėjimo teisės), o su paveldėjimu - 66,75 euro. Neretai specialistai pabrėžia, kad apie II pensijų pakopą sklando nemažai mitų, pavyzdžiui, kad mirus jų pinigai atitektų pensijų fondų valdymo įmonei ar „Sodrai“. Visgi tiesa yra ta, kad sukaupti pinigai yra žmogaus nuosavybė ir jie jokiais būdais neatitenka nei pensijų fondų valdymo įmonei, nei „Sodrai“.
LIPFA pažymi, kad, jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visas jo II pakopoje sukauptas turtas yra paveldimas. Tokiu atveju lėšos paveldimos pagal mirusiojo sudaryta testamentą arba įstatymą (giminystės ryšį). „Paveldėtojai per tris mėnesius nuo mirties dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ta pati tvarka galioja, ir jei gyventojas jau sulaukė pensinio amžiaus, bet nespėjo sudaryti pensijų išmokos sutarties“, - pabrėžė asociacija.
Tuo metu, jei žmogus pensijos sulaukia, jis gali įsigyti pensijų anuitetą ir pasirinkti vieną iš trijų anuiteto rūšių, iš kurių dvi - su paveldėjimo galimybe. Pasirinkus anuitetą šios lėšos laikomos ir investuojamos specialiame fonde, iš kurio mokami pinigai pensijos sulaukusiems II pakopos dalyviams. Išmokos apskaičiuojamos maždaug 20 metų laikotarpiui, nes apytikriai tiek vidutiniškai gyvena pensijos sulaukę lietuviai.
Taip pat skaitykite: Tvarka dėl kompensavimo
Tai reiškia, kad II pensijų pakopoje sukaupti pinigai paveldėtojams neatitenka tik tuo atveju, kai pats kaupiantysis pasirenka anuitetą be paveldėjimo galimybes. LIPFA dalijasi, kad per ketvirtį fiksuojama per tūkstantį paveldėjimo atvejų, o išmokėtos sumos paskutinį ketvirtį sudarė apie 7 mln. eurų.
Įstatyminis reguliavimas: kompensavimo įstatymas ir jo pasekmės
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, nustatantis 2010-2011 m. nemokėtų pensijų dalių dėl draudžiamųjų pajamų sumažinimo kompensavimo tvarką, įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d. Įsigaliojimo data ir tapo ta, deja, bet išskiriančia pensininkus, linija. Iki šios datos mirę pensininkai pagal įstatymus dar neturėjo to turto, t.y. tos nurėžtosios dalies kompensavimo, todėl jų artimieji nieko ir nepaveldėjo.
"Sodros" duomenimis, sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo Lietuvoje nesulaukė 167 tūkst. pensininkų - jie mirė iki 2014 m. gegužės 22 d., kai įstatymas įsigaliojo. Jiems neišmokėta 135 mln. eurų. Po 2014-ųjų gegužės 22-osios iš viso mirė apie 12,6 tūkst. pensininkų. Jiems apskaičiuota 3,76 mln. eurų kompensacijų suma. Iki šiol gauta apie 4,5 tūkst.
Praėjusių metų rudenį Seimas po pateikimo nepritarė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisoms, kurios siūlo mirusiam pensininkui neišmokėtos pensijos dalį išmokėti jo paveldėtojams. Seimas nepritarė Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui pasiskolinti pinigų ir kompensacijas išmokėti greičiau negu siūlo Vyriausybė - už parlamentaro pataisas balsavo 43 Seimo nariai, prieš - 22, o susilaikė 30 parlamentarų.
Kompensacijų dydžiai, grafikas ir finansiniai aspektai
Skaičiuojama, kad kompensacijoms reikėtų beveik 141 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atitekų dirbusiems pensininkams. 2010-2011 metais dirbusiems pensininkams, kurių yra apie 85 tūkst., Vyriausybė siūlo 2016 metų birželį išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc. prarastų pensijų. Taip pat siūloma nustatyti analogišką kompensavimo tvarką 7,5 tūkst.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie pensijų grąžinimą
Skaičiuojama, kad 2016 metais papildomoms išmokoms iš „Sodros“ biudžeto reikės apie 12,3 mln. eurų, o 2017-2019 metais jos būtų mokamos iš valstybės biudžeto. 2010-2012 metais valstybinių pensijų gavėjams buvo neišmokėta apie 13 mln. eurų, iš jų apie 2,7 mln. eurų jau išmokėta pagal teismų sprendimus. 2016 metais šioms kompensacijoms reikės 1,03 mln. eurų, o 2017-2019 metais - po 3,09 mln. eurų.
2010-2011 metais dirbusiems pensininkams, kurių yra apie 85 tūkst., Seimas nutarė 2016 metų antrame ketvirtyje išmokėti 33 proc., 2017 metais - taip pat 33 proc., o 2018 metais - po 34 proc. prarastų pensijų. Taip pat siūloma nustatyti analogišką kompensavimo tvarką 7,5 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, kuriems nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 dienos jos buvo sumažintos, nes žmonės dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Dirbusiems pensininkams bus išmokėta apie 121 mln. eurų. Valstybinių pensijų gavėjams - apie 10 mln. eurų. Seimas nutarė, kad visos lėšos bus kompensuotos iš valstybės biudžeto.
Seimas birželį leido išmokėti kompensacijas mirusių dirbusių senatvės bei valstybinės pensijos gavėjų paveldėtojams. „Sodros“ duomenimis, kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. pensininkų - jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl sumažintų pensijų kompensavimo. Naujai išrinktoji valdžia paskubino kompensacijų mokėjimą dirbusiems pensininkams ir žada kitąmet galutinai atsiskaityti su dar gyvais nuskriaustaisiais, tam skyrusi 81 mln. eurų. Tačiau tie nelemti 7,5 mln. Kyla klausimai dėl socialinio teisingumo.
Paveldėjimo tvarka praktikoje
Dėl mirusiam pensijos gavėjui apskaičiuotos ir neišmokėtos kompensuojamos pensijos sumos „Sodros“ Gargždų skyriui prašymus jau pateikė 39 paveldėtojai. Jiems buvo išmokėta 29 500 Lt (8 543 €). „Paveldėtojas turi kreiptis į artimiausią „Sodros“ teritorinį skyrių ir pateikti paveldėjimo teisės liudijimą arba (ir) mirusį pensininką pergyvenęs sutuoktinis turi pateikti nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą ir prašymą išmokėti kompensuojamą sumą“, - procesą paaiškino B. Petrauskienė.
„Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams“, - dalijosi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
Kritika, socialinis teisingumas ir alternatyvūs požiūriai
Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas Seime ne kartą pasisakė, kad pensijų kompensavimui skiriama per daug lėšų ir dėmesio. „Lietuvos įstatymai ir Civilinio proceso kodekso tvarka nenumato galimybės sprendimų priimti atgaline data. Žinoma, gal ir buvo galima įstatymu patvirtinti tokią nuostatą, bet esu įsitikinęs, kad mes per daug dėmesio skiriame praeičiai. Šiandien reikia remti gyvenančius žmones, didinti jiems mokamas pensijas. Mes negalime kalbėti apie bendrą pensijų didinimą ir tai yra žymiai blogesnis dalykas nei pensijų kompensavimas paveldėtojams. Juolab kad pensijos jau atkurtos į prieškrizinį lygį, o darbo užmokestis dirbantiesiems - ne.
Viktoras Uspaskichas tvirtina, kad sumažintų pensijų kompensacijos turi priklausyti ir mirusių pensininkų paveldėtojams. "Jeigu ta pensijas priklausė tam žmogui ir jis mirė, jeigu nebūtų atimta, jis ją būtų turėjęs, būtų ko gero padėjęs į taupomąją kasą. Tai iš jos paveldėjimas yra. Tai kodėl pensija, kurią atėmė ir turi grąžinti, negali būti paveldima?" - ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė V.Uspaskichas.
Socialinis teisingumas ir dvejopi standartai kelia klausimus: Nejaugi net po mirties valdininkui ir paprastam piliečiui galioja dvejopi standartai? Tikrai labai keistai atrodo, kad vienu atveju kompensacijų paveldėjimas atrodo savaime aiškus, o kitu mirę žmonės ir jų artimieji laikomi tarsi trečiarūšiai. Socialinis teisingumas atkuriamas, kai valdžia nusprendžia grąžinti tai, ką iš tavęs buvo atėmusi. Bet yra kiti faktoriai - tu turi gyvas sulaukti tos dienos arba turi eiti atitinkamas pareigas.
Praktiniai patarimai paveldėtojams
- Paveldėtojai per tris mėnesius nuo mirties dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
- Paveldėtojas turi kreiptis į artimiausią „Sodros“ teritorinį skyrių ir pateikti paveldėjimo teisės liudijimą arba (ir) mirusį pensininką pergyvenęs sutuoktinis turi pateikti nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą ir prašymą išmokėti kompensuojamą sumą.
- Jei gyventojas mirė nesulaukęs pensinio amžiaus, visas jo II pakopoje sukauptas turtas yra paveldimas.
- Jei pensijos kaupėjas pasirinko anuitetą be paveldėjimo galimybės, sukaupti pinigai paveldėtojams neatiteks.
Santraukos lentelė: pagrindiniai skirtumai tarp Sodros ir II pakopos paveldėjimo
| Aspektas | Sodra (I pakopa) | II pakopa |
|---|---|---|
| Kaupimo pobūdis | Einamojo finansavimo principas, įmokos naudojamos dabartiniams pensininkams | Sukaupta nuosavybė, investicinis prieaugis |
| Paveldėjimas | Mirus pensininkui išmokama vieno mėnesio pensija laidojančiajam; našlių pensija priklauso sutuoktiniui | Sukauptos lėšos paveldimos, jei neparinktas anuitetas be paveldėjimo |
| Anuitetas | Netaikomas | Galima pasirinkti su/paslankiu paveldėjimu; be paveldėjimo - paveldėtojams neperduodama |
| Teisinis reglamentavimas kompensacijoms | Komplikuota dėl įstatymo įsigaliojimo datos ir kompensacijų skyrimo | Aiškesnė paveldėjimo tvarka pagal LIPFA nurodymus |
Verslo tema. Pokyčiai II pensijų kaupimo pakopoje – viskas, ką reikia žinoti
Aktualūs skaičiai ir poveikis
Seime pradėta svarstyti per krizę sumažintų senatvės ir invalidumo pensijų kompensavimo tvarka numato, kad išmokos bus pradėtos mokėti šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Jų laukia 485 tūkst. žmonių, o kompensacijoms reikės apie 450 mln. eurų. Tačiau nustatyta senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo tvarka netenkina mirusiųjų pensininkų paveldėtojų. Seimo nutarimu, mirusio artimojo negautą pensijos dalį atsiimti gali tik tie paveldėtojai, kurių artimasis pasimirė įsigaliojus įstatymui - po 2014 m. gegužės 22 d.
„Sodros“ duomenimis, kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. pensininkų - jie mirė iki 2014 m. gegužės 22 d., kai įsigaliojo įstatymas dėl sumažintų pensijų kompensavimo. It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, per keturis šių metų mėnesius „Sodra“ turi apie 60 mln. litų viršplaninių pajamų. Ministrės teigimu, kompensacijų tikisi 485 tūkst. Pensijoms kompensuoti iš viso reikės apie 450 mln. litų, iš jų apie 90 mln. litų bus išmokėta dar šiemet, o 2015-2016 metais - po 180 mln. litų.
tags: #sumazintu #pensiju #kompensavimas #mirusiuju #artimiesiems