Įrodymais grįsta slauga - tai viena iš naujausių paradigmų slaugoje ir jos taikymas reiškia, kad būsimieji slaugytojai turi mokėti ir žinoti kaip gauti patikimus įrodymus, suderinti juos su savo klinikine kompetencija ir paciento poreikiais. Tinkamas įrodymais grįstos slaugos mokymo turinys užtikrina būsimųjų slaugytojų teigiamą požiūrį į įrodymais grįstą slaugą ir jos taikymą vaikų priežiūroje ir slaugoje. Tyrimo tikslas - teoriškai ir empiriškai pagrįsti įrodymais grįstos slaugos mokymo galimybes Vaikų priežiūros ir slaugos studijų dalyke ir Vaikų slaugos praktikoje. Atliktas trijų etapų veiklos tyrimas, taikant mišraus tyrimo prieigą. Atlikta interviu ir anketinė apklausa. Interviu duomenys, analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Anketinės apklausos duomenys analizuoti taikant nepriklausomų imčių t testą, nustatant reikšmingumo lygmenį p < 0.05. Tyrime dalyvavo 74 studentai, studijavę antrame kurse.
Tyrimo kontekstas ir pagrindiniai teiginiai
Tyrimo rezultatai ir išvados rodo, kad studijų dalykų ir praktikos programa turi apimti įrodymais grįstos slaugos žingsnių mokymą, o užduotys yra skirtos plėtoti studentų įrodymais grįstos slaugos gebėjimus. Atlikti du pasikartojantys veiklos tyrimo ciklai leido apibūdinti Vaikų priežiūros ir slaugos studijų dalykų bei Vaikų slaugos praktikos tobulinimus. Baigus mokymą atlikta studentų apklausa rodo, kad studentai geriausiai įsivertino informacijos sklaidos su kolegomis, įrodymų taikymo ir veiklos rezultatų įvertinimo įgūdžius. LTViešame sektoriuje reformuojama dauguma valstybės veiklos sričių ir kaip niekad anksčiau šiandieną dėmesys sutelktas į klientus ir paslaugų kokybę. Lietuvos aukštojo mokslo institucijose parengiant ir įgyvendinant Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo nacionalinę koncepciją, mokymo institucijoms suteikiama laisvė, kuriant programas, bet kartu skatinama siekti kokybiško studijų organizavimo.
Kauno kolegijos ir Bendrosios praktikos slaugos kontekstas
Straipsnyje nagrinėjama slaugos studijų kokybę lemiančiai veiksniai ir studentų požiūris į slaugos studijų kokybę atspindinčius aspektus Kauno kolegijos Medicinos fakultete. Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti veiksnius, lemiančius slaugos studijų kokybę; 2) įvertinti bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentų nuomonę apie slaugos studijų organizavimo kokybę; 3) išskirti teigiamus ir neigiamus studijų organizavimo aspektus. Tyrimo objektas - slaugos studijų kokybė studentų požiūriu. Tyrimo metodai - literatūros analizė, kiekybinė ir kokybinė apklausos duomenų turinio analizė.
Tyrimo rezultatai ir teiginiai apie kokybę
Tyrimo duomenys parodė, kad dauguma BPS (bendrosios praktikos slaugos) studentų įvertino slaugos studijų dalyko sąryšį su profesinėmis kompetencijomis kaip svarbiausią teigiamą aspektą. Taip pat teigiamai įvertinti dėstytojų gebėjimai sudominti/sumotyvuoti studentus bei dėstytojų reiklumas žinioms įgyti. Priešingai, kaip silpnus taškus atskleidė grįžtamojo ryšio trūkumą ir dėstytojų profesinį pasiūlymų savitumą pateikiant mokomąją medžiagą. Tyrimo rezultatai rodo, kad studentai pozityviai vertina naujų mokymo metodų taikymą ir įjungimą į praktinę veiklą, o informacijos kiekis turėtų būti subalansuotas - ne per didelis ir ne per mažas.
Kita vertus, tyrimas išryškino, kad studijų turinys turi atitikti profesines kompetencijas, o tai laikoma pagrindiniu teigiamu aspektu. Taip pat pastebėta, kad studentai vertina dėstytojo reiklumo žinioms įgyti teigiamai, o šio veiksnio svarba kartu su praktinių pavyzdžių gausa stiprina nuomonę apie studijų kokybę. Tyrimo išvados akcentuoja, kad būtina užtikrinti feedback’ą studentui ir tobulinti dėstytojų profesinį pasirengimą hipotezėms bei uždavinio formuluotėms aiškiai perduoti.
Taip pat skaitykite: pirmosios pagalbos patirtys studijuojant mediciną
Slaugos studentų išgyvenimai klinikiniuose procesuose
Slaugos studentų patirtys klinikose rodo, kad išgyvenimai formuoja suvokimą apie slaugytojo profesiją ir komandinį darbą. Klausimų rinkiniai įvardina stresą, kai kuriuos fiziologinius simptomus (galvos skausmą, svaigimą, prakaitavimą) ir psichologinius iššūkius, tokius kaip išsekimą ir liūdesį. Tyrimai kaupia duomenis apie tai, kaip aplinka įstaigoje veikia studentų gebėjimą įsitraukti į komandos darbus, ir kaip slaugytojai motyvuoja studentus bei suteikia pavyzdžių praktinėje veikloje.
Korporatyvinė klimato įtaka ir praktinės galimybės
Tyrimų duomenys rodo, kad slaugytojai dažnai moko, kaip atlikti procedūras, remia profesinį augimą ir teikia emocinę paramą sunkiose situacijose. Studentės pažymi, kad slaugytojai skiria pakankamai dėmesio mokymui ir rodo konkrečius metodus, kaip efektyviau atlikti procedūras. Nors patys studentai kartais pabrėžia mechaninio įsiminimo problemą ir įsitempimo įspūdžius, dauguma įvertina gebėjimą susieti teoriją su praktika ir pateikti praktinius pavyzdžius.
Mažiau optimizmui apie išplėstinės praktikos slaugytojo veiklą
Tyrimas LSMU teigia, kad slaugos studentai supranta išplėstinės praktikos slaugytojo veiklos pagrindines funkcijas ir pripažįsta jos plėtros reikšmę Lietuvoje, kartu išryškinant ribotas perspektyvas. Vis dėlto studentų nuomone, žinios apie išplėstinės praktikos slaugytojų veiklą yra geros, o požiūris į jų kompetencijų plėtrą - teigiamas. Pagrindinė problema - ribotos darbo perspektyvos šioje srityje.
Apie naujas studijų programas VU MF - Slaugos bakalauras ir Išplėstinės praktikos slaugos magistras
Duomenų apibendrinimas ir praktiniai iššūkiai
Apibendrinant, tyrimai parodė, kad svarbiausi kokybės veiksniai yra dėstytojų pedagoginis bei profesinis pasirengimas, gebėjimas sujungti studijų turinį su mokslu ir slauga praktikoje, gebėjimas aiškiai nustatyti studijų reikalavimus, reguliariai tikrinti žinias ir teikti grįžtamąjį ryšį. Studentai taip pat vertina content’ą, atitinkantį profesines kompetencijas, bei dėstytojų gebėjimą motyvuoti. Neturintys praktinės patirties studentai įvertina išplėstinės praktikos slaugytojo veiklą kaip perspektyvią, nors kartais ribotos perspektyvos kelia efektyvumo iššūkius. Taigi, pasakojimai iš klinikų ir studijų patirtis rodo, kad kokybiškos slaugos studijos priklauso nuo kompleksiško požiūrio į studijų turinį, dėstytojų gebėjimų, bei praktinės įvairovės integravimo.
- Veiksniai, lemiančios studijų kokybę: dėstytojų pedagoginis ir profesinis pasirengimas, gebėjimas susieti studijų turinį su mokslu ir klinikine praktika, aiškių reikalavimų nustatymas, reguliarus įvertinimas ir grįžtamasis ryšys.
- Teigiama: content’as atitinka profesines kompetencijas, dėstytojų reiklumas įgijimui, inovatyvūs mokymo metodai.
- Neigiama: grįžtamojo ryšio trūkumas, kai kurių dėstytojų profesinis pasirengimas įvedant naują medžiagą gali būti silpnesnis.
- Klinikinės praktikos išgyvenimai: stresas, fiziniai ir psichologiniai simptomai, bet taip pat svarbus mokymo ir komandinės pagalbos vaidmuo.
Rinkimosi ir migracijos kontekstas
Šiame kontekste svarbu atskirti, kad studentų ketinimai emigruoti gali būti susiję su įvairiais veiksniais, tokiais kaip darbo perspektyvos, finansinės sąlygos, profesinio augimo galimybės ir darbo aplinka. Tyrimai rodo, kad kokybiškos studijų programos ir aiškių karjeros kelių pristatymas gali turėti įtakos požiūriui į likimą šalyje bei motyvuoti įsitraukti į šalies slaugos sektorių. Tuo pačiu, tarptautinės studijų ir profesinės mobilumo galimybės gali skatinti studentų įgūdžių tobulinimą ir patirties įgijimą, kuris vėliau gali būti panaudojamas ir vietoje, ir užsienyje.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Padėkos ir praktiniai rekomendacijų punktai
Siekiant pagerinti slaugos studijų kokybę ir sumažinti emigruoti norinčių studentų skaičių, rekomenduojama:
- Praturtinti studijų turinį įrodymais grįstos slaugos žingsniais, įtraukti daugiau praktinių pavyzdžių iš klinikų.
- Stiprinti grįžtamojo ryšio sistemą ir dėstytojų profesinį tobulėjimą, ypač pateikiant naują medžiagą.
- Sudaryti aiškius karjeros kelio kelius slaugos praktikoje ir galimybes savarankiškai tobulinti žinias.
- Skatinti inovatyvių mokymo metodų diegimą ir praktinių pavyzdžių gausinimą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
tags: #studijuojanciu #slaugytoju #ketinimo #isvykti #i #kitas