Specialiųjų Poreikių Vertinimo Klausimynas Lietuvoje

Specialiųjų poreikių vertinimas yra svarbus procesas, leidžiantis nustatyti asmens poreikius ir užtikrinti jam reikiamą pagalbą bei paramą. Lietuvoje šis procesas nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti, kad negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias teises bei galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse.

Kaip Nustatomi Specialieji Poreikiai?

Asmens savarankiškumas nustatomas pildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kuriuo nustatoma, kokiose veiklose žmogui sunku dalyvauti ir kokia pagalba padėtų didinti bendravimo, savarankiškumo, žinių taikymo galimybes. Paprastai šis klausimynas pildomas pokalbio metu su žmogumi, kurio specialieji poreikiai vertinami.

SVARBU: Vaiko ir darbingo amžiaus asmens klausimyną pokalbio su juo metu pildo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojas, o pensinio amžiaus asmens - jo gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas.

Tai reiškia, kad asmuo turi atvykti į NDNT. Iki šiol išimtys buvo daromos, kai specialieji gyventojo poreikiai buvo vertinami pakartotinai ir dėl organizmo funkcijų sutrikimų žmogus negalėdavo atvykti bei nekildavo abejonių, jog funkcionavimo lygmuo nėra pakitęs. Tačiau nuo 2019 m. liepos 1 d. senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms taip pat nustatoma išimtis, todėl jeigu dėl jų nekils papildomų abejonių, vertinant specialiuosius poreikius jie galės nedalyvauti.

Procesas

1. Asmenį gydantis gydytojas parengia siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuriame pateikia duomenis apie asmens sveikatą. Vaiką gydantis gydytojas taip pat parengia siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuriame pateikia duomenis apie vaiko sveikatą.
2. Asmuo atvyksta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą arba jos specialistai bendrauja su juo nuotoliniu būdu.
3. Pokalbio su asmeniu metu užpildomas jo veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Pokalbio su vaiko (nuo 4 metų amžiaus) atstovais metu yra užpildomas vaiko veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas.
4. Atliekamas siuntime pateiktų medicininių duomenų ir klausimyno vertinimas. Atliekamas siuntime pateiktų medicininių duomenų vertinimas.

Klausimyno pildymas pradedamas tik tuomet, kai vienas iš vaiko tėvų parašu patvirtina, kad yra supažindintas su vertinimo eiga ir klausimyno reikšmėmis. Jis žodžiu pateikia asmeniui klausimus ir ties kiekviena veikla pagal vaiko tėvų pateiktą informaciją pažymi atsakymą ir jį įvertina balais. Užpildžius klausimyną vienas iš vaiko tėvų ir vertintojas parašais patvirtina, kad atsakymai pažymėti teisingai. Taigi, vertintojas prisiima atsakomybę, kad teisingai pažymėjo atsakymus, o asmuo - kad juos pateikė teisingus.

Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius

Vaikų nuo 4 iki 18 m. asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynai yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms, o vaikams iki 4 m. jis nepildomas.

Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį (t. y. Nustatant individualios pagalbos poreikį, užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių (4-6 metų, 7-13 metų, 14-17 metų vaikams ir suaugusiems asmenims), kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui ir nustatomas individualios pagalbos poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims). Asmenų nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmenų klausimyną pokalbio su juo ar atstovu metu pildo Agentūros darbuotojas, pensinio amžiaus asmenų - asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas.

Vertinamos Sritys

• Mobilumas (judėjimas): Vertinant mobilumą atsižvelgiama, kaip žmogus gali atsisėsti, sėdėti, persėsti į kitą vietą, atsistoti, stovėti, eiti, naudotis viešuoju ir privačiu transportu, paimti ir perkelti daiktus, lipti laiptais.
• Žinių taikymas: Vertinant žinių taikymą, atsižvelgiama į tai, kaip gebama susikaupti, atsiminti, rašyti ir skaičiuoti, kaip orientuojamasi aplinkoje ir laike, kaip suprantama regimoji ir girdimoji informacija.
• Bendravimas: Bendravimo dalyje įvertinamas gebėjimas bendrauti su nepažįstamais ir artimais asmenimis, kalbėjimas ir kalbos suvokimas.
• Savarankiškumas: Savarankiškumo dalyje - gebėjimai savarankiškai praustis ir maudytis, apsirengti ir nusirengti, valgyti, naudotis tualetu, pasirūpinti savo sveikata.
• Kasdienė veikla: Vertinant gebėjimus atlikti kasdienes veiklas atsižvelgiama kaip asmuo geba pasigaminti maistą ir atlikti namų ruošos darbus.

Pokyčiai Nuo 2024 m. Sausio 1 d.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujas negalios vertinimo modelis, kuris orientuotas į asmens individualius poreikius ir dalyvumą visuomenėje.

Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos

SVARBU: Naujas negalios vertinimo modelis bus taikomas tiems, kurie dėl negalios vertinimo kreipsis pirmą kartą arba tiems, kuriems negalios nustatymo ar specialieji nuolatinės priežiūros - slaugos ar priežiūros (pagalbos) - terminai yra pasibaigęs.

Visiems kitiems negalią turintiems žmonėms persivertinti negalios nereikės, tačiau jie tikrai galės tą padaryti, pateikdami savo prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai ir prašydami, kad anksčiau nustatytas darbingumo lygis būtų pakeistas į dalyvumo lygį.

Pagrindiniai Pokyčiai

• Dalyvumo lygis: Darbingumo lygį keis dalyvumo lygis. Kadangi taikant naują negalios modelį bus atsižvelgiama į kliūtis, kurias reikia šalinti visose gyvenimo srityse, todėl darbingumo lygio sąvoką pakeis nauja - dalyvumo lygio - sąvoka.
• Vienas langelis: Siekiant, kad žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra).
• Individualus pagalbos planas: Atsižvelgiant į bendrą negalios įvertinimo rezultatą ir žmogui reikalingą pagalbą, jo sutikimu bus sudaromas individualus pagalbos planas.
• Mažesnė medicininių kriterijų įtaka: Vertindama negalią, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atsižvelgs ir į medicininius kriterijus, nes, neįvertinus asmens sveikatos būklės, neįmanoma objektyviai nustatyti negalios lygio. Tačiau medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui bus kiek mažesnė nei buvo anksčiau, daugiau dėmesio skiriant individualiems žmogaus poreikiams.

Specialiųjų Poreikių Lygiai

Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai.

• I poreikių lygis: Nustatomas žmogui, kai jis yra visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga.
• II poreikių lygis: Nustatomas žmogui, kai jis turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ar judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ar slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą.
• III poreikių lygis: Nustatomas žmogui, kuris turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą.
• IV poreikių lygis: Nustatomas žmogui, kuris turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą.

Automobilio Įsigijimo ir Pritaikymo Išlaidų Kompensavimas

Automobilio įsigijimo ir jo pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikis nustatomas tiems asmenims, kurių judėjimo funkcija yra stipriai sutrikusi. Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas 6 metams arba neterminuotai, kai asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.

Kita Informacija

Asmeniui nustačius 0-55 proc. Asmeniui nustačius 60 proc. ar didesnį darbingumo lygį, jam išduodama pažyma, kai sumažėjusio darbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe, profesinė liga ir kt. Atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, „Sodra“ skiria socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją arba šalpos pensiją.

Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai

SVARBU: esant 0-30 proc. darbingumo lygiui, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis; esant 35-55 proc.

„Sodra“ neįgaliesiems taip pat moka arba netekto darbingumo pensijas, arba šalpos pensijas. Netekto darbingumo pensijos mokamos turintiems bent minimalų socialinio draudimo stažą.

Intelektinių Gebėjimų Vertinimas Vaikams

Mokykliniai metai užima svarbią vietą ruošiantis tolimesniam gyvenimui. Tai, kaip sėkmingai seksis mokytis, priklauso nuo įvairių dalykų: noro arba nenoro mokytis, įgimtų ir įgytų gebėjimų, aplinkos sąlygų.

• Kokie vaiko gebėjimai lyginant jį su bendraamžiais?
• Galbūt jis gabesnis už daugumą savo klasės draugų?
• Kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko?
• Ar tai susiję su tam tikrų gabumų stoka?

Ieškantiems savo kelio paaugliams taip pat dažnai rūpi sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai, kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti. Rasti atsakymus į anksčiau minėtus klausimus gali padėti vaiko intelektinių gebėjimų bei kitų galių ir sunkumų vertinimas. Šia metodika tiriami vaikų ir paauglių nuo 6 m. 0 mėn. iki 16 m. 11 mėn. gebėjimai. Vertinamas tiek bendras intelektinių gebėjimų lygmuo (skaičiuojamas intelekto koeficientas), tiek atskiros gebėjimų grupės.

Intelektinių Gebėjimų Vertinimo Etapai

1. Įvadinis pokalbis
2. Testavimas (vidutiniškai trunka 1,5 - 2 val.)
3. Testo rezultatų apdorojimas
4. Rašytinės išvados parengimas
5. Susitikimas supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis

Taip pat atliekame trumpąjį intelekto tyrimą - pateikiami trys intelektą aprašantys rodikliai: Bendras IQ, Verbalinis IQ ir Neverbalinis IQ.

Šia metodika įvertiname vaikų (6-18 m.) elgesio ir emocijų sunkumus. Metodika skirta Vaikų (1½-5 m.) ) elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimui. Vaikų (7-16 m.) emocinių simptomų, elgesio problemų, hiperaktyvumo, santykių su bendraamžiais problemų ir socialumo atranka.

Asmenybės Bruožų Tyrimas

Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas, išsamaus (NEO PI-R) arba bendro (NEO-FFI) vaizdo apie vertinamo asmens asmenybę susidarymas bei prielaidų apie jo funkcionavimą plačiame situacijų spektre kėlimas. Šia metodika yra įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - Neurotiškumas, Ekstravertiškumas, Atvirumas, Sutarumas, Sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų.

Naudojantis šiuo vertinimo instrumentu vertiname nuo 16 metų amžiaus jaunuolius, dažniausiai planuojant karjerą, norint geriau pažinti save.

Vertinimo Tvarka

1. Įvadinis pokalbis - konsultacija (1 val.)
2. Klausimyno užpildymas (1 val.)
3. Duomenų suvedimas į sistemą (0,5 val.)

Vaiko Brandumo Mokyklai Įvertinimo Metodika (VBMĮ-2)

Tai patobulinta Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika (VBMĮ-2). 5 m.

Vertinimo Tvarka

1. Pirminis pokalbis su vaiku ir jo tėvais (globėjais) (30 min.)
2. Vaiko įvertinimas Vaiko brandumo mokyklai (VBMĮ-2) metodika (45 min.)
3. Tyrimo duomenų skaičiavimas, analizė, išvados ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimas (2 val.)
4. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.

Remiantis LR sveikatos apsaugos ministro, LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 Dėl neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo, vertinimas atliekamas pagal nustatytus kriterijus.

tags: #specialiuju #poreikiu #vertinimo #klausimai