Lenkijos ir Vokietijos santykiai pastaraisiais metais svyravo tarp glaudaus bendradarbiavimo ir atvirų nesutarimų. Nors abi šalys palaiko stiprius prekybos ryšius ir vis labiau bendradarbiauja gynybos srityje, Lenkijos reikalavimai dėl Antrojo pasaulinio karo reparacijų tebėra skaudi ir aktuali tema.
Istorinės prielaidos ir ankstesni susitarimai
Vokietijos įsiveržimas į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d. laikomas Antrojo pasaulinio karo pradžia. Manoma, kad vien tik per šią ataką žuvo iki 1 200 civilių. Ankstyvą 1939-ųjų rugsėjo 1-osios rytą vokiečių oro pajėgoms ant šio palyginti nedidelio, karinės reikšmės neturinčio Lenkijos miesto numetus beveik 400 bombų, žuvo nuo 1 200 iki 2 000 gyventojų. Per visą Antrąjį pasaulinį karą Lenkijoje, skaičiuojama, žuvo iki 6 mln. žmonių.
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija sumokėjo kompensacijas Lenkijai pagal susitarimus, sudarytus su Sovietų Sąjunga. Trijų valstybių nugalėtojų - Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos - susitarimas numatė, kad kompensacijas Lenkijai turi išmokėti Sovietų Sąjunga iš reparacijų, gautų jos okupacinėje zonoje. Todėl didelę dalį Lenkijai skirtų kompensacijų iki 1953 m. sumokėjo komunistinė Rytų Vokietija. 1953 m. Varšuvos komunistų vadovybė atsisakė tolesnio jų mokėjimo nuo 1954 metų. Istoriniai susitarimai, reglamentuojantys Vokietijos kompensacijas Lenkijai, yra sudėtingi, iš dalies dėl sovietų įtakos po karo ir Vokietijos padalijimo.
Politinis kontekstas Lenkijoje
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, pareigas pradėjęs eiti rugpjūtį, ne kartą reikalavo, kad Vokietija ir toliau mokėtų Lenkijai kompensacijas už Antrojo pasaulinio karo metu patirtą žalą. Prieš vizitą Berlyne K. Nawrockis vokiečių bulvariniam laikraščiui „Bild“ sakė: „Tai svarbu Lenkijos žmonėms. Tai taip pat bus partnerių diskusijų tema“. Nawrockiui artima Lenkijos opozicinė konservatorių partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) savo vyriausybės valdymo laikotarpiu buvo įsteigusi parlamentinę komisiją šiuo klausimu. Prieš trejus metus ši komisija kompensacijų sumą įvertino 1,3 trilijono eurų.
Prezidentas A. Duda yra kilęs iš Teisės ir teisingumo partijos (PiS), kuri vadovavo šaliai nuo 2015 m. iki 2023 metų. PiS vyriausybė savo laiku skelbė atitinkamus reikalavimus Vokietijai, ir šis klausimas nesumirė net ir po valdžios pasikeitimo: nuo gruodžio valdžioje esanti Donaldo Tusko centro kairioji vyriausybė nėra atmetusi reparacijų klausimo.
Taip pat skaitykite: Pamokos iš Lenkijos socialinio modelio
Vokietijos pozicija ir diplomatinių susitikimų eiga
Berlynas atmeta tolesnes išmokas už žalą Antrojo pasaulinio karo metais, laiko kompensacijų problemą teisiškai išspręsta. Vokietijos požiūriu, šis klausimas yra „teisiškai išaiškintas“, citavo Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį jo atstovė spaudai. Antradienį F. W. Steinmeieris pakartojo šią Vokietijos poziciją.
K. Nawrockis neaptarė su Vokietijos kancleriu F. Merzu Antrojo pasaulinio karo reparacijų, tačiau manoma, kad jis šį klausimą iškėlė prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patikino naująjį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį, kad jo šalis visiškai solidarizuojasi su Lenkija dėl Rusijos keliamos grėsmės. Per susitikimą kanceliarijoje F. Merzas pabrėžė, kad Vokietija „tvirtai ir nepajudinamai“ remia Lenkiją, o bendras saugumas Baltijos jūros regione ir rytiniame NATO flange ir toliau yra „didžiausias prioritetas“.
Nepaisant priešingų požiūrių į karo reparacijas, K. Nawrockio ir F. W. Steinmeierio derybos Vokietijos prezidento rezidencijoje vyko draugiškoje ir konstruktyvioje atmosferoje. Per pokalbį abu lyderiai sutarė dėl poreikio abiem šalims plėtoti glaudų ir pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą. Taip pat pranešta, kad K. Nawrockis pakvietė F. W. Steinmeierį atvykti į Lenkiją.
Reparacijų diskusijos ir visuomenės nuomonė
K. Nawrockis savo vizitų metu aiškiai deklaruoja, kad tema yra svarbi Lenkijos žmonėms ir bus nagrinėjama partnerių diskusijose. Tačiau Vokietija tvirtina, kad teisinių pagrindų tolesnėms išmokoms trūksta. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis socialiniame tinkle „X“ rašė: „Vyriausybė mano, kad nors Lenkija moraliai turi teisę į reparacijas dėl vokiečių nusikaltimų per Antrąjį pasaulinį karą, teisiškai šis dalykas, deja, yra beviltiškas.“ Jis taip pat iškėlė klausimą, kodėl nacionalistų pusė nereikalauja reparacijų iš Rusijos, kuri pasisavino kompensaciją, skirtą Lenkijai Potsdame.
Balandžio mėnesį Berlyne buvo pastatytas laikinas memorialas su 30 tonų sveriančiu rieduliu, skirtas paminėti nacių Vokietijos aukoms Lenkijoje. Tačiau tokie gestai vargu ar patenkins PiS politikų reikalavimus dėl reparacijų, atsižvelgiant į tai, kiek lenkų rinkėjų pritaria partijos pozicijai.
Taip pat skaitykite: Lenkijos socialinių paslaugų struktūra
Saugumo kontekstas ir karinis bendradarbiavimas
Po neseniai įvykusio Rusijos karinių dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę Vokietija sustiprino karinę paramą rytinei kaimynei ir pasiuntė keturis naikintuvus „Eurofighter“ stebėti Lenkijos oro erdvės. Praėjusią savaitę mažiausiai 19 Rusijos dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę. Tai buvo pirmas kartas, kai Lenkijos ir NATO pajėgos numušė Rusijos dronus virš Lenkijos. Po dronų istorijos Lenkijos oro erdvėje praėjusią savaitę, Trampas skambino Nawrockiui, o ne Tuskui, o akivaizdžios Trampo pastangos apeiti Tuską sukėlė įtampą tarp Lenkijos vyriausybės ir Lenkijos prezidento.
Vertinimai ir skaičiai
Prieš trejus metus sudaryta parlamentinė komisija PiS valdymo laikotarpiu kompensacijų sumą įvertino 1,3 trilijono eurų. Istoriniai susitarimai ir skirtingos interpretacijos dėl to, kas turėjo ir turi atsakyti už reparacijas, lemia teisinę ir politinę painiavą. Trijų valstybių nugalėtojų susitarimas, Potsdamo susitarimai ir sovietinė įtaka pokarinėje Lenkijoje yra pagrindiniai elementai, kodėl klausimas tebėra atviras ir sudėtingas.
| Elemento pavadinimas | Informacija |
|---|---|
| Vertinimas reparacijų sumos | 1,3 trilijono eurų (Lenkijos parlamentinė komisija) |
| Istorinis kontekstas | Vokietijos įsiveržimas 1939 m., iki 6 mln. žuvusių Lenkijoje per karą |
| Ankstyvieji mokėjimai | Didelė dalis kompensacijų iki 1953 m. sumokėta Rytų Vokietijos |
| Vokietijos pozicija | Laiko klausimą teisiškai išspręstu, atmeta tolesnes išmokas |
Diplomatinės perspektyvos
Nawrockis „tikrai iškels šį klausimą“ per savo vizitą Berlyne, sakė jo atstovas spaudai Rafał Leśkiewicz. Lenkijos prezidentas planuoja susitikti su kancleriu Mercu ir Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Nepaisant įtampos dėl reparacijų, Vokietijos vadovai pabrėžia saugumo ir bendradarbiavimo svarbą regione, o susitikimai dažnai vyksta draugiškoje ir konstruktyvioje atmosferoje.
Ką tai reiškia ateičiai?
Klausimas dėl reparacijų yra ne tik teisinis, bet ir politinis ir moralinis. Jis veikia vidaus politiką Lenkijoje, tarp partijų ir rinkėjų nuostatų, taip pat lemia derybų atmosferą su Vokietija. Nors Vokietija tvirtina, kad tema yra teisiškai išspręsta, Lenkijos pusė teigia, kad atmintis apie karo nuostolius ir pareiga atlyginti žalą išlieka svarbi moralinė bei politikos dimensija. Susitikimai, kuriuose derinami saugumo, gynybos ir istorinės atminties klausimai, rodo, kad abiejų šalių santykiuose yra erdvės tiek konfrontacijai, tiek bendradarbiavimui.
Po vizitų Berlyne K. Nawrockis planuoja vykti į Paryžių susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, todėl klausimas gali tapti platesnės diplomatijos dalimi. Nepaisant to, kol teisinis pagrindas ir politinis sutarimas nebus rastas, reparacijų diskusija turės tęstis tiek Lenkijos viduje, tiek tarptautiniuose pokalbiuose.
Taip pat skaitykite: Lenkijos socialinės apsaugos sistema
tags: #sputik #lenkija #praso #kompensacijos #is #vokietijos