Budinčių globotojų statistika Lietuvoje: tendencijos, iššūkiai ir pasiekimai

2025 metų pabaigoje beveik 83 proc. visų globojamų vaikų šalyje augo šeimos aplinkoje - maždaug 3 procentiniais punktais daugiau nei tuo pačiu metu prieš dvejus metus. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per dvejus metus Lietuvoje šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis padidėjo nuo 80 proc. 2023 m. pabaigoje iki 83 proc. 2025 m. pabaigoje. Šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4633, o ne šeimos aplinkoje (šeiminiuose namuose) - 938 vaikai.

Kas lemia augančius rodiklius?

Specialistų teigimu, tokie rezultatai atspindi nuoseklias pastangas užtikrinti, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų augtų šeimai artimoje aplinkoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvos rezultatai rodo, kad šalies pasirinkta vaikų globos kryptis leidžia nuosekliai artėti prie aukščiausių tarptautinių standartų. Shutterstock nuotr./Šeima Lietuva per pastaruosius dvejus metus pastebimai priartėjo prie Norvegijos, kuri ilgą laiką buvo laikoma vienu pažangiausių vaikų gerovės pavyzdžių Europoje. Dar prieš dvejus metus Lietuvą nuo Norvegijos, pagal šeimose globojamų vaikų dalį, skyrė daugiau nei 14 procentinių punktų. Šiandien šis atotrūkis sumažėjęs iki maždaug 11 procentinių punktų.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, gerėjantys Lietuvos rodikliai yra ilgus metus Lietuvoje vykdytų vaikų globos sistemos pokyčių rezultatas, prie kurio prisidėjo tiek valstybės institucijos, tiek savivaldybės, globos centrai ir patys globėjai. „Vaikui geriausia augti šeimoje - tai principas, kuriuo Lietuva vadovaujasi jau ne vienerius metus, o šiandienos rezultatai yra įrodymas, kad būtent kryptingas darbas duoda rezultatų.“

Budintys ir nuolatiniai globotojai: skaičiai ir poreikiai

Lietuvoje šiuo metu yra 255 budintys ir 57 nuolatiniai globotojai, 56 šeimynos ir 3070 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai. Šiuo metu 3744 asmenys globoja 4213 vaikų, tačiau, nepaisant to, nuolatinių globėjų laukiama visoje Lietuvoje. Budinčių globotojų trūksta daugelyje savivaldybių.

Lygiagrečiai, per dvejus metus vaikų, globojamų ne šeimos aplinkoje (šeiminiuose namuose), skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 2023 m. pabaigoje buvusių 1260 iki 2025 m. pabaigoje - 995. Metų pradžioje šalies vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 1340 vaikų. Daugiausia tai vyresni nei 7 m. vaikai, kurie turi brolių ar seserų.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių tinklų apžvalga

Budinčio globotojo vaidmuo ir atlygis

Budintys globotojai reikalingi tam, kad savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, prižiūrėtų laikinai likusį be globos vaiką, užtikrintų jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą ir atlieptų vaiko poreikius. Budintys globotojai sudaro sutartis su konkretaus rajono globos centru pagal individualios veiklos pažymėjimą ir gauna atlygį. Jis siekia ne mažiau kaip vieną minimalios mėnesinės algos dydį, kai laukiama atvykstant vaikų, tačiau didėja priimant kiekvieną vaiką ar kelis vaikus į savo šeimą. Budintys globotojai sudaro sutartis su konkretaus rajono globos centru, tai reiškia, kad jie veikia tam tikroje savivaldybėje. Jie gali prižiūrėti tik ne giminystės ir ne emociniais ryšiais susijusius vaikus.

Per pastaruosius metus įstaigoje laikinai apgyvendinti net 672 vaikai. Tai parodo, koks didžiulis budinčių globotojų poreikis, kurių visoje Lietuvoje yra tik apie 200. Prasidėjus vaikų globos reformai, kai pradėjo veikti globos centrai ir budinčių globotojų institutas, kūdikiai į įstaigas patenka labai retai, bet tokių atvejų vis dar pasitaiko. Mes jau nebeturime kūdikių globos namų, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai laikinam apgyvendinimui kūdikiai ir maži vaikai vežami į įstaigas, nes trūksta budinčių globotojų.

Globos centrų vaidmuo ir sisteminiai pokyčiai

Šalyje veikia daugiau nei 60 globos centrų, kurie ieško naujų globėjų, juos rengia ir teikia pagalbą globojančioms šeimoms. Sistema veikia taip, kad vaikai iš nesaugios aplinkos pirmiausia patenka pas budinčius globotojus, o ne į įstaigą. Vėliau jiems aktyviai ieškoma šeima, todėl vaikai turi galimybę augti šeimos aplinkoje.

Per ketverius metus - nuo 2019 m. iki 2023 m. pradžios - globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo 2419 iki 1221. Tai esminiai pokyčiai vaikų globos srityje per ketverius metus, kai Lietuva - pirmoji tarp kaimyninių Baltijos šalių, visose savivaldybėse įsteigė globos centrus.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos vaikų klausimais Dainos Urbonaitienės, prieš ketverius metus Lietuvoje buvo liūdna vaikų, patenkančių į globą, statistika. Vaikų, esančių be tėvų globos buvo apie 10 tūkst. vaikų, iš jų apie 40 proc. gyveno dideliuose, stacionariuose vaikų globos namuose, apie 60-100 vaikų viename pastate. Kasmet į globą patekdavo po 3 tūkst. naujų vaikų.

Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje

Parengti globotojai ir mokymai

Globos centrai „Vaikai yra vaikai“ skaičiuoja, kad per 4 metus parengta 290 budinčių globotojų, 1853 globėjų (rūpintojų) ir 378 įtėvių. 2019 m. labai padaugėjo budinčių globotojų, kurie atitinka profesionalios globos modelį - jie leidžia apsaugoti vaikus nuo patekimo į instituciją, užtikrina jiems artimą aplinką, kai yra sprendžiama jo situacija ir saugios vietos reikia čia ir dabar.

Vaiko gerovė neapsiriboja statistika

Tuo tarpu, pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vertinant vaikų gerovę vien statistinių rodiklių nepakanka. „Ne mažiau svarbu, kad globėjų šeimos ir šeimynos toliau gautų reikiamą pagalbą, o vaikai kuo greičiau patektų į stabilią ir jiems saugią aplinką. Būtent todėl pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama globos centrų stiprinimui, budinčių ir nuolatinių globotojų tinklo plėtrai bei pagalbai globėjams.“

Psichologų teigimu, net trumpam laikotarpiui, tarkim ir dviem savaitėms, vaikui patekus į kitą aplinką, organizmas išgyvena stresą. „Nesaugioje aplinkoje vaikas gali būti „kovoti-bėgti-sustingti“ būsenoje , kuri paveikia visą kūną. Adaptuojantis šeimos aplinkoje pamažu įvyksta pokytis, per ilgą laiką vaikas įgauna daugiau pasitikėjimo, jaučiasi saugiau, patiria daugiau teigiamų patirčių. Tuomet visas vaiko kūnas atsipalaiduoja, kortizolio kiekis sumažėja.“

Namų jausmas vaikams suteikia didelį saugumo jausmą. Vaikai jaučia tvirtą paramą, kai šalia yra asmuo, kuris atliepia jų poreikius. „Jeigu šeimoje yra asmuo, kuris pažįsta vaiką, mato, girdi jo poreikius, tuomet vaikas gauna labai svarbią saugaus prieraišumo patirtį, mokosi savireguliacijos. Kuo daugiau tokių patirčių vaikas gauna, tuo dažniau augdamas sugeba pats įveikti sunkumus, malšinti stresą, nurimti.”

Visuomenės požiūris ir iššūkiai

Nors Lietuvos rezultatai vaikų globos srityje šiandien atrodo geriau nei daugelio kaimyninių valstybių, specialistai sutaria, kad vis dar reikia daug dirbti keičiant visuomenėje gyvuojančius stereotipus apie tėvų globos netekusius vaikus ir pačią globą. „Praėjusiais metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 59 proc. gyventojų niekada nėra svarstę apie galimybę įsivaikinti ar globoti vaikus. Tai reiškia, kad nepaisant pastebimai gerėjančių rodiklių, mums vis dar reikia padirbėti keičiant visuomenės nuostatas, kad dar daugiau žmonių sutiktų priimti į namus tėvų globos netekusį vaiką.“

Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai

I. Skuodienei pritaria ir V. Lygnugarienė, kuri įsitikinusi, kad tolesnė pažanga vaikų globos srityje didele dalimi priklausys nuo visuomenės požiūrio ir įsitraukimo. „Kiekviena paskleista žinia pasėja tam tikrą grūdelį ir skatina pažvelgti į globą kitaip. Tad turime daug erdvės kalbėti apie globą ir edukuoti žmones - pradedant artimiausia aplinka, baigiant visa visuomene.“

Iniciatyvos ir edukacija

Jau turime puikią iniciatyvą - Vaikų globos savaitę, kai apie globą kalbama visoje Lietuvoje, o visų savivaldybių globos centrai suvienija jėgas, dalijasi gerosiomis istorijomis ir kviečia žmones iš arčiau susipažinti su globa. Būtina kurti kuo daugiau tokių iniciatyvų, nes būtent jos padeda formuoti pozityvesnį požiūrį į tėvų globos netekusius vaikus ir skatina susimąstyti, ką iš tiesų reiškia užauginti žmogų.

Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės tema „Mano akims reikia tavo akių“. Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais. „Šūkiu „Mano akims reikia tavo akių“ norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems.“

Tarptautinis kontekstas

Tuo pačiu laikotarpiu kitų valstybių oficialūs duomenys rodo, kad Latvijoje šis rodiklis sumažėjo nuo 90 iki 88 proc., Lenkijoje - nuo 71 iki 69 proc., Estijoje - nuo 19 iki 17 proc. Lietuvos pasiekimai vaikų globos srityje konferencijoje įvertino Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato vadovė Katarina Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje pakvietusi švęsti Lietuvos pasiekimus.

Duomenų lentelė: pagrindiniai skaičiai

Rodiklis Reikšmė
Globojami vaikai iš viso (2025 m.) ~5860
Vaikai šeimos aplinkoje ~4633
Vaikai ne šeimos aplinkoje (šeiminiai namai) ~938
Budintys globotojai ~255
Nuolatiniai globotojai ~57
Globėjų šeimos ~3070
Globos centrų skaičius >60

Ką reiškia tolimesnė veikla?

Nors Lietuva jau šiandien gali didžiuotis vienais geriausių vaikų globos rodiklių regione, specialistai neabejoja, kad didžiausią pažangą ateityje lems ne statistika ar nauji teisės aktai, o žmonių apsisprendimas atverti savo namų ir širdies duris vaikui. Todėl svarbiausias kitas žingsnis - ne tik išlaikyti jau pasiektus rezultatus, bet ir paskatinti daugiau žmonių apsvarstyti galimybę tapti globėjais.

Konferencijos dalyvius Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vardu sveikinęs Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius kalbėjo, kad Prezidentas visada pabrėžia, jog noras gyventi šeimoje - tai ne prabanga. Tai pamatinė teisė, kuri turi tapti mūsų visų bendru įsipareigojimu. „Šiandien, pažvelgę į nueitą kelią, matome, kad pokytis yra įmanomas. Tačiau mūsų kelionė dar nesibaigė. Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos.“

tags: #statistika #budinciu #globotoju #lietuvoje