Sumanioji edukacija socialinėms industrijoms: principai ir taikymas

Parengė dr. I.

Vis dažniau viešojoje politikoje, versle ir akademinėse diskusijose skamba terminas socialinė inovacija. Ar tai nėra madinga etiketė, „prilipusi“ prie senų programų? Bendrai yra priimta laikyti, kad socialinės inovacijos yra bandymas naujais, dažnai tarpdisciplininiais būdais spręsti kompleksines visuomenės problemas - nuo jaunimo nedarbo ir vienišumo iki maisto švaistymo ar klimato kaitos. Ir tam Europos komisija skiria tikrai nemažą dėmesį.

Socialinių inovacijų kilmė, samprata ir vieta politikoje

Ankstyviausi bandymai kalbėti apie socialines inovacijas siekia XIX a. dažnai utopiniais laikomų socialinių reformatorių idėjomis. Daugiau dėmesio socialinėms inovacijoms kaip atskirai koncepcijai pradėta skirti XVIII-XIX a., kuomet į socialines inovacijas buvo žiūrima kaip į naujoves, nešančias socialinius-politinius pokyčius, revoliucijas, priešinant jas su konservatyviomis priemonėmis išlaikyti visuomenę nepakitusią. Kaip to meto socialinių inovacijų pavyzdžius galime laikyti Auguste Comte švietimo idėjas, įstatymus dėl darbinių santykių, darbo sąlygų bei sąjungų.

Konceptualus lūžis įvyko tik XXI a. pradžioje. 2010 m. Europos Komisijos Politikos patarėjų biuras (BEPA) iškėlė idėją, kad socialinė inovacija yra ir tikslas, ir priemonė - ji ne tik sprendžia socialinę problemą, bet ir stiprina bendruomenės gebėjimą veikti (šaltinis: European Commission). Pagal BEPA socialinė inovacija - tai naujos idėjos, produktai, paslaugos ar modeliai, kurie vienu metu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius bei bendradarbiavimo formas (šaltinis: European Commission). Šis dvigubas tikslas skiria socialines inovacijas nuo socialinio verslo, kuriame pabrėžiamas tvarus verslo modelis ir finansinė grąža, ir nuo tradicinės NVO veiklos, kurios nebūtinai siekia inovuoti.

Tyrėjai įvardija skirtingus požiūrius į socialines inovacijas - nuo pragmatinių (socialinė nauda) iki sisteminių galios struktūrų pokyčių, tačiau visoms bendra tai, kad socialinės inovacijos pasižymi naujumu ar kitoniškumu, socialinės vertės kūrimu ir bendruomenių ar susijusių dalyvių įtrauka. Ir čia norisi sustoti.

Taip pat skaitykite: sumaniųjų socialinių sistemų taikymo metodai

Europos lygmens prioritetai ir finansavimas

2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė Socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEAP). Jo tikslas - iki 2030 m. išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, kuriant palankų reguliavimą, atveriant finansavimo galimybes ir stiprinant socialinės ekonomikos pripažinimą. Plane numatyta atnaujinti pirkimų bei valstybės pagalbos gairės ir įkurti Europos socialinių inovacijų kompetencijų centrą.

Europos socialinio fondo agentūra 2022 m. 2021 metais taip pat priimtas ESF+ reglamentas (EU 2021/1057). Jo 2 straipsnio 8 p. Kiekviena valstybė narė privalo turėti bent vieną socialinei inovacijai skirtą prioritetą, kuriam galima taikyti iki 95 proc. Kad socialinės inovacijos kurtųsi ir augtų, reikia pinigų. Ne naujiena, kad ES siūlo projektinio finansavimo modelį.

Norint, kad projektai neužstrigtų bandomojoje fazėje, OECD 2025 m. projektų paraiškos, skirtos kurti ar plėsti socialines inovacijas, pirmiausia turi atitikti naujo reglamento reikalavimus. Vėliau balai skiriami už socialinį aktualumą, poveikio matavimo planą bei plėtros galimybes. Pačioje stebėsenos sistemoje bendri dalyvių rodikliai papildomi programoms specifiniais rodikliai, pavyzdžiui, sukurtų prototipų skaičiumi, į „Scale“ fazę perėjusių inovacijų dalimi ar naujų tarpsektorinių partnerysčių kiekiu.

SEAP suteikė strateginį karkasą, ESF+ turi užtikrinti galingą finansinį pastiprinimą, o OECD 3S modelis pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti. Kartu visa tai turėtų suformuoti ekosistemą, kuri iš esmės turėtų sukurti proveržį socialinių inovacijų rinkoje. Kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias ESF+ priemones Lietuvoje jau vyksta. Pvz. kvietimas: „Socialinių inovacijų veiklų neformalaus ugdymo ir (arba) iniciatyvų srityse įgyvendinimas“. Nemažai galimybių turėtų pasirodyti jau šį rudenį.

Sumanioji edukacija: samprata ir ryšys su socialinėmis inovacijomis

Sumanioji edukacija - tai požiūris ir praktika, kuri apima skaitmeninių technologijų, tarpsektorinio bendradarbiavimo ir į bendruomenę orientuotų mokymo metodų integravimą į ugdymą, siekiant spręsti realias socialines problemas. Šiuolaikinė rinka keičiasi precedento neturinčiu greičiu, o vartotojų lūkesčiai nuolat auga. COVID-19 pandemija dar labiau pagreitino skaitmeninės transformacijos procesus. Skaitmeninė strategija šiandien yra ne papildoma verslo galimybė, o būtina sąlyga išlikti konkurencingam nuolat besikeičiančioje rinkoje.

Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms

Skaitmeninė strategija - tai visapusiškas verslo planas, nurodantis, kaip organizacija naudos skaitmenines technologijas siekdama savo tikslų. Sėkminga skaitmeninė strategija apima ne tik technologijų diegimą, bet ir organizacinės kultūros keitimą, procesų optimizavimą, duomenų valdymą ir nuolatinį darbuotojų įgūdžių tobulinimą. Technologijos ir vartotojų lūkesčiai nuolat keičiasi, todėl skaitmeninė strategija turi būti nuolat peržiūrima ir atnaujinama.

Sėkminga skaitmeninė strategija privalo apimti griežtas saugumo priemones ir užtikrinti atitiktį duomenų apsaugos bei kitiems reguliaciniams reikalavimams. Skaitmeninė strategija apima daug skirtingų komponentų, kurie turi harmoningai derėti tarpusavyje. Vadovai turi aiškiai suprasti ir komunikuoti, kaip skaitmeninė strategija padės įmonei pasiekti savo verslo tikslus.

Skaitmeninių inovacijų komponentai sumaniojoje edukacijoje

• Debesijos sprendimai ir lanksti technologinė infrastruktūra kaip skaitmeninės strategijos pagrindas;
• Dirbtinis intelektas, duomenų analizė ir personalizuoto mokymosi moduliai;
• Virtuali ir papildyta realybė, skirtos simuliacijoms ir praktiniam mokymuisi;
• Blockchain sprendimai autentiškumo ir įrašų saugojimui;
• Įtraukiantys skaitmeniniai mokymosi moduliai, skirti neformaliojo ugdymo auditorijai.

Skaitmeninės inovacijos gali būti įvairios: nuo dirbtinio intelekto, duomenų analizės, virtualios ir papildytos realybės iki blockchain technologijų. Pagrindinis skaitmeninių inovacijų tikslas - optimizuoti veiklos procesus, didinti efektyvumą, mažinti kaštus ir gerinti vartotojų patirtį.

Taikymas neformaliojo ugdymo ir socialinių industrijų kontekste Lietuvoje

Neformaliojo ugdymo organizacijos vis dažniau taiko skaitmenines technologijas, siekdamos padidinti ugdymo efektyvumą, pritaikyti programas skirtingoms auditorijoms ir skatinti mokymosi procesą. Skaitmeninės inovacijos taip pat suteikia galimybę kurti naujas mokymosi formas ir metodus. Pavyzdžiui, nuotolinio mokymosi platformos, interaktyvūs kursai ir virtualios klasės leidžia dalyviams mokytis bet kur ir bet kada, taip padidinant prieinamumą ir lankstumą.

Skaitmeninės inovacijos ne tik palengvina prieigą prie ugdymo išteklių, bet ir leidžia geriau stebėti ir vertinti mokymosi procesą. Duomenų analizės priemonės padeda ugdytojams suprasti, kurie metodai yra veiksmingiausi, ir pritaikyti programas pagal dalyvių poreikius. Tai skatina nuolatinį tobulėjimą ir inovacijų diegimą neformaliojo ugdymo srityje.

Taip pat skaitykite: Lietuvos technologinės inovacijos

Šiuo metu Lietuvoje matome, kad skaitmeninės inovacijos daro didelį poveikį neformaliojo ugdymo struktūrai, skatinančios ne tik techninių įgūdžių, bet ir kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei socialinių įgūdžių plėtrą. Neformalusis ugdymas Lietuvoje užima svarbią vietą švietimo sistemoje, papildydamas formaliojo ugdymo teikiamas galimybes.

Socialinių įgūdžių ugdymas kaip sumanios edukacijos dalis

Socialinių įgūdžių ugdymas yra itin svarbus tiek autistiškiems vaikams, tiek vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai, tokie kaip savo eilės laukimas ar pokalbio palaikymas, įgyjami lengvai ir greitai. Tačiau autistiškiems vaikams šis procesas yra gerokai sunkesnis.

Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas pasireiškia sunkumais užmezgant pokalbį, reaguojant į kitų norą kalbėtis, palaikant akių kontaktą, interpretuojant neverbalinius signalus ir suvokiant kitų žmonių perspektyvas. Dauguma autistiškų vaikų tėvų nori, kad jų vaikai būtų laimingi ir turėtų draugų. Jie žino, kad jų vaikai turi daug gerų savybių, kurios galėtų patikti kitiems, tačiau žemas socializacijos lygis dažnai trukdo jiems kurti reikšmingus socialinius santykius.

Įrodymais pagrįsti metodai ir technologijų taikymas

Renkantis ar kuriant socialinių įgūdžių programas, rekomenduojama remtis moksliniais įrodymais pagrįstomis teorijomis. Apžvelgiant socialinių įgūdžių mokymo programas, sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims, vienas metodas, kuris atitinka griežtus įrodymais pagrįstos praktikos (EPP) kriterijus, yra videomodelingas. Tyrimai rodo, kad videomodelingas yra veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius, tokius kaip žaidimas, bendravimas, pokalbio užmezgimas ir įsijautimas į kitą žmogų.

Kiti daug žadantys metodai: socialinės istorijos, socialinių įgūdžių grupės, kognityvinė elgesio terapija (KET), savistabos mokymas, veikla pagrįstos programos, bendraamžių tarpininkavimas ir tėvų mokymai. Vaikų dienos centrai (VDC) yra viena iš svarbiausių pagalbos socialinės rizikos šeimų vaikams formų. VDC teikia vaikams saugią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje jie gali gauti maitinimą, priežiūrą, ugdymą ir socialinę pagalbą.

Technologijos gali padėti vaikams, kuriems sudėtinga kalbėti arba kurie visai nekalba, komunikuoti su kitais. Autistiški vaikai domisi ir yra imlūs technologijoms, todėl jiems lengviau mokytis naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir kitomis išmaniosiomis priemonėmis. Iniciatyvos kuriant lietuviškas programėles autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams vis daugėja. Logopedai sėkmingai naudoja kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, o VU Santariškių klinikų Vaiko raidos centro iniciatyva buvo sukurta lietuviška alternatyviosios komunikacijos mobilioji aplikacija.

Praktiniai žingsniai įgyvendinant sumaniąją edukaciją socialinėms industrijoms

1. Esamos situacijos įvertinimas: objektyviai įvertinti esamą skaitmeninę ir pedagoginę brandą, technologijas, darbuotojų įgūdžius ir procesus.
2. Tikslų nustatymas: nustatyti aiškius, išmatuojamus ir pasiekiamus tikslus, susietus su socialinių industrijų poreikiais.
3. Veiksmų planas: sukurti detalius veiksmus su konkrečiomis technologijomis, atsakingais asmenimis ir grafikais.
4. Bandomieji projektai: pradėti nuo pilotų, kad patikrinti sprendimus ir sumažinti riziką.
5. Rezultatų matavimas ir vertinimas: nustatyti KPI ir reguliariai stebėti poveikį, įtraukti specifinius rodiklius (pvz., sukurtų prototipų skaičius, į „Scale“ fazę perėjusios inovacijos dalis).

Svarbu, kad skaitmeninė strategija būtų derinama su pedagogine metodika ir socialinių paslaugų kontekstu. Darbuotojų skaitmeniniai įgūdžiai ir organizacijos kultūra yra kritiškai svarbūs skaitmeninės strategijos įgyvendinimui. Organizacijos turi investuoti į nuolatinį darbuotojų mokymą ir skatinti inovacijų kultūrą.

Iššūkiai ir sprendimai diegiant sumaniąją edukaciją

Skaitmeninė transformacija retai būna sklandus procesas. Darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams, pasenusios IT sistemos, skaitmeninių įgūdžių trūkumas, kibernetinis saugumas ir atitiktis reglamentams yra dažniausi iššūkiai.

• Darbuotojų pasipriešinimas: sprendimas - aiški komunikacija, darbuotojų įtraukimas ir nuoseklus mokymas.
• Pasenusios IT sistemos: sukurti aiškų perėjimo planą, palaipsniui modernizuoti sistemas.
• Skaitmeninių įgūdžių trūkumas: investuoti į nuolatinį mokymą, bendradarbiauti su universitetais ir profesinio mokymo įstaigomis.
• Kibernetinis saugumas: sukurti tvirtą strategiją, reguliariai atnaujinti apsaugos sistemas.
• Atitiktis reglamentams: paskirti atsakingus asmenis ir bendradarbiauti su teisiniais konsultantais.

Socialinis emocinis ugdymas ir ilgalaikė poveikio matavimo svarba

Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs.

Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji galėtų kurti saugią mokymosi aplinką ir stiprinti emocinius ir socialinius gebėjimus.

Politikos ir praktikos sankirta: kaip kurti tvarią ekosistemą

Norint, kad socialinės inovacijos nekiltų ir nenugrimztų į filantropijos paraštes, reikia derinti strateginį reguliavimą, finansinį palaikymą ir praktinius įrankius. SEAP, ESF+ ir OECD modeliai prisideda prie tokios ekosistemos kūrimo. Tačiau svarbu užtikrinti, kad finansavimas nebūtų vienkartinis, o poveikio matavimo sistemos skatintų perspektyvų vystymą ir mastelį keičiantį pritaikymą.

Komponentas	Veiksmas	Rezultato rodikliai
Strategija	SEAP ir nacionaliniai prioritetai	Politiniai įsipareigojimai, priemonių įtraukimas
Finansavimas	ESF+, nacionalinės priemonės	Projektų skaičius, perėjimas į Scale fazę
Implementacija	Pilotai, bandomieji projektai	Prototipų skaičius, plėtros planai
Vertinimas	Poveikio matavimas, KPI	Socialinis poveikis, ilgalaikiai rezultatai

Norisi tikėtis, kad socialinių inovacijų kūrėjai nebeturės slėptis filantropijos paraštėse, bandyti išgyventi iš pavienių projektų ar labdaros. SEAP suteikė strateginį karkasą, ESF+ turi užtikrinti galingą finansinį pastiprinimą, o OECD 3S modelis pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti.

Rekomendacijos praktikams ir politikams

• Integruoti sumaniąją edukaciją į socialinių inovacijų projektus nuo pat pradžių - technologija turi būti priemonė, o ne tik tikslas;
• Skirti lėšų ne tik pilotams, bet ir plėtrai (Scale), užtikrinant perėjimo mechanizmus;
• Investuoti į darbuotojų skaitmeninius ir pedagoginius įgūdžius bei įtraukti bendruomenes į kūrimo procesą (co-creation);
• Diegti aiškius poveikio matavimo rodiklius, kurie apimtų socialinę vertę, mastelį ir ilgalaikį poveikį;
• Skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp švietimo, verslo ir viešojo sektoriaus.

Apibendrinant, socialinių inovacijų ir sumaniosios edukacijos sąveika gali reikšmingai prisidėti prie socialinių industrijų atsparumo, įtraukties ir efektyvumo. Derinant politinį palaikymą, tvarų finansavimą, patikimus poveikio vertinimo mechanizmus ir technologinę bei pedagoginę kompetenciją, galima sukurti ekosistemą, kuri leistų socialinėms inovacijoms išsiplėsti ir pakeisti kasdienę žmonių patirtį.

tags: #sumanioji #edukacija #socialinems #industrijoms