Švietimo įstatyme numatyta specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis yra didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ugdymosi veiksmingumą. Ši specialioji pagalba teikiama mokyklose, kur mokinys mokosi, taip pat pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos įstaigose, mokinio namuose ar neformaliajame švietime.
Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo aplinka ir organizavimas
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir darželiai privalo priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nusprendžia, kad tai yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau vis dar išliks ir specialiosios mokyklos, kurios toliau bus paruoštos specifinėms SUP grupėms. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir kalbėjimo sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių, tuo tarpu klasėje, skirtoje akliesiems, silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, arba turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių mokiniai, mokydamiesi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotas programas arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, įtraukiami į bendrojo ugdymo mokyklų bendrąsias klases ir ugdomi kartu su kitais mokiniais. Specialioji pedagoginė pagalba leidžia pritaikyti ugdymo turinį prie individualių mokinių poreikių.
Ugdymo turinys ir metodai specialiųjų poreikių ir bendrojo ugdymo mokiniams
Vaikai, mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi daugelio bendrųjų dalykų - dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės, technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų dalykų. Specialiosios mokyklos ir bendrojo ugdymo mokyklos, ugdydamos SUP mokinius, sudaro individualius ugdymo planus, atsižvelgdamos į Bendrajame ugdymo plane nustatytą mokymo dalykų savaitinių pamokų skaičių.
Specifinių sutrikimų atveju, pavyzdžiui, esant kompleksiniams sutrikimams, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą ir planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti.
Taip pat skaitykite: Specialieji poreikiai Lietuvoje
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymui pritaikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, kompiuteriniai žaidimai, praktiniai darbai, kūrybiniai žaidimai. Mokytojas pritaiko mokymo metodus, diferenciuoja ir individualizuoja ugdymą atsižvelgdamas į mokinio poreikius.
Specialiosios lavinamosios klasės
Specialiojoje klasėje mokytis gali iki 12 mokinių su nežymiu intelekto sutrikimu, o tokių klasių, skirtų akliesiems, silpnaregiams, kurtiesiems, neprigirdintiems ir turintiems vidutinį bei žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių. Specialiojoje klasėje mokytojai rengia individualias ugdymo programas, organizuoja mokinių užimtumą ir poilsį bei, esant poreikiui, vykdo ugdymą ir atostogų metu išskyrus vasarą.
Komunikacinės ir pažintinės veiklos kurtiems ir neprigirdintiems
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skirtų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos (7 pamokos per savaitę), kurios apima lietuvių kalbą, bendravimą bei lietuvių gestų kalbos mokymą. Pažintinės veiklos sujungia socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą ir elementarių matematikos vaizdinių formavimą. Meninės veiklos apima muzikos ritmikos mokymą ir dailės pažinimą. Taip pat skiriamos pratybos tarties, kalbos ir klausos lavinimui, ypač naudinga mokiniams, naudojantiems kochlearinius implantus.
Specifiniai ugdymo poreikiai vaikams su kalbos ir komunikacijos sutrikimais
Tokių vaikų ugdymo programoje daug dėmesio skiriama tarčiai, kalbai ir klausos lavinimui. Nežymaus intelekto sutrikimo mokiniams, mokiniams namuose skiriamos specialios valandos, kurios pritaikomos atsižvelgiant į jų individualius gebėjimus ir tautinę priklausomybę. Ugdymas vyksta pagal veiklos sritis - komunikacinę, pažintinę, orientacinę, meninę ir darbinę veiklą, o specialusis pedagogas kartu su tėvais individualizuoja pradinio ugdymo programą ir konsultuoja tėvus.
Pagalba ir vertinimas specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams
Vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą SUP mokiniams, teikia pagalbą ir rūpinasi ugdymo aplinka. Ji atlieka mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą, kurį vykdo specialistų komanda - specialieji pedagogai, psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai ir gydytojai neurologai.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl burnos higienos
Vertinant mokinių pasiekimus taikomi keli vertinimo būdai: formuojamasis (žodinis ir rašytinis), diagnostinis ir apibendrinamasis, kuris gali būti aprašomas. Vertinimo būdai bei periodiškumas derinami mokykloje atsižvelgiant į mokinio galias, specialiuosius ugdymosi poreikius ir tėvų pageidavimus.
Pradinio ugdymo individualizuotą programą baigusiam mokiniui išduodamas pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas, o pagrindinio ugdymo - pagrindinio ugdymo pažymėjimas su dalykų pavadinimais ir metiniais įvertinimais. Socialinių įgūdžių ugdymo programą baigę mokiniai gauna vidurinio ugdymo pažymėjimą.
Bendrieji ir specialieji ugdymosi poreikiai - pagrindiniai skirtumai
| Sritys | Bendrieji ugdymosi poreikiai | Specialieji ugdymosi poreikiai |
|---|---|---|
| Ugdytoji aplinka | Bendrosios klasės, standartinės mokyklos | Bendrosios klasės (integracija), specialios klasės, specialiosios mokyklos |
| Ugdymo turinys | Standartinės ugdymo programos | Individualizuotos programos, specialiosios pedagoginės metodikos |
| Mokymo metodai | Įvairesni, standartizuoti, grupiniai | Diferencijuoti, individualizuoti, koreguojantys, su special. pagalba |
| Pagalba | Minimalus individualios pagalbos poreikis | Specialioji pedagoginė pagalba, psichologinė, socialinė pagalba |
| Vertinimas | Standartinis vertinimas pagal bendrąją programą | Individualizuotas vertinimas, derinamas su tėvais ir specialistais |
Specialiųjų poreikių mokinių integracija į bendrąjį ugdymą
Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai gali būti ugdomi visiškos integracijos forma, kai jie mokosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse kartu su visais mokiniais. Taip pat gali būti taikoma dalinė integracija, kai mokiniai mokomi lavinamosiose, išlyginamosiose ar specialiosiose bendrojo ugdymo mokyklų klasėse. Šis modelis leidžia individualiai pritaikyti ugdymą, suteikti reikiamą pagalbą ir užtikrina lygiavertes galimybes ugdytis.
Prašymas nustatyti specialiųjų poreikių lygį
Specialioji pagalba ir jos svarba
Specialioji pedagoginė pagalba yra skirta didinti mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdymosi veiksmingumą. Ji teikiama tiek formaliojo (be aukštųjų mokyklų), tiek neformaliojo švietimo mokyklose, mokinio namuose, taip pat pedagoginės psichologinės tarnybos metu. Socialinė pedagoginė pagalba skirta stiprinti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios mokymosi aplinkos kūrimą.
Specialioji pagalba apima žodinės kalbos vertimą į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo paslaugas, lavinamuosius užsiėmimus ir individualias pratybas. Mokiniai su klausos sutrikimais mokomi naudojant regimosios priemones, lavina skaitymo iš lūpų įgūdžius, o besimokantieji bendrojo ugdymo mokyklose gali gauti surdopedagogo pagalbą.
Taip pat skaitykite: Naujas požiūris į negalią
Kurtiems ir neprigirdintiems ugdymui itin svarbus totalinės komunikacijos ar dvikalbis metodas bei meninis ugdymas. Sutrikusios regos vaikams skiriamos specialios mokymo priemonės, pavyzdžiui, Brailio raštas. Šiuolaikiniai ugdymo būdai ir metodai atsižvelgia į individualius kiekvieno mokinio poreikius, skatina jų įgalinimą bei lavinimą pagal stipriąsias puses.