Šiame straipsnyje apžvelgiama tyrimo, atlikto LSMU studentams, duomenys apie priklausomybę nuo socialinių tinklų, ypač Facebook, jos įtaką mokymuisi ir emocinei būklei. Tyrime dalyvavo 137 studentai, iš kurių 80% buvo moterys. Tyrimas atliktas vienmomentis apklausa internetu, siekiant išsiaiškinti naudojimosi laiką, emocinę būklę ir galimą poveikį studijoms.
Tyrimo duomenys ir pagrindiniai rezultatai
正常ia, 74 respondentai (54%) pranešė naudodamiesi socialiniais tinklais tarp vienos ir tris valandas per dieną, 46 (33.5%) - daugiau nei tris valandas, o 17 (12.5%) - mažiau nei valandą. 87 studentai (63.5%) turėjo nerimo simptomų, 27 (19.7%) - depresijos simptomų. Tyrimo duomenys rodo, kad socialiniai tinklai tapo vis įprastesniu įrankiu kasdieniame gyvenime, tačiau jų įtaka gali būti ir žalinga, priklausomybės linkmėmis grėsmė didėja su tam tikromis sąlygomis.
Nors socialiniai tinklai teikia įvairių naudingų galimybių: lengvą prieigą prie informacijos, ryšių palaikymą su draugais ir artimaisiais, galimybę išsakyti nuomonę, dalintis pomėgiais, jie taip pat gali sukelti priklausomybės jausmą. Anksčiau ar vėliau žmogus gali pradėti laikyti realų gyvenimą antruoju planu arba pradėti riboti veiklas realybėje, kad skirti daugiau laikos socialiniams tinklams. Tokie procesai gali būti susiję su psichologiniais sunkumais, suvartojant daugiau laiko virtualioje erdvėje, kai realybė atrodo priimtinė ar saugesnė.
Paaiškinant „kodėl“ įsivyrauja priklausomybė, buvo išskirta kaip vienos iš priežasčių tai, kad socialiniai tinklai suteikia bei skatina greitą patvirtinimą: lengva pareikšti nuomonę, kritiką ir susikurti norimą įvaizdį, o realybėje gali būti sudėtingiau. Taip pat minėta, kad dėl COVID-19 sumažėjusios galimybės tiesiogiai bendrauti paskatino didesnį tinklų naudojimą. Socialiniuose tinkluose galima rasti daug informacijos, kurti ir palaikyti nuomonę bei pasidalinti su kitais, tačiau priklausomybę gali sustiprinti ir „laisvalaikio“ užpildymas skaitmeninėje erdvėje, ypač paaugliams ir studentams.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pažymėta, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų gali kilti dėl intravertumo, socialinių ryšių poreikio, smalsumo ir norimo nuomonės pasireiškimo socialinėje erdvėje. Pažymėta rizika paauglystėje: paaugliai dažnai labai rūpinasi įvaizdžiu ir priėmimu, todėl jie gali labiau įsitraukti į socialinius tinklus. Taip pat įvardijama, kad karantino laikotarpis ir ribota gyvo bendravimo galimybė didina priklausomybės riziką. Tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti susijusi su miego sutrikimais, nerimu, depresija ir konfliktais socialiniuose santykiuose, o taip pat su komorbidiškomis problemomis (pvz., įtampa, dėmesio sutrikimai).
Taip pat skaitykite: Studentų praktikos priežiūra
Taip pat pabrėžiama sociologinė ir psichologinė įtaka: socialiniai tinklai gali skatinti neadekvatu elgesį, kur socialinėbažinė perspektyva ir tikrovės suvokimas iškraipomi. Tarp tyrėjų vyksta diskusijos, ar priklausomybė nuo interneto yra savarankiškas sutrikimas ar elgesio modelis, kuriam reikia įrankių ir pagalbos, bet jo įtraukimas į diagnostinį klasifikatorių dar nėra galiojantis, nors diskutuojama apie elgesio priklausomybes.
Kaip atpažinti ir ką daryti
Priklausomybės požymiai: žmogus nebegali kontroliuoti savo veiklos internete, laikas, praleistas internete, tampa dominuojanti veikla, kuri sutrikdo darbo ar mokymosi procesus, šeimos bei socialinius santykius. Taip pat pastebimi abstinencijos simptomai - nerimas, įtampa, kai ribojama ar mêsimąsi, arba kai vartojama ilgą laiką. Taip pat pastebima, kad žmogus gali nesilaikyti įsipareigojimų arba prarasti susidomėjimą ankstesnėmis veiklomis realybėje.
Praktiniai patarimai: pradėkite mažais žingsniais - nepasilikite prie telefono viešojo transporto metu, padėkite į šalį telefoną po grįžimo namo dviems valandoms; analizuokite savo jausmus, kodėl norisi taip dažnai tikrinti tinklą. Jei nepavyksta savarankiškai, kreipkitės į psichologą; apsibrėžkite laiką, kurį skirsite tinklams, ir stenkitės laikytis. Rekomenduojama skirti laiką socialiniams tinklams, bet ne pažeisti kitas veiklas. Taip pat svarbu rasti alternatyvius užsiėmimus, pavyzdžiui, skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus, užsiimti sportu ar pabendrauti su namiškiais.
Svarbu, kad tėvai ir mokyklos sudarytų sąlygas sveikai skaitmeninei higienai: mokyklose reikia įgyvendinti tinkamas taisykles ir filtravimo priemones, kad nepilnamečiai neprieitų prie nepageidaujamo turinio mokyklos tinkle. Tėvai turi būti pavyzdžiai - rodyti, kaip tinkamai naudotis išmaniaisiais įrenginiais, ir suteikti vaikams daugiau realaus laiko kartu bei kontaktų realiame pasaulyje.
LSMU ir nacionalinės tendencijos
LSMU duomenys rodo, kad beveik pusei šalies moksleivių socialinių tinklų naudojimas tapęs probleminiu. HBSC tyrimai Lietuvoje nurodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o apie 1 iš 8 pasižymėjo dideles priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikas. Paaugliai, priklausomi nuo interneto, dažnai patiria miego sutrikimų, depresijos rizikos didėjimą ir prastesnės psichinės gerovės simptomų. Tyrimai rodo, kad mergaitės dažniau patiria tam tikras priklausomybės apraiškas, o berniukai labiau linkę į vaizdo žaidimus. Socialiniai tinklai neturi vieno universalio apribojimo; svarbi yra sisteminis požiūris į vaikų saugumą ir elgesį su interneto turiniu.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas studijų metais
Profesorių nuomone, priklausomybė nėra tik asmeninė problema - ji turi platesnį poveikį šeimos, mokyklos ir visuomenės gerovei. Todėl būtina įsitraukti į prevencines programas, kurios remiasi šeimos, mokyklos ir visuomenės sąveika, o ne vien tik tėvų kontrole. Tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai gali turėti ir teigiamų pusių: jie gali pagerinti komunikacijos įgūdžius, skatinti kūrybiškumą ir suteikti galimybių mokytis apie sveikatą bei jos priežiūrą. Tačiau svarbu subalansuoti naudą ir rizikas, skatinti socialinį atsakingumą ir sąmoningą naudojimą.
Mažinimo ir prevencijos strategijos
Prevencijos pagrindas - aiškių taisyklių kūrimas šeimoje ir mokykloje, sąžiningas ir nuoseklus tėvų pavyzdys, realaus gyvenimo veiklų skatinimas, dėmesys vaikų emocinei gerovei bei skaitmeninių higienos įgūdžių ugdymas. Reikėtų didinti supratimą apie rizikas ir naudą, skatinti atsakingą bendravimą internetinėje erdvėje, o ne tik ribojimą. Taip pat svarbu plėtoti intervencijas, kurios padėtų vaikams ir jaunuoliams integruoti šiuolaikines technologijas į mokymąsi bei kasdienę veiklą be priklausomybės rizikos.
Kalbant apie diagnostiką, šiuo metu priklausomybė nuo socialinių tinklų nėra oficiali diagnozė TLK-11. Tačiau diskusijos apie elgesio priklausomybes, įskaitant priklausomybę nuo interneto ir socialinių tinklų, intensyvėja. Ekspertai teigia, kad svarbiausia - suteikti pagalbą, kuri padėtų žmonėms kontroliuoti savo elgesį ir skatintų sveiką interneto vartojimą.
Tyrimų išvados ir ateities perspektyvos
Turime pripažinti, kad socialiniai tinklai yra beveik neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis ir jų poveikis mokymuisi priklauso nuo individo savybių bei konteksto. Didelis dėmesys turi būti skiriamas prevencijai, mokyklų įsitraukimui, tėvų švietimui ir profesionalų pagalbai, nes priklausomybė nuo interneto gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: studentų refleksijos apie slaugytojo karjerą
tags: #studentu #priklausomybe #facebook