Lietuvoje planuojama statutinių pareigūnų pensijų reforma kelia didelį nerimą profesinėms sąjungoms ir patiems pareigūnams. Buvę policijos pareigūnai ir toliau kovoja teismuose dėl sumažintų valstybinių pensijų grąžinimo. Nors senatvės pensijos daugeliui pensininkų jau mokamos nesumažintos nuo praėjusių metų pradžios, pareigūnams jos tebėra sumažintos.
Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) kreipėsi į vidaus reikalų ministrę, siūlydamos valstybinių pensijų reformą įgyvendinti tik iš dalies, t. y. spręsti mažų valstybinių pensijų indeksavimą. Seimui pateiktas projektas, kuriuo ketinama keisti statutinių pareigūnų pensijų skyrimo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
Kas laikoma sumažintomis pareigūnų pensijomis ir kodėl kilo ginčai
„Pensinė“ istorija siekia dar 2001-uosius metus, kai buvo priimtas sprendimas apskritai nemokėti pensijų dirbantiems pensininkams, esą jie gauna atlyginimą. Tokia tvarka truko iki tol, kol 2003 m. Antrą kartą „pensinė“ istorija pasikartojo 2010-aisiais. Tuomet buvo priimtas sprendimas dėl sunkios ekonominės padėties laikinai sumažinti pensijas. Tačiau toks laikinas sumažinimas turi numatyti ir tos neišmokėtos dalies grąžinimo mechanizmą.
Kaip Alfa.lt teigė advokatas, pats buvęs pareigūnas ir VRM pensininkų sąjungos pirmininkas Algimantas Medelis, grąžinimo mechanizmo nėra. „Aš jau padėjau kryžių ant viso šio reikalo, treji metai grąžinimo mechanizmo nėra, be to, ir terminą pareigūnams pratęsė. Tada, 2010 m., dirbantys pensininkai pareigūnai nukentėjo dvigubai. Mokėjimo koeficientas buvo sumažintas nuo 1,5 iki 1,30. Tai sudarė maždaug tokį patį procentą, kiek nurėžta visiems pensininkams - apie 20 procentų. Tačiau dirbantiems kirto ir antrą kartą - jiems sumažino ir kaip dirbantiems.
„Aš noriu gauti visą pensiją, kaip ir visi žmonės. Kuo policininkai kalti, kad dirbo policijoje“, - teigė V. Navickas. Kaip minėta, senatvės pensijos jau metus mokamos nesumažintos, tačiau pareigūnams iki 2014 m. sausio pratęstas terminas vis dar tebemokėti maždaug 20 procentų mažesnes pensijas.
Taip pat skaitykite: Pareigūnų pensijų kompensavimo procesas
Konstitucinio Teismo pozicija ir grąžinimo pareiga
Konstitucinis Teismas nagrinėjo konstitucinės justicijos bylą pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą. Į Konstitucinį Teismą pareiškėjas kreipėsi sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo, be kita ko, dėl buvusiam vidaus reikalų įstaigos pareigūnui neišmokėto pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžių skirtumo, susidariusio, kai dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo ir jo vidurkio.
Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, jog iš ginčyto Grąžinimo įstatymo preambulės matyti, kad šis įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas, privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, asmenys įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais.
Pareiškėjo teigimu, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjai, kurie jiems skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui pasirinko paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, nepatenkantį į laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), atsidūrė nepalankesnėje padėtyje nei tie asmenys, kurie jiems skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui pasirinko atitinkamą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų 12 mėnesių laikotarpį, patenkantį į minėtą laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas).
Teisinė padėtis ir teismų praktika dėl grąžinimo
Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Vytautas Navickas į teismą kreipiasi jau antrą kartą, piktindamasis tokia valstybinių pensijų gavėjų diskriminacija. Konstituciniam teismui pernai priėmus nutarimą, pripažinusį, kad nuostata dirbantiems pensininkams labiau mažinti pensijas negu nedirbantiems prieštarauja Konstitucijai, jie vėl kreipėsi į teismus. Bent jau pirmose instancijoje dauguma bylų jau išnagrinėtos ir priimti palankūs jiems sprendimai. Tačiau reikia pabrėžti, kad skundai buvo patenkinti tik iš dalies.
Taigi, darytina išvada, kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, asmuo dėl pažeistų teisių visų pirma privalo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, gali skųsti nepalankų sprendimą teismui. Iš esmės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys gali apginti per trejų metų terminą. Pažymėtina, kad šis terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos asmeniu išmokėjimo dienos.
Taip pat skaitykite: Krizės laikotarpio pensijų atstatymas
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis trejų metų terminas per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo nėra naikinamasis priešingu atveju būtų pažeistos asmens konstitucinės teisės, nes teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai - jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Todėl teismai spręsdami ginčus, kylančius dėl valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo ir nurodę, kad praleistas trejų metų terminas, jį atnaujina konstatuodami, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.
Teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Pareigūnų ir karių valstybinę pensiją moka šią pensiją paskyrusi atitinkama šių nuostatų 22 punkte nurodyta centrinė institucija, išskyrus Generalinę prokuratūrą, Muitinės departamentą ir Kalėjimų departamentą, kurių paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau - Fondo administravimo įstaigos). Sprendime nurodoma atsisakymo skirti pensiją priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
Grąžinimo kelias gavėjams: žingsniai ir įrodymai
Taigi, darytina išvada, kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, asmuo dėl pažeistų teisių visų pirma privalo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, gali skųsti nepalankų sprendimą teismui. Šių nuostatų 12 punkte nurodytoms institucijoms asmuo turi pateikti dokumentų originalus. Jeigu atsisakoma skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas ar Kalėjimų departamentas (toliau vadinama - centrinės institucijos) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo kopiją.
Pensininkui mirus, atitinkamos šių nuostatų 24 punkte nurodytos pareigūnų ir karių valstybinę pensiją mokančios institucijos sprendimu pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar už vieną mėnesį paskirtos ir apribotos Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo. Pagrindas šiuo atveju mokėti pensiją - laidojusio asmens pateiktas prašymas ir mirties liudijimo originalas.
Kompensacinės garantijos ir profesinių sąjungų argumentai
Anot R., prastai apmokama, be veikiančių kompensacinių garantijų statutinė tarnyba - silpna/bloga tarnyba. Pareigūnų pensija - priemonė, kompensuojanti vidaus tarnybos ypatumus bei papildoma socialinė apsauga. Keisdama pamatinius, statutinę tarnybą reglamentuojančius įstatymus, mažindama pareigūnų garantijas valstybė kartu pamina esminius - teisinio tikrumo, teisinio saugumo - principus, kurie yra neatsiejami teisinės valstybės elementai.
Taip pat skaitykite: Tvarka dėl kompensavimo
Profesinių sąjungų atstovai nuogąstauja, kad reforma paskatintų pareigūnus, kurių ir taip trūksta, palikti tarnybą. Reikėtų galvoti, kaip išsaugoti patyrusius pareigūnus, kaip teisėsaugos statutinę tarnybą padaryti patrauklią, netgi galvoti apie papildomas garantijas, bet jokiu būdu jų nemažinti. Jau dabar ryškėja personalo senėjimo tendencijos, tarnybą palieka daugiau pareigūnų, nei ateina naujų, menksta pasitikėjimas statutine valstybės tarnyba. Inicijuojami, pareigūnų garantijas mažinantys teisės aktai šį pasitikėjimą dar labiau mažina.
Pasak K., ilgamečiai darbuotojai yra ir mentoriai, kurie perduoda gerąją praktiką, padeda jaunimui jų darbo pradžioje, taip išvengiant klaidų tarnyboje. Sutinkama su buvusiais pareigūnais, kad seniai paskirtos pareigūnų valstybinės pensijos yra labai mažos, manoma, jog jų indeksavimas jau seniai turėjo būti įtvirtintas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Tačiau spręsti šią problemą dabar tarnaujančių pareigūnų sąskaita - neteisinga, ką dabar ir bando daryti politikai.
Planuojami pakeitimai ir jų poveikis išėjimo sąlygoms
Pagal šį projektą, ištarnavęs 25 metus pareigūnas, bet neturėdamas 55 metų stažo, negalės gauti valstybinės pensijos iškart, nors palikti tarnybą galės. Dabar, ištarnavęs 25 metus pareigūnas, jeigu jis palieka tarnybą, iškart gauna valstybinę pensiją, o sulaukęs senatvės pensijos amžiaus - ir senatvės pensiją. Projekte numatyti atvejai, kai valstybinė pensija netgi mažėtų.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Indeksavimas nuo 2026 m.: kada ir kaip bus mokamos padidintos išmokos
Nuo kitų metų pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos pensijos. Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro.
| Pensija 2025 m. (eurais) | Pensija 2026 m. (orientacinė) | Padidėjimas (eurais) |
|---|---|---|
| ~474 | ~527 | ~53 |
| ~575 | ~639 | ~64 |
| ~624 | ~694 | ~70 |
| ~724 | ~805 | ~81 |
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. 2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro.
Kas turi teisę į pareigūnų ir karių pensijas ir kas moka išmokas
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių valstybinę pensiją moka šią pensiją paskyrusi atitinkama šių nuostatų 22 punkte nurodyta centrinė institucija, išskyrus Generalinę prokuratūrą, Muitinės departamentą ir Kalėjimų departamentą, kurių paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau - Fondo administravimo įstaigos). Kai kuriuos darbus, susijusius su šių pensijų mokėjimu, už sutartą atlyginimą gali atlikti ryšių, kredito ir kitos organizacijos.
Reformos pasekmių rizikos: personalo motyvacija ir pasitikėjimas tarnyba
Profesinių sąjungų atstovai nuogąstauja, kad reforma paskatintų pareigūnus, kurių ir taip trūksta, palikti tarnybą. Reikėtų galvoti, kaip išsaugoti patyrusius pareigūnus, kaip teisėsaugos statutinę tarnybą padaryti patrauklią, netgi galvoti apie papildomas garantijas, bet jokiu būdu jų nemažinti. Jau dabar ryškėja personalo senėjimo tendencijos, tarnybą palieka daugiau pareigūnų, nei ateina naujų, menksta pasitikėjimas statutine valstybės tarnyba. Inicijuojami, pareigūnų garantijas mažinantys teisės aktai šį pasitikėjimą dar labiau mažina.
Lietuvoje planuojama statutinių pareigūnų pensijų reforma kelia didelį nerimą profesinėms sąjungoms ir patiems pareigūnams. Kompensacinės garantijos pareigūnams yra esminė motyvacinės ir socialinės apsaugos sistemos dalis, todėl sumažintų pensijų grąžinimo tvarka ir sąlygos turi atitikti teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Konferencijos akcentai ir viešos diskusijos
Š. m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Baltojoje salėje vyko mokslinė - praktinė konferencija "Pareigūnų socialinės garantijos. Nusavintų pareigūnų pensijų grąžinimas". Konferencijos atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Konferenciją savo pranešimu pradėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Teisės departamento teisėjo padėjėja Monika Lapukaitė. Antroje konferencijos dalyje buvo kalbėta apie pareigūnų ir karių, įšėjusių į pensiją integracijos į darbo rinką problemas ir jų sprendimo būdus.
Tuo tarpu buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, o dabar komiteto narys Stasys Šedbaras Alfa.lt kategoriškai pareiškė, kad biudžete šiemet tokių lėšų nenumatyta. Be to, galbūt terminą net reikės pratęsti iki 2014-ųjų pabaigos. „Nuolatiniai pratęsinėjimai yra diskriminacija. Nei Seimas, nei Vyriausybė nieko nenori matyti“, - sakė A.
Teisinės technikos niuansai, turintys įtakos grąžinimui
Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip karių ir pareigūnų valstybinė netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, atsižvelgiant, ar pareigūnas mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ar dėl kitų priežasčių. Pareigūnams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.
Pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai institucijai apie tai, kad jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, per 10 dienų nuo šio statuso atsiradimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti šios institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.
Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją. Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos.
Mažos „senos“ pareigūnų pensijos ir indeksavimas
Sutinkama su buvusiais pareigūnais, kad seniai paskirtos pareigūnų valstybinės pensijos yra labai mažos, manoma, jog jų indeksavimas jau seniai turėjo būti įtvirtintas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Nuo kitų metų pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos pensijos. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Tačiau spręsti šią problemą dabar tarnaujančių pareigūnų sąskaita - neteisinga, ką dabar ir bando daryti politikai. Pareigūnų pensija - priemonė, kompensuojanti vidaus tarnybos ypatumus bei papildoma socialinė apsauga. Keisdama pamatinius, statutinę tarnybą reglamentuojančius įstatymus, mažindama pareigūnų garantijas valstybė kartu pamina esminius - teisinio tikrumo, teisinio saugumo - principus, kurie yra neatsiejami teisinės valstybės elementai.
Konkrečios situacijos: skaičiai ir pavyzdžiai
Konkretus pavyzdys: vienam buvusiam pareigūnui (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.) perskaičiavus pensiją pagal koeficientą ji nuo 2165,44 Lt į rankas sumažėjo iki 1732,35 Lt. Sumažinus dar kartą kaip dirbančiam pensininkui jos beliko 618,62. Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Institucinė atsakomybė ir ryšys su bendra valstybine pensijų sistema
Pareigūnų ir karių valstybinę pensiją moka šią pensiją paskyrusi atitinkama šių nuostatų 22 punkte nurodyta centrinė institucija, išskyrus Generalinę prokuratūrą, Muitinės departamentą ir Kalėjimų departamentą, kurių paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau - Fondo administravimo įstaigos). Kitus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimus, nenumatytus šiuose nuostatuose, reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156.
Pareigūnams ir kariams, atleistiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki šio įstatymo įsigaliojimo, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą bei pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį.
Pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems numatytą laiką, pensijos skyrimas ir galimos nepriemokos grąžinimas yra neatsiejami nuo teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių ir nuosavybės apsaugos principų, suformuotų Konstitucinio Teismo praktikoje. LPPS ir LRITĮPS siūlo valstybinių pensijų reformą įgyvendinti tik iš dalies, t. y. spręsti mažų valstybinių pensijų indeksavimą.
tags: #sumazintu #pareigunu #pensiju #grazinimas