Psichikos Sutrikimai Vyresnio Amžiaus Žmonėms: Priežastys, Diagnostika ir Gydymas

Mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lemia ryškėjančias gyventojų senėjimo tendencijas Europoje. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl sąlygų sveikam ir oriam senėjimui sudarymas turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys. Europos ir pasaulio organizacijose formuojamos “Sveiko senėjimo” strategijos, kurios pagal Pasaulio sveikatos organizaciją apima funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą.

Visame Europos regione kasmet daugėja vyresnio amžiaus asmenų, todėl susiduriama su dideliais iššūkiais - ilgas gyvenimas nebūtinai reiškia sveiką gyvenimą, dažnai atvirkščiai - ilga gyvenimo trukmė susijusi su didesniu sergamumu, neįgalumu bei mirtingumu. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, labai svarbu prailginti vyresnio amžiaus žmonių sveiką ir darbingą amžių bei sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui.

Psichikos sveikata - tai emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė, kuri daro įtaką tam, kaip mes galvojame, jaučiamės ir elgiamės. Sveika psichika padeda žmogui susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės. Psichikos sveikata taip pat lemia, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais. Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių (60+) gyvena vieni. Vienas iš penkių neturi į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai, o socialinio įsitraukimo rodikliai yra triskart mažesni, nei Europos vidurkis. Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai 2018 m. užėmė pirmą vietą po kraujotakos sistemos ligų 65 m. ir vyresnių moterų grupėje, o depresijos simptomus jaučia kas penktas vyresnio amžiaus žmogus.

Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai. Reikia pažymėti, kad psichikos sveikatos sutrikimus nustatyti nėra lengva, nes jie vystosi lėtai, dažnai būna persipynę su somatinėmis ligomis.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Rizikos veiksniai

Psichikos sveikatos sutrikimų rizikos faktoriai yra įvardyti moksliniuose tyrimuose, tarp jų ir lėtinės ligos, neįgalumas, prastas miegas, nevisavertė mityba, alkoholio vartojimas, vienišumas ir socialinė izoliacija. Dalis šių rizikos faktorių galėtų būti išvengiami, sutelkus sveikatos bei socialinės apsaugos resursus, vykdant išplėstines ir inovatyvias prevencijos programas bei užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą.

Dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai:

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
• Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
• Panikos atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
• Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
• Šizofrenija ir šizoafektinis sutrikimas: Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti. Šizoafektinis sutrikimas apima šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (pvz., depresijos, manijos ar bipolinio sutrikimo) simptomus.
• Adaptacijos sutrikimai: Tai yra emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Agorafobija: Tai yra intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Tai yra būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Perdegimo sindromas: Tai yra emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Šie simptomai gali pasireikšti įvairiais deriniais ir intensyvumu, priklausomai nuo konkretaus psichikos sutrikimo ir individualių paciento savybių.

Gydymo metodai

Pagrindiniai psichikos sutrikimų gydymo metodai yra šie:

• Psichoterapija: Ji apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu. Tai padeda pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę. Psichoterapijos metodai gali būti įvairūs - nuo kognityvinės elgesio iki psichodinaminės terapijos.
• Medikamentinis gydymas: Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius. Medikamentai dažnai derinami su psichoterapija, siekiant užtikrinti greitesnius ir geresnius gydymo rezultatus.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai yra efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ji yra ypač naudinga gydant depresiją, nerimą ir OKS. KET apima struktūruotus pokalbius ir užduotis, kurios padeda pacientams suprasti savo mąstymo procesus ir juos keisti.
• Grupinė terapija: Jos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą. Grupinė terapija gali būti ypač naudinga tiems, kurie jaučiasi vieniši arba nesuprasti savo artimųjų.

Sveikos psichikos stiprinimas

Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima:

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

• Fizinė veikla: Padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrai stiprina kūną. Net ir trumpi pasivaikščiojimai gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai.
• Tinkama mityba: Svarbi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Maistinės medžiagos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms.
• Kokybiškas miegas: Būtinas smegenų veiklai ir emocinei pusiausvyrai. Miego trūkumas gali pabloginti psichikos sutrikimų simptomus ir bendrą sveikatą.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
• Socialinis bendravimas: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai. Socialinė parama gali padėti įveikti sunkumus ir jaustis mylimam bei suprastam.

Kreipimasis į specialistus

Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą, jei pastebimi psichikos sveikatos problemų simptomai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Rekomenduojama reguliariai atlikti psichikos sveikatos patikrinimus, ypač jei pastebimi bet kokie simptomai, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Ankstyvas nustatymas leidžia pradėti gydymą anksčiau, kas gali žymiai pagerinti gydymo rezultatus. Tai apima tiek medicininius patikrinimus, tiek savęs stebėjimą ir konsultavimąsi su specialistais.

Depresijos epizodas - vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija).

Vyresnio amžiaus žmonių įgūdžių mokymo veiklos - švietimas ir įgūdžių mokymas, vykdant individualias ar šeimos konsultacijas bei paramos grupės - veiksmingai mažina psichologinį stresą, depresijos simptomus, gerina gyvenimo kokybę.

Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos raštingumo didinimas, jų aktyvus dalyvavimas sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose, bendruomenės veikloje yra sveiką senėjimą nulemiantis veiksnys. Labai svarbios psichosocialinės intervencijos (priemonės, mažinančios veiklos apribojimus dėl fizinės sveikatos problemų) pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių fizinės sveikatos suvaržymų. Šių programų pagrindas - suteikti informaciją apie esamą socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros specialistų pagalbą. Visuomeninė veikla. Šių priemonių svarbiausias tikslas - gerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą, stiprinant socialinius ryšius ir vykdyti socialinę veiklą. Organizuojant savipagalbos paslaugas vyresnio amžiaus asmenims, šios paslaugos gali būti teikiamos į(si)traukiant į savanorišką veiklą.

Mitai apie psichikos sutrikimus

Vis dar gajūs mitai, kad psichikos sutrikimų diagnozė užkerta kelią gauti vairuotojo pažymėjimą ar įsidarbinti. Tačiau, pasak R. Mazaliauskienės, apsilankymas pas specialistą yra rūpinimasis savo sveikata, o ne rizika. Net jei sutrikimas nenustatomas, specialisto patarimai gali būti naudingi tolesnei sveikatos priežiūrai. Laiku kreipiantis į psichiatrą galima greičiau išspręsti problemą ir užkirsti kelią ligos progresavimui.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Vis dar įsigalėjęs mitas, kad psichikos sveikatos problemų turintis žmogus visada netenka teisės vairuoti, yra neteisingas. Lengvos formos nuotaikos sutrikimai, manija ar depresija, tam tikros fobijos ir neuroziniai sutrikimai netrukdo turėti teisės vairuoti. Tačiau turintiems sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis ar asmenybės sutrikimų, kurie trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, vairuotojo pažymėjimai neišduodami arba dėl jų sprendžia gydytojai individualiai.

Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę įsigyti ginklą. Leidimas neišduodamas sergant organiniais ir simptominiais psichikos sutrikimais, šizofrenijos grupės sutrikimų atveju. Tačiau pasveikusiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų ir nebeturintiems elgseną ar mąstymą neigiamai veikiančių sutrikimų apraiškų, teisė įsigyti ar turėti ginklą nėra užkardoma visam gyvenimui. Leidimas išduodamas esant trejų, penkerių arba dešimties metų remisijai.

Statistika

Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. didėjo. 2014-2023 m. daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje - nustatytų sutrikimų per minimą laikotarpį šioje amžiaus grupėje padidėjo 1,6 karto.

Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams. Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc. Taip pat 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius.

Vyresnio amžiaus (virš 65) asmenų psichikos sutrikimai, 2005 m.:

• F00-F03 (demencija): 80,5 proc.
• F30-F39 (nuotaikos sutrikimai): 24,3 proc.
• F20-F29 (šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai) 13,2 proc.

Psichoterapijos formos

Psichikos sutrikimų gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti derinami, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas:

• Psichodinaminė terapija: Ši terapijos forma siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms. Tai gali padėti pacientui geriau suprasti save ir savo santykius su kitais.
• Egzistencinė terapija: Ji pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos. Ši terapijos forma dažnai yra orientuota į dabarties problemas ir galimybes, o ne į praeities traumas ir sunkumus.
• Elgesio terapija: Ji yra orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas. Ši terapija padeda pacientams įgyti naują požiūrį ir įgūdžius, suprasti jų priežastis.

Psichikos sutrikimai gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, paveikdami darbą, santykius ir bendrą gerovę. Pavyzdžiui, depresija gali sumažinti motyvaciją ir energiją, todėl tampa sunku atlikti kasdienius darbus. Nerimas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas ar virškinimo problemos, saugumo siekiantį elgesį ir vengimo strategijas, kurie trukdo normaliai kasdienei veiklai. Šizofrenija gali sukelti sunkumų bendraujant su kitais, iššaukti neadekvatų elgesį, sutrikdyti darbingumą. Supratimas apie šiuos sutrikimus gali padėti geriau valdyti simptomus ir ieškoti tinkamos pagalbos.

tags: #kokies #psichikos #sutrikimai #dazniausiai #nustatomi #senyvam