Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Vis dėlto, nepaisant didėjančio supratimo apie psichikos sveikatos svarbą, psichikos sutrikimai vis dar yra apipinti mitais ir stigma, o tai trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ir gyventi visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptariama psichikos sutrikimų statistika pasaulyje, griaunami dažniausiai pasitaikantys mitai ir nagrinėjama, kaip stigma veikia psichikos sveikatos priežiūrą.
Psichikos Sutrikimų Paplitimas Pasaulyje
Psichikos sveikatos problemos yra daug dažnesnės, nei daugelis mano. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2001 m. beveik 1 milijardas žmonių pasaulyje kentėjo nuo psichikos ar neurologinių sutrikimų. Tai reiškia, kad maždaug 1 iš 4 žmonių per savo gyvenimą patirs tam tikrą psichikos sveikatos sutrikimą. Šiuo metu apie 450 milijonų žmonių pasaulyje susiduria su tokiomis problemomis.
Psichikos sutrikimai yra viena iš pagrindinių blogos sveikatos ir negalios priežasčių visame pasaulyje. Dabartiniais duomenimis, net maždaug 20 % pasaulio vaikų ir paauglių susiduria su psichikos ligomis. Vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų yra depresija, kuri 2017 m. paveikė daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje, o dabar tokių yra jau apie 280 milijonų. Tuo tarpu savižudybė yra antra pagal dažnumą priežastis, kodėl miršta asmenys tarp 15-29 metų amžiaus. Naujame tyrime daroma išvada, kad pandemijos metu suaugusiųjų, sergančių depresija, skaičius išaugo netgi trigubai.
Kitas įprastas psichikos sutrikimas - generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS), kuris veikia maždaug 6,8 milijono suaugusiųjų JAV, tai yra daugiau nei 3 žmones iš 100.
Psichologas paaiškina depresijos simptomus
Psichikos Sutrikimų Statistika Lietuvoje
Lietuvoje psichikos ir elgesio sutrikimus taip pat patiria gan didelis kiekis žmonių, pvz., 2017 metais iš 1000 gyventojų daugiau nei 35 gyventojams buvo nustatyti kokie nors sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Ligotumas šiais sutrikimais nuo 2016 m. iki 2022 m. padidėjo 28 proc.
Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas iš 1000 Lietuvos gyventojų, 2016 m. iki 119,9 asmenų 2022 m. Moterų ligotumas šiais sutrikimais yra didesnis nei vyrų. Moterų, kurioms pernai nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst.
Nuo 2016 m. augęs vyrų psichikos ir elgesio sutrikimų ligotumo rodiklis 2020-2021 m. nežymiai sumažėjo. 2022 m. vyrams depresija (3 kartus) bei demencija (1,6 karto) buvo rečiau nustatoma nei moterims. Tačiau vyrams dažniau nei moterims 2022 m. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (4,4 karto) bei organiniai psichikos sutrikimai (1,2 karto).
2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, kaime - 123,6 asmenys. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes.
Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų ) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m. Vaikų (0-17 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodikliai ekstremaliosios situacijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki COVID-19 pandemijos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse 2022 m.
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų. 2022 m. vėl stebimas nuotolinių paslaugų augimas. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys). Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst.
Lietuvos psichikos sveikatos statistika (2016-2022 m.)
| Rodiklis | 2016 m. | 2022 m. | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Ligotumas (iš 1000 gyventojų) | 93,9 | 119,9 | +28% |
| Mirtingumas (iš 100 000 gyventojų) | 2,7 (2001 m.) | 17 | +529% |
| Savižudybės (iš 100 000 gyventojų) | 44 (2001 m.) | 19 | -57% |
Stigma ir Jos Poveikis
Stigma - tai neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Stigma gali pasireikšti įvairiais būdais:
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
- Visuomenės stigma: Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
- Savistigma: Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų.
- Struktūrinė stigma: Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.
Stigma turi didelį neigiamą poveikį psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Ji gali lemti:
- Delsimą kreiptis pagalbos: Žmonės gali vengti kreiptis pagalbos dėl baimės būti smerkiami ar atstumiami.
- Socialinę izoliaciją: Žmonės gali jaustis vieniši ir atskirti nuo visuomenės.
- Diskriminaciją: Žmonės gali susidurti su diskriminacija darbe, mokykloje ar kitose gyvenimo srityse.
- Prastą savijautą: Žmonės gali jaustis blogai dėl savęs ir savo gyvenimo.
Apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.
Dažniausiai Pasitaikantys Mitai Apie Psichikos Sveikatą
Nors temai skiriama vis daugiau dėmesio ir tyrimų, vis dar egzistuoja daug mitų ir klaidingų nuomonių, susijusių su psichine sveikata. Vis dar gausu daug pasenusių prielaidų ir senamadiško mąstymo, nepaisant kaip stipriai yra pažengusi medicina ir gebėjimas padėti psichikos problemų turintiems asmenims.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių mitų apie psichikos sveikatą:
- Psichikos sveikatos problemos yra retos. Tai - visiškas mitas. Kaip minėta anksčiau, psichikos sveikatos sutrikimus patiria didelė dalis pasaulio gyventojų.
- Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti. Tai yra visiškai klaidinga. Dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų.
- Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis. Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai.
- Psichikos ligas sukelia patys žmonės, kurie nuo jų kenčia. Nors žmonės turi prisiimti atsakomybę už savo mintis, jausmus ir elgesį, susijusius su tam tikrais sutrikimais, jie nėra dėl jų kalti.
- Psichikos sveikatos problemos yra nuolatinės ir jų neįmanoma išgydyti. Tai netiesa. Daugelis žmonių, gavę tinkamą gydymą, pasveiksta nuo psichikos sveikatos sutrikimų.
- Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę. Tai - mitas. Šizofrenija reiškia „proto suskaidymą“, o tai gali paaiškinti šį vyraujantį mitą.
- Valgymo sutrikimai kankina tik moteris. Vis dar egzistuoja stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra jaunų, baltaodžių, turtingų moterų liga. Tačiau su tuo gali susidurti bet kas.
- Visi psichikos ligomis sergantys žmonės linkę į smurtą. Tai, žinoma, irgi yra mitas. Laimei, kai pasaulis vis geriau suvokia psichines problemas, šis klaidingas supratimas pamažu nyksta. Net asmenys, kurie patiria sunkiausias psichikos ligas, tokias kaip šizofrenija, dažniausiai yra nesmurtiniai.
Kaip Mažinti Stigmą ir Skatinti Pagalbą
Norint sumažinti stigmą ir skatinti pagalbą, svarbu:
- Šviesti visuomenę: Svarbu skleisti teisingą informaciją apie psichikos sveikatą ir griauti mitus.
- Skatinti atvirą dialogą: Svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą atvirai ir be gėdos.
- Remti psichikos sveikatos organizacijas: Svarbu remti organizacijas, kurios teikia pagalbą psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.
- Būti empatiškiems: Svarbu būti empatiškiems ir supratingiems psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.
Pasaulinė psichikos sveikatos diena pabrėžia, kad psichikos sveikata yra visuotinė žmogaus teisė.
tags: #dazniausi #psichikos #sutrikimai