Specialiųjų poreikių vaikais pastaruoju metu vadinami vaikai, kurie patiria įvairiausių mokymosi sunkumų dėl psichinės arba fizinės raidos sutrikimų. Dėl jų iškyla specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo reikmė, garantuojanti veiksmingą specialiųjų poreikių asmenų ugdymą. Ieškant specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo formų ir būdų, aktualiu tapo specialiųjų poreikių vaikų integruotas mokymas.
Jis gali būti traktuojamas kaip nauja ugdymo kryptis, kurios tikslas - iš esmės keisti visą mokymo technologiją. Įgyvendinant integraciją specialiųjų poreikių vaikai turi būti mokomi bendrojo ugdymo įstaigose, nes bendrojo ugdymo įstaigos skiriamos visiems, taip pat ir specialiųjų poreikių vaikams. Kitaip tariant, specialiųjų poreikių vaikai turi teisę mokytis kartu su normaliais savo bendraamžiais. Tą teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas, kiti normatyviniai aktai ir nutarimai.
Teisinis reguliavimas ir švietimo įstaigų pareigos
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Mokykla mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, privalo užtikrinti psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos teikimą. Vadinasi, šių specialistų turėtų turėti kiekviena mokykla, nes jų pagalbos gali prireikti bet kuriam mokiniui.
Specialiojo ugdymo formos ir klasės
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio.
Ugdymo turinys ir individualūs planai
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi. Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti.
Specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei.
Programos pavyzdžiai ir savaitinis krūvis
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokos sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę.
Mokymo metodai ir priemonės
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Specifinės priemonės pagal sutrikimo rūšį
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija).
Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas. Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Vertinimas ir pažymėjimai
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas.
Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Praktinės problemos: specialistų trūkumas ir mokyklų praktika
Atrodytų, kad reikalai turėjo jau pagerėti, tačiau praktiškai įgyvendinti integravimą yra painu, sudėtinga socialiniu, psichologiniu ir pedagoginiu požiūriu. Pedagogine prasme tai sudėtinga dėl to, kad bendrojo lavinimo įstaigų pedagogai nėra pakankamai pasirengę. Jų bei tėvų požiūris į integruotą mokymą labai įvairus, kartais net visai neigiamas. Dažnai integravimas suprantamas kaip paprastas, formalus specialiųjų poreikių vaikų perkėlimas į bendrojo ugdymo įstaigą.
Specialistų trūkumas - dažna atsisakymo priimti į mokyklą kitokį vaiką priežastis. Švietimo viceministras teigė, kad integracija yra iššūkis dėl žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų. Tai, pasak jo, nemenkas iššūkis visai švietimo sistemai, nes reikia pakeisti nuostatas ir jas įgyvendinti. Visgi matant šiuos skaičius yra akivaizdu, kad psichologai ir socialiniai darbuotojai gali atlikti tik „gaisrų gesintojo“ darbą. Viceministras nekomentavo, kaip dirba specialistai turėdami tokias apimtis.
Tėvų patirtys rodo, kad turint PPT pažymą su nustatytais vaiko SUP bei ugdymo rekomendacijomis, laukia nemažai iššūkių randant ugdymo įstaigą, kuri sutiktų priimti tokį nepatogų vaiką. Specialistų trūkumas, kartais atviri atsisakymai priimti SUP mokinius arba net diskriminacija - realios kliūtys integracijai. Kai kurios mokyklos net nebando dangstytis jokiomis neva objektyviomis priežastimis ir netgi atvirai diskriminuoja SUP mokinius.
Socialinis aspektas: tėvų, pedagogų ir bendruomenės vaidmuo
Daugumos šių dienų tyrimų duomenys atskleidžia, jog svarbu suprasti, kad netinkamo vaikų elgesio priežastys yra socialinio kontakto ir ryšių plėtojimo su aplinka padarinys. Šią pasekmę gali sukelti tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje esantys vaikų santykiai tiek su tėvais, tiek su pedagogais ar kitais vaikų ugdytojais. Šeimos narių ir ugdymo įstaigos darbuotojų tarpusavio santykiai bei ryšys su vaiku/vaikais gali nulemti teigiamą ir ilgalaikį vaiko elgesio pokytį. Tai galima pasiekti tiek bendradarbiaujant tėvams šeimoje ir pedagogams bei jų padėjėjams ugdymo įstaigoje, tiek vieniems su kitais tarpusavyje.
Koks svarbus yra pedagogo vaidmuo bendrojo ugdymo grupėje, kurią lanko įvairių gebėjimų mokiniai. Tikriausiai kiekvienam mokytojui norisi kuo sėkmingiau įveikti iškylančius iššūkius bei kuo greičiau surasti atsakymus į kylančius klausimus organizuojant vaikų ugdymosi procesą kasdieninėse situacijose. Pedagogai dirbantys su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais - svarbiausia švietimo grandis. Būtent šiuo amžiaus tarpsniu aktyviausiai auga žmogaus smegenų tūris, kuris potyriu dėka yra užaktyvinamas.
Pedagogų partnerystė su alfa kartos vaikais padeda plėtoti vertikalius prieraišumo ryšius, kurie yra būtini sėkmingai vaikų raidai. Konferencijos dalyviai pasisako prieš mechanišką integraciją. Anot jų, pirmiausia reikia pažinti vaiką ir turi galvoti, kaip tenkinti jo poreikius. Iš tikrųjų integracijos schema turėtų būti daug sudėtingesnė. Reikia paruošti ne tik mokytoją, bet ir tėvus, paruošti klasės draugus, jų tėvus ir kitus mokyklos mokytojus. Šiuo metu tiesiog „įdedame“ vaikus į bendrojo ugdymo mokyklas ir vadiname tai integracija.
Konferencijos ir organizacijų indėlis
2019 m. gegužės 16 d. Vilniuje įvyko konferencija „Vaiko gerovės užtikrinimas: SUP turinčių mokinių įtrauktis“. Jos metu buvo diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau - SUP), įtrauktį į bendrojo ugdymo mokyklas. Renginys buvo skirtas išsakyti visų nevyriausybinių organizacijų poreikius ir problemas, aptarti esamą SUP turinčių mokinių socializacijos situaciją. Konferencijoje dalyvavę specialistai vieningai sutarė, kad kiekvienas vaikas turi teisę, nepriklausomai nuo sutrikimo lygio, ugdytis ugdymo įstaigoje. Taip pat buvo pabrėžiama, kad mokyklos neturi teisės, t. y. dėl turimų negalių ar specialiųjų ugdymosi poreikių nepriimti jų į bendrojo ugdymo mokyklas.
Nacionalinio Dauno sindromo asociacijos vadovė pasidalijo asmenine patirtimi, kaip augina vaiką su Dauno sindromu, atsiliepimais. Pranešėja pristatė visuomenės apklausos apie tai, kur turėtų būti ugdomi vaikai, turintys Dauno sindromą, rezultatus. Anot jos, 37 proc. apklaustųjų sutinka, kad šie vaikai būtų ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose, 36 proc. mano, kad jiems reikalinga specialisto pagalba, 6 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad vaikai, turintys Dauno sindromą, turėtų mokytis specialiosiose klasėse, 7 proc. kiti apklaustieji neturėjo aiškios nuomonės.
Gerosios praktikos ir tarptautinės rekomendacijos
K. Košel-Patil apžvelgė 2018 m. duomenis apie vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų (ASS). Ji atkreipė dėmesį, kad brangūs specializuoti mokytojai, nėra bendros pedagogų programos apie darbą su ASS turinčiais vaikais ir kt. K. Košel-Patil pasidalijo gerąja patirtimi, kaip tai daroma Lenkijoje. Lenkijoje jau nuo 2015 m. specialistas, jeigu jis nėra baigęs podiplominių studijų programos, negali dirbti su ASS turinčiu asmeniu.
Konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad būtina siekti Švietimo įstatymo 57 str. 10 dalies keitimą, kuris nepaliks mokykloms galimybės nepriimti vaikų, jei jos tam nėra pasirengusios. Integracija reikalauja ne tik teisės aktų korekcijų, bet ir realių žmogiškųjų išteklių, finansavimo bei pasirengimo keliuose lygmenyse: mokytojų rengime, specialistų prieinamume, infrastruktūros pritaikymuose ir bendruomenės informuotume.
Praktiniai patarimai mokykloms ir tėvams
- Pažinkite vaiką: įvertinkite SUP lygį, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, sudarykite individualų ugdymo planą.
- Bendradarbiaukite su PPT ir kitais specialistais: logopedais, specialiaisiais pedagogais, psichologais, surdopedagogais.
- Rinkitės diferencijuotus mokymo metodus ir priemones, taikykite individualizaciją bei adaptacijas.
- Užtikrinkite mokytojo padėjėjo prieinamumą, ypač vaikams su vidutiniais, dideliais ar labai dideliais poreikiais.
- Švieskite bendruomenę: informuokite tėvus ir mokinius apie integracijos privalumus ir poreikius.
- Siekti papildomų finansavimo šaltinių ir paramos mokyklos infrastruktūros pritaikymui.
10 patarimų, kaip puikiai pasirodyti pokalbyje dėl specialiojo ugdymo mokytojo darbo ir gauti darbą!
Trumpa lentelė: rekomenduojamos priemonės pagal sutrikimą
| Sutrikimo rūšis | Pagrindinės priemonės |
|---|---|
| Sutrikusi klausa | Regimosios priemonės, skaitymo iš lūpų įgūdžių lavinimas, surdopedagogo pagalba |
| Sutrikusi rega | Brailio raštas, specialios priemonės, individualios pratybos |
| Kalbos ir komunikacijos sutrikimai | Logopedo, individualios kalbos užsiėmimai, komunikacinės veiklos |
| Intelekto sutrikimai | Individualios programas, mažesnės klasės, specialiųjų lavinimo klasių mokytojo parama |
Physically or mentally retarded children usually encounter many difficulties in coping with educational tasks therefore such children need special integrated developmental programs and educational curricula. Physical or mental retardedness can be of various degrees. Various methods of integrated education should be adapted to the degree of retardedness. In applying the relevant developmental and educational methods it is necessary to take into account the nature and degree of retardedness, the child’s age, and his/her individual mental and physical characteristics. An important factor is the readiness of the school to give the retarded child a special integrated education.
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #integracija #bendtojo #ugdymo