Slauga yra viena iš jauniausių mokslų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir šis mokslas vystosi labai greitai. Šiuolaikinė slauga grindžiama iš anksto apgalvota ir organizuota, šiuolaikinėmis slaugos mokslo žiniomis pagrįsta sveikatos priežiūra. Į slaugomą žmogų žiūrima kaip į visumą, todėl vertinami ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai, socialiniai poreikiai, ekonominė bei ekologinė paciento aplinka.
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) asmens sveikatos priežiūra yra slaugos esmė, o būdas, kaip slaugytojas tai atlieka, yra slaugos proceso esmė. Slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Tinkamą slaugą garantuoja tik geras jos organizavimas ir tvirti slaugos mokslo bei praktikos pagrindai.
Slaugos teorija ir slaugos mokslo raida
Teorijos - tai racionalus reiškinio paaiškinimas, tai mintys, kurios tikslina, kaip, kodėl ir kas atsitinka. Žmonės turi susidaryti nuomonę apie priimamas teorijas, jos turi būti išmėgintos kur tiktai įmanoma bei būti paremtos faktais. Bėgant laikui, besivystant mokslui, teorijos gali keistis, tobulėti. Egzistuoja du teorijų vystymo būdai. Pirmasis, deduktyviosios teorijos vystymo būdas, remiasi idėjomis, esančiomis kitose veiklos srityse. Tokiu būdu ieškoma metodų, kaip viena ar kita idėja gali būti pritaikyta slaugymo praktikoje. Antrasis vystymo būdas vadinamas induktyviąja teorija. Induktyvioji teorija nesiremia jau esančiomis teorijomis, bet praktikos tyrinėjimų pagalba generuoja naujas idėjas ir nustato naujas koncepcijas, pajungdama jas naujos teorijos kūrimui.
Hildegard E. Peplau (1909-1999, Jungtinės Amerikos Valstijos) knygoje Tarpasmeniniai ryšiai slaugoje (Interpersonal Relations in Nursing, 1952) apibūdina slaugos modelį kaip besiformuojantį slaugytojo ir ligonio asmeninių santykių procesą. Faye Glenn Abdellah (1919-2017, Jungtinės Amerikos Valstijos) 1960 aprašydama slaugą labiausiai rūpinosi ligoniu ir jo problemomis, slaugos planavimu. Ida Jean Orlando (gimęs 1926, Jungtinės Amerikos Valstijos) 1961 aprašė slaugą, kaip tarpasmeninės slaugytojo ir ligonio sąveikos procesą. Callista Roy (g. 1939, Jungtinės Amerikos Valstijos) 1974 paskelbė prisitaikymo (adaptacijos) modelio principus. Nancy Roper (1918-2004, Didžioji Britanija), Winifred W. Logan, Alison L. Tierney sukūrė gyvenimo veiklos modelį (aprašė knygoje Slaugos elementai / The Elements of Nursing 1980).
Virginia Henderson 1966 m. apibrėžta slauga, kurioje teigiama, kad slauga padeda sveikiems ar sergantiems žmonėms atgauti savarankiškumą. Ji išvardino keturiolika bazinės veiklos komponentų. Henderson aiškiai atskyrė slaugą nuo medicinos. Ji viena pirmųjų pabrėžė, kad slauga nėra tik gydytojų nurodymų vykdymas. W. Hendersono įvestas slaugos teorija iš tikrųjų patvirtino slaugos, kaip savarankiškos profesijos, statusą ir atvėrė visiškai naują slaugos erą.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Istorinės šaknys ir profesijos formavimasis
Viduramžių laikotarpiu slaugos profesijai didelę įtaką davė krikščionybė. Dvasininkų pastangomis pastatyta ligoninių, vienuoliai teikdavo pastogę piligrimams, beturčiams, slaugydavo ligonius. Įsteigtos vyrų ir moterų diakonų pareigos, jie rūpinosi ligonių ir vargšų globa, vėliau diakonų namai tapo ligoninėmis. Vieną pirmųjų slaugos ligoninių 651 įkūrė šv. Augustino ordino seserys Paryžiuje. Augustiniečių ordinas yra pirmoji oficiali visuomeninė moterų slaugytojų organizacija. 12-14 a. sužeistuosius ligonius ir neįgaliuosius slaugė kariniai (šv. Jono, teutonų, šv. Lozoriaus) ir religiniai (šv. Augustino, šv. Pranciškaus) ordinai. Šių ordinų nariai dirbo ligoninėse, lankydavo ligonius namuose, statė nuosavas ligonines, rūpinosi mirusiųjų laidojimu. Slauga buvo kvalifikuota ir veiksminga.
Didžiausią įtaką šiuolaikinei slaugai atsirasti turėjo įžymi slaugytoja F. Nightingale. F. Nightingale 1859 Didžiojoje Britanijoje ir 1860 Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido knygą Pastabos apie slaugą (Notes on Nursing), jos iniciatyva Šv. Tomo ligoninėje Londone įsteigta pirmoji slaugytojų mokykla. Mokymas buvo paremtas teorija ir praktika, studijų programa ir mokymo metodai, paplitę pasaulyje, skatino individualią slaugą, akcentavo ligonio stebėjimą, slaugos duomenų rinkimą ir dokumentavimo svarbą, ligonio asmens higieną ir švarios aplinkos palaikymo reikšmę.
Holizmas ir poreikiai: bazė slaugos sprendimams
Į žmogų žiūrima kaip į visumą (holizmas). Paciento slaugos poreikių tenkinimas vienija ir slaugos procesą. Slaugos tikslas - stiprinti ir saugoti gerą sveikatą, palengvinti ar mažinti neigiamus ligos poveikius. Norint pasiekti tikslą geriausias būdas yra sistemingas darbo procesas.
Pirminiai (įgimti fiziologiniai poreikiai, savisaugos poreikis); Antriniai (socialiai, pripažinimo, saviraiškos). Tai organizmo sutrikimai, kurie trukdo pacientui patenkinti poreikius. Slaugos problema - tai išoriniai ar vidiniai veiksniai, kurie trukdo pacientui patenkinti savo poreikius, dėl to reikia tam tikrų slaugos veiksmų. Slaugos problema - gali būti reali ir potenciali. Reali slaugos problema - jau egzistuojanti problema. Nesiimant slaugos veiksmų, dėl jos gali iškilti grėsmė paciento sveikatai, gyvybei ir gerovei. Potenciali slaugos problema - yra tokia, kurią slaugytojai numato ateityje iškilsiant, jei nebus imamasi slaugos veiksmų.
Gyvybinių veiklų vertinimo kryptys
Mokomoji knyga yra sudaryta iš trijų skyrių. Pirmame skyriuje apibūdinamos slaugos proceso sudėtinės dalys. Antrame skyriuje "Gyvybinių veiklų vertinimas:ypatumai, susiję veiksniai ir problemos" yra apibūdinama dvylika gyvybinių veiklų: bendravimas; judėjimas; maitinimasis; šlapinimasis; tuštinimasis; asmens švarinimasis ir rengimasis; kvėpavimas; kūno temperatūros palaikymas; savisauga ir saugos aplinkos palaikymas;miegas; darbas ir poilsis; komforto palaikymas. Trečiojo skyriaus "Slaugos diagnozių formulavimas pagal atskiras gyvybines veiklas" atskirose lentelėse nurodomos sutrikusių gyvybinių veiklų slaugos diagnozių sudėtinės dalys.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Slaugos procesas: samprata, principai ir privalumai
Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Slaugos procesas - tai sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai. Alfaro-LeFevre (1999) teigia, jog slaugos procesas yra humanistinės slaugos sisteminis modelis, kurio pagrindinis tikslas -rezultatų pasiekimas efektyviais resursų ištekliais. Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus. Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas. Slaugymo procesui pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m. Slaugos procesą tinkamai charakterizuoja J.M. Wilkinson - tai dinamiškas ir cikliškas, orientuotas į klientą, planingas ir į tikslą nukreiptas, universaliai pritaikomas, į problemą nukreiptas bei kognityvinis procesas.
Slaugos procesas - tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu. Jis lyginamas su moksliniais metodais, ieškiančiais problemų sprendimo. Tiek slaugos procesas, tiek mokslinis metodas remiasi dviem tais pačiais žingsniais, judėdami nuo problemos identifikacijos link sprendimo vertinimo. Vienas tik skirtumas - mokslinis metodas pirmiausia atpažįsta problemą, o paskui renka duomenis. Tuo tarpu slaugoje, pirma surenkami duomeys, o vėliau įžvelgiamos problemos.
Slaugos proceso privalumai
- Užtikrina individualizuotą priežiūrą.
- Gerina komunikaciją tarp slaugytojų ir pacientų.
- Padeda nustatyti prioritetus ir efektyviai planuoti slaugą.
- Skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimą.
- Užtikrina aukštesnę slaugos kokybę.
Slaugos proceso etapai: ADPIE logika
Pagrindiniai slaugos proceso etapai. Slaugos procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų, kurie užtikrina kokybišką ir efektyvią paciento priežiūrą.
1. Vertinimas
Vertinimas: jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai, pavyzdžiui, rūkymas. Vertinimo etapas. Situacijos vertinimas apima informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimą. Informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimas. Biografiniai ir sveikatos duomenys. Paciento apklausa vadovaujantis N. Roper gyvenimo veiklos modeliu. Slaugytojas visuomet privalo ištirti ir užrašyti pagrindinius slaugos duomenis.
Paciento sveikatos vertinimas apima informacijos, duomenų rinkimą, paciento tyrimą. Paciento tyrimas gali būti subjektyvus arba objektyvus. Subjektyvus paciento tyrimas apima apklausą, o objektyvus tyrimas apima bendrosios paciento būklės įvertinimą, apžiūrą, apčiuopą, auskultaciją, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
2. Diagnozė (problemos identifikacija)
Diagnozė (Problemos identifikacija ): analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas. Tiksli ir aiški slaugos diagnozė yra slaugos proceso pagrindas, nes slaugos diagnoze yra grindžiamas slaugos planas, parenkamos slaugos intervencijos ir įvertinami slaugos rezultatai. Nustatom slaugos poreikių prioritetus. Įvertinama kokių priemonių reikia imtis, ką gali daryti pats pacientas.
3. Planavimas
Slaugos planavimas yra antrasis slaugos proceso etapas. Slaugos planą sudaro. Šiuolaikinė slauga grindžiama iš anksto apgalvota ir organizuota, šiuolaikinėmis slaugos mokslo žiniomis pagrįsta sveikatos priežiūra. Į slaugomą žmogų žiūrima kaip į visumą, todėl vertinami ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai, socialiniai poreikiai, ekonominė bei ekologinė paciento aplinka. Slaugytojas kartu su pacientu ir jo šeimos nariais vertina paciento poreikius, sudaro planą, kaip juos patenkinti, įgyvendina planą ir apibendrina rezultatus. Slaugytojas surinkęs informaciją apie pacientą, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais turi apibrėžti tikslus, įvardyti reikalingą priežiūrą ir priežiūros veiksmų nuoseklumą.
4. Įgyvendinimas
Slaugos plano įgyvendinimas: ( 3-čias etapas). Atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia. Duomenys apie ligonį renkami nuolat. Šie duomenys reguliariai stebimi ir registruojami, kad galėtume laiku pastebėti pokyčius, iš kurių būtų galima nuspręsti, ar būtina tęsti paskirtą slaugą, o gal reikia slaugos veiksmus keisti kitais.
5. Įvertinimas
Rezultatų įvertinimas: ketvirtasis slaugos proceso etapas. Kokie rezultatai? Ar būtina kažką keisti? Informuokite ir užrašykite. Gal yra kokių požymių apie kuriuos būtina pranešti kitiems specialistams? Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate. Kaip pakito paciento sveikata? Ar pacientas pajėgus daryti tai, ką jūs suplanavote? Jei ne, kodėl? Ar atsirado nauji slaugos prioritetai? Jei tikslai pasiekti, ar pacientas pajėgus pats savimi pasirūpinti? Gal jam reikalingos sveikatą stiprinančios priemonės?
Subjektyvus ir objektyvus paciento tyrimas
Subjektyvūs paciento tyrimas. Objektyvus paciento tyrimas. Subjektyvus paciento tyrimas apima apklausą, o objektyvus tyrimas apima bendrosios paciento būklės įvertinimą, apžiūrą, apčiuopą, auskultaciją, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Paciento apklausa vadovaujantis N. Roper gyvenimo veiklos modeliu. Slaugytojas visuomet privalo ištirti ir užrašyti pagrindinius slaugos duomenis.
Duomenų rinkimo sritys
- Informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimas. Biografiniai ir sveikatos duomenys.
- Bendroji paciento būklė, apžiūra, apčiuopa, auskultacija.
- Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai.
Problemų nustatymas, prioritetai ir planas
Problema. 1. Slaugos procesas: apibrėžimas, tikslas, pakopos. 2.Duomenų rinkimas - šaltiniai ir sritys. 3. Problemos 4. Slaugos diagnozė. 5. Problemų išdėstymas prioritetine tvarka. 6. Slaugos tikslų iškėlimas. 7. Slaugos būdai. 8. Įvertinimas- tikslas, metodai ir fazės. Nustatykite prioritetus: kurią problemą būtina spręsti neatidėliojant? Kurios problemos gali palaukti? Kuriai problemai reikalinga slauga? Kurios problemos gali būti perleidžiamos kitiems specialistams?
Slaugytojas kartu su pacientu ir jo šeimos nariais vertina paciento poreikius, sudaro planą, kaip juos patenkinti, įgyvendina planą ir apibendrina rezultatus. Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate.
Slaugos planą sudaro
- Slaugos diagnozės, problemų prioritetai, tikslai.
- Intervencijos, įgyvendinimo seka, vertinimo kriterijai.
- Paciento ir šeimos vaidmenys, savirūpos elementai.
Modeliai, papildantys slaugos procesą
9. Pagrindiniai slaugos modeliai. 10. Roper, Logan, Tierney gyvenimo ir slaugos modelio komponentai. 11. Roper, Logan, Tierney modelis. Tikslai ir gyvybinės veiklos 12. Slaugos procesas pagal D.Orem. Poreikiai. 13. D.Orem. Bendroji savirūpa ir terapinė savirūpa 14. Terapinė savirūpa - resursai ir reikalavimai, pajėgumas. 15. Slaugos sistemos parinkimas pagal Orem. 16. Savirūpos planavimas ir vykdymas pagal Orem. 17. Slaugos plano sandara.
Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius.
Praktinė aplikacija ir kokybės valdymas
Siekiant užtikrinti nuolatinį slaugos proceso palaikymą ir veiksmingumą, Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka vadovybinę vertinamąją analizę. Nustatydama tikslus, ligoninės vadovybė atsižvelgia į paciento poreikius, vadovybės vertinamosios analizės rezultatus, pacientų pasitenkinimą, gerinimo galimybes bei išteklių poreikį. Ligoninėse teikiama daug įvairių slaugos paslaugų, todėl slaugos kokybei užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Slauga - tokia pat svarbi sudėtinė sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas.
Mokslinių metodų paralelės ir kritinis mąstymas
Tiek slaugos procesas, tiek mokslinis metodas remiasi dviem tais pačiais žingsniais, judėdami nuo problemos identifikacijos link sprendimo vertinimo. Vienas tik skirtumas - mokslinis metodas pirmiausia atpažįsta problemą, o paskui renka duomenis. Tuo tarpu slaugoje, pirma surenkami duomeys, o vėliau įžvelgiamos problemos. Slaugytojai turi veikti logiškai spręsti slaugos problemas visose gyvenimo situacijose.
ADPIE - slaugos proceso pavyzdžiai
ADPIE - SLAUGOS PROCESO PAVYZDŽIAI (kaip visada žinoti, ką daryti toliau). Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas. Slaugymo procesui pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m.
| Etapas | Veikla | Klausimai ir išvestys |
|---|---|---|
| Vertinimas | Duomenų rinkimas (subjektyvūs ir objektyvūs) | Rizikos, nukrypimai, baziniai duomenys |
| Diagnozė | Problemos identifikacija | Reali ir potenciali problema |
| Planavimas | Tikslai, prioritetai, intervencijos | Ką gali pacientas, ką daro komanda |
| Įgyvendinimas | Intervencijų atlikimas, stebėjimas | Plano korekcijos pagal pokyčius |
| Įvertinimas | Rezultatų apibendrinimas | Ar tikslai pasiekti, ar keisti planą |
Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate.
Psichosocialiniai aspektai ir paciento kelionės supratimas
Pavyzdžiui, stebint mirštančiuosius buvo nustatytos pakopos, per kurias individas pereina šio proceso metu. Mirštantįjį, vos sužinojusį apie artėjančią savo baigtį, ištinka šokas. Jis neigia tą faktą bei izoliuojasi. Po to gali sekti pyktis. Trečioji yra “derybų“ fazė, kurios metu žmogus klausia: „Kodėl aš?“. Po to dažniausiai seka depresijos fazė. Žinios apie šias pakopas labai naudingos slaugytojams, teikiantiems individui pagalbą, jos tikslas - padėti individui suvokti situaciją ir to pasekoje susitaikoma su mirtimi arba kovojama iki galo.
Santraukinių gairių rinkinys praktikui
- Slaugos procesas: apibrėžimas, tikslas, pakopos.
- Duomenų rinkimas - šaltiniai ir sritys.
- Slaugos diagnozė ir problemų prioritetai.
- Slaugos tikslų iškėlimas ir būdai.
- Įvertinimas - tikslas, metodai ir fazės.
Slaugytojas surinkęs informaciją apie pacientą, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais turi apibrėžti tikslus, įvardyti reikalingą priežiūrą ir priežiūros veiksmų nuoseklumą. Duomenys apie ligonį renkami nuolat.
Slaugos procesas sistema. Slaugos procesas ir planavimas. Operacinės slaugos procesas. Pacientu slauga.