Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas ir motyvacijos skatinimas yra aktuali tema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir naujų metodų paieškos. Šiame straipsnyje apžvelgiama mokymosi motyvacijos samprata, jos sandara ir klasifikacija, motyvų veiksmingumas, bei pateikiamas specialiųjų poreikių turinčio vaiko atvejo išsamus pristatymas su rekomendacijomis, siekiant atskleisti, kas svarbiausia turėtų būti, kad vaikas turėtų norą mokytis.
Kaip paskatinti vaiką mokytis? [Japonų tyrimas]
Mokymosi Motyvacijos Samprata ir Sandara
Motyvacija - tai veiksmų bei elgesio skatinimas, dygstantis žmogaus psichikoje. Ji apima labai plačią sferą: poreikius, interesus, vertybes, pažiūras, įsitikinimus. Kartu ji veikia jausmus ir emocijas, turi įtakos charakterio formavimuisi.
Teigiama, mokymesi du svarbiausi motyvai galėtų būti tokie: džiaugimasis darbu ir domėjimasis dalyku. Kuo šie motyvai stipresni, tuo vaikui lengviau sekasi mokytis. Sėkmė yra viena iš svarbiausių motyvacijos sąlygų. Vaikui noras mokytis kyla tada, kai mokykloje jį supa gera emocinė aplinka, jei nepervargsta, dažnai patiria sėkmės ir bendradarbiavimo su kitais džiaugsmą.
Motyvų klasifikacija
Mokymosi motyvus klasifikuoti vienu pagrindu labai sunku - pernelyg įvairi ir sudėtinga mokymosi motyvacijos sfera. Šiuo metu gerai žinomos įvairios mokymosi motyvų klasifikacijos:
- Pagal ryšį su objektu: pirminiai (kai mokomasi dėl įdomumo, dirbama dėl funkcinio smagumo, kai laukiama sensacijų, džiaugiamasi sėkme) ir antriniai (kai skatina veikti ne pati veikla, bet pašaliniai dalykai, kaip pažadėta dovana, noras suteikti kam nors džiaugsmo).
- Pagal aktualumą: dispoziniai (nuostatos, vertybinės orientacijos, idealai, įsitikinimai) ir aktualieji: spontaniniai (kyla įvairūs norai) bei reaktyviniai (atoveiksmis į išorinį poveikį).
- Pagal sąmoningumą: sąmoningi (kai moksleivis geba atskleisti jo mokymąsi skatinančias priežastis), mažai įsisamoninti (nuostatos) bei nesąmoningi (nesąmoningas pasidavimas grupės nuostatoms, pažiūroms).
Pagal lygmenis:
Taip pat skaitykite: Specialieji poreikiai Lietuvoje
- Plačius socialinius (pareiga, atsakomybė, mokymosi socialinio reikšmingumo suvokimas).
- Siaurus socialinius motyvus, kitaip vadinamus ,,poziciniais” (siekis užimti tam tikrą padėtį visuomenėje ateityje, būti pripažintam, gauti atitinkamą atlygį ir pan.).
- Socialinio bendradarbiavimo motyvus (savo vaidmens bei pozicijos klasėje įtvirtinimas, orientacija į įvairius bendradarbiavimo su aplinkiniais būdus).
- Plačius pažintinius motyvus (domėjimasis aplinka, pasitenkinimas mokymosi veikla.).
- Mokomuosius pažintinius motyvus (orientacija į žinių įgijimo būdus, konkrečių mokomųjų programų supratimas).
- Savišvietos motyvus (orientacija į papildomų žinių įgijimą).
Pagal turinį ir kryptingumą: socialiniai; pažintiniai; profesiniai - vertybiniai; estetiniai; komunikaciniai; statuso - poziciniai; tradiciniai - istoriniai; utilitariniai - praktiniai.
Tiesiogiai susiję su mokomąja veikla: praktiniai (žinių svarbos gyvenime suvokimas, noras būti stipriam, patinka mokytojas, paklūsta tėvų reikalavimams); teoriniai (noras daugiau žinoti, domina tai, kas nauja); prestižo (pažymys, pagyrimų siekimas, lenktyniavimas); prievartos, baimės motyvai; pareigos jausmas.
Paauglių mokymosi motyvų lygmenys:
- Ateities motyvas (noras įgyti tam tikrą profesiją, turėti galimybę mokytis technikume, aukštojoje mokykloje, išaugti išsilavinusiu žmogumi, būti naudingu savo tėvynei).
- Prestižo motyvas (geru mokymusi siekiama užimti garbingą vietą klasės, mokyklos kolektyve, šeimoje, tarp artimųjų).
- Pažintiniai interesai kaip mokymosi motyvas (mokomasi, kai įdomiai, patraukliai dėstoma, kai atskleidžiamas naujas, nepatirtas pasaulis, kai įgytos žinios pasirodo svarbios praktikoje, kai įveikus sunkią užduotį, jaučiamas pasitenkinimas).
- Pareigos motyvas (jis nusakomas asmenybės vietos gyvenime, visuomenėje suvokimu, pasirengimu vykdyti visuotinai priimtas moralės normas, pasiruošimu naudoti jėgas, reikalingas sunkumams įveikti).
- Mėgstamo, gerbiamo žmogaus įtakos motyvas.
- Prievartos motyvas (mokomasi, siekiant išvengti galimų nemalonumų).
Motyvų veiksmingumas
Moksleivio mokymąsi lemia įvairūs motyvai. Tačiau įvairių motyvų vertė nevienoda: vieni motyvai labiau skatina mokytis, kiti - mažiau; vieni motyvai turi daugiau motyvacijos galių jaunesniame amžiuje, kiti - viduriniame ar vyresniajame. Vidiniai mokymosi motyvai daug vertingesni ir jų skatinimas daug reikšmingesnis.
Sėkmės Motyvacija ir Jos Įtaka
Sėkmės motyvacija dažniausiai apibūdinama kaip žmogaus poreikis patirti sėkmę įvairioje veikloje. Teigiama, jog ji susiformuoja vaikystėje ir dažniausiai priklauso nuo auklėjimo šeimoje stiliaus. Žmogaus veiklą lemia du priešingi motyvai: sėkmės siekimo ir sėkmės vengimo. Kai veiklą lemia sėkmės siekimas, žmogus kelia sau tikslą, kurį jis vertina kaip sėkmę, kryptingai šio tikslo siekia, laukia ir tikisi sėkmės; pati veikla sukelia jam teigiamas emocijas. Žmogus sutelkia savo dėmesį ir jėgas tikslui siekti.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl burnos higienos
Orientuotas į sėkmę žmogus geba objektyviau įvertinti savo potencialias galimybes, numatyti veiklos planą ir dažniausiai įsigyja jo galimybes atitinkančią profesiją. Orientuotas į sėkmę žmogus dirba atkakliau nei orientuotas į nesėkmę, pasirinkimo situacijoje jis pasirenka vidutinio ir kiek padidinto sudėtingumo užduotis. Patyręs nesėkmę toks žmogus nenuleidžia rankų, bet dar atkakliau siekia tikslo ir netgi pasiekia dar geresnių rezultatų.
Orientuotų į nesėkmę žmonės dažniausiai vertina save neobjektyviai - pernelyg gerai ar pernelyg blogai, todėl neretai pasirenka neatitinkančias jų potencinių galimybių profesijas: arba per lengvas, arba tokias, kurios reikalauja labai daug jų gyvybinės energijos. Dėl tokio neadekvataus savęs vertinimo individai renkasi neatitinkančias jų potencinių galimybių užduotis: jie renkasi arba visiškai lengvas užduotis, arba pernelyg sudėtingas.
Kiti Reikšmingi Motyvai
Afiliacijos motyvas
Afiliacija suprantama kaip ,,žmogaus potraukis ir pastangos artimiau bendrauti, draugauti, priklausyti įvairioms grupėms”. Afiliacijos motyvas veikia mokslo pažangumą. Jos nuotaikos dažniau atsiranda ten, kur mokytojai nuoširdūs, draugiški, domisi moksleiviais kaip asmenybėmis.
Valdžios motyvas
Valdžios motyvas vertinamas pozityviai, kai kalbama apie autoritetą, pripažintą lyderiavimą, teisėtą dominavimą ir pan. Nustatyta, jog turintys stipresnį valdžios poreikį gauna geresnius pažymius tose pamokose, kuriose skatinamas savarankiškumas atsakinėjant, reiškiant mintis.
Stropumas
Stropumas - paskata, kuri verčia kruopščiai, atsakingai atlikti mokymosi ir darbo užduotis. Stropus mokinys savo socialinį (mokyklinį, mokinio) vaidmenį laiko labai svarbiu dalyku. Stropumo ugdymas formuoja pareigos supratimą ir atsakomybę už įpareigojimų vykdymą. Stropumas tampa darbštumu, socialiai svarbiu charakterio bruožu. Be stropumo, neįmanoma mokymosi sėkmė.
Taip pat skaitykite: Naujas požiūris į negalią
Mokinio Atvejo Pristatymas
Biografiniai duomenys ir ypatumai: Berniukas, vardu Gintas, mokosi 4 klasėje pagal individualizuotas Bendrąsias pagrindinio ugdymo programas. Mama netekėjusi, vaiką augina viena. Tėvas vaiku nesirūpina, mažai bendrauja. Mama baigusi kolegijoje vadybą, pagal specialybę darbo neranda, dirba mokykloje mokytojo padėjėja. Moteris vaiku rūpinasi, stengiasi padėti mokytis, tačiau pati dažnai būna suirzusi, greitai netenka kantrybės jei Gintui ima nesisekti.
Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje jam nustatyti specifiniai mokymosi (rašymo, skaitymo) sutrikimai ir vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Išvadose siūloma teikti specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą. Mokinys per pamokas būna drausmingas, atidžiai klausosi, bando užsirašyti nurodytą informaciją, drovisi atsakinėti. Jeigu pamokos metu atliekama projektinė užduotis, vaikas lieka nuošalyje, tačiau, pristatant darbą, noriai vykdo draugų pavestą užduotį. Berniukas draugiškas, mėgstamas, ramaus būdo, labai stengiasi mokytis.
Psichologinis ir logopedinis vertinimas
Psichologinis vertinimas atskleidė, kad stiprioji jo pusė yra regimoji atmintis, perrašinėjimo greitis ir tikslumas, informacijos apdorojimo greitis, dirbant pagal pavyzdį. Tačiau, būna labai įsitempęs, nerimastingas, bendraujant stebimos labai stiprios emocinės ir psichosomatinės reakcijos. Berniukas labai nepasitiki savimi. Labai žemi mintino skaičiavimo įgūdžiai, labai prastas nuovokumas kasdieniniame gyvenime, labai žemas atsparumas trukdžiams, silpna trumpalaikė girdimoji ir ilgalaikė atmintis. Jam labai sunku mintis išreikšti žodžiais. Vyrauja konkretus mąstymas, stebima veiklos strategijų stoka.
Logopedinis vertinimas parodė, kad garsų artikuliacija kalbos sraute pakankamai raiški, ištaria sudėtingesnės garsinės skiemeninės struktūros žodžius. Pasyvusis žodynas gausesnis už aktyvųjį. Vyrauja daiktavardinė, veiksmažodinė leksika. Pakankamai tiksliai vartoja prielinksnius. Žino apibendrinančių sąvokų, parenka antonimų, pavadina ypatybes. Geba atlikti užduotis pagal pateiktą pavyzdį.
Pedagoginės išvados ir mokymosi sunkumų priežastys
Mokymosi sutrikimų priežastys - sutrikęs girdimasis suvokimas, foneminė klausa. Neatlieka garsinės analizės ir sintezės.
Darbo Būdai ir Rekomendacijos
Dirbant su vaiku, turinčiu mokymosi sutrikimą, svarbu palaikyti ir skatinti teigiamą mokymosi motyvaciją. Būtina ugdyti nepakankamai išlavėjusius gebėjimus ir pažintinius procesus, mokyti atlikti skiemenų, žodžių garsinę ir sintezę, lavinti foneminę klausą.
Mokinio negalės kompensavimas galimas taikant alternatyvaus mokymo metodus. Mokymo individualizavimui ir diferencijavimui rekomenduojama atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir galimybes. Mokymo pasiekimų individualizuotas vertinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti teisingą ir objektyvų vaiko pažangos įvertinimą.
Praktiniai Patarimai ir Išvados
Motyvacijai įtakos turi daug veiksnių: aplinka, sudominimas mokomuoju dalyku, bendradarbiavimas, įvertinimas, laiku suteikta pagalba ir kt. Atsakingai parengta, specialiųjų ugdymosi poreikių vaikui, programa, tai dar vienas žingsnis sėkmingo ugdymo(si) ir motyvacijos skatinimo link.
Mokinio asmeninę motyvaciją lemia - mokinio pažinimas, užduočių diferencijavimas, mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas, pasitikėjimo skatinimas, neformalus mokinio vertinimas, mokytojo asmeninis tobulėjimas, švietimo pagalbos specialistų pagalba, bendravimas su vaiko šeima, skatinimo sistema.
Pagyrimo reikšmė
Pagyrimas yra svarbus motyvacijos skatinimo įrankis. Pasakius, kad vaikas mokosi gerai, vaikas įgauna noro mokytis, jis jaučia, kad jį lydi sėkmė. Pastebimas stropumas. Ir priešingai, nuolat peikiant vaiką, jis netenka mokymosi motyvacijos.
Mokytojo vaidmuo
Pedagogo profesija skatina nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, stiprinti įgytas kompetencijas. Motyvacija (vidinė, išorinė), suaugusiam ir mokiniui yra labai svarbi sėkmingo mokymosi sąlyga.
Straipsnyje analizuojama tarpdisciplininio tyrimo patirtis, kuri atskleidžia specialiųjų poreikių vaikų motyvacijos ugdymą naudojant gyvos muzikos klausymąsi. Šių vaikų motyvacijos problema iki šiol lieka aktuali specialiosios pedagogikos tyrimų lauke. Motyvacijos skatinimas dėl pažintinių procesų nepilnavertiškumo dažnai nėra veiksmingas ir tai verčia ieškoti kitų poveikio priemonių. Nustatyta, kad specialiųjų poreikių vaikų emocijų plėtotė skatina ir pažintinių procesų tobulėjimą.
Manytume, jog normaliai besivystančių ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo tikslai yra tie patys, tačiau jie skiriasi atsižvelgiant į neįgaliųjų amžių. Be abejo, būtina diferencijuoti mokymo būdus ir priemones, nes ugdant normaliai besivystančius vaikus didesnis dėmesys skiriamas dainavimo, solfedžiavimo, ritmavimo ir kitokiems įgūdžiams lavinti. Tuo tarpu dauguma muzikinio ugdymo specialistų teigia, kad ugdant neįgaliuosius pagrindinis dėmesys kreipiamas į girdimųjų vaizdinių suvokimą bei išgyvenimą teigiamų emocijų, kurios skatina susidomėjimo emocijos raišką.
tags: #specialiu #poreikiu #motyvacija #ir #skatinimas