Seimas dar vieneriems metams pratęsė laikinąjį bankų solidarumo mokestį. Už tokias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 10 susilaikė. Finansų ministrė Gintarė Skaistė per pataisų pristatymą Seime anksčiau teigė, kad išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus, todėl tokį laiką ir planuojama rinkti įnašą.
Ką reiškia laikinasis solidarumo įnašas ir kam jis taikomas
Laikinasis solidarumo įnašas yra nukreiptas į bankų sektorių ir yra taikomas visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotiems bankams ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms. Pakeitimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu, kuriuo buvo pratęstas laikinojo solidarumo įnašo taikymas 2025 metams.
Konservatorius Vilius Semeška aiškino, kad esant įtemptai geopolitinei situacijai „natūralu ir nuoširdu“ paprašyti prisidėti daugiau tų, kurie gauna didesnius pelnus. Mišrios Seimo narių grupės nario Artūro Skardžiaus teigimu, bankai iš bado nemiršta, taupymo diržų nesiveržia, todėl gali prisidėti prie valstybės poreikių finansavimo. Liberalas Andrius Bagdonas pareiškė, kad tokiu sprendimu Seimas elgiasi neatsakingai, nesilaiko duotų pažadų.
Apskaičiavimo principai ir mokėjimo laikotarpis
Mokėjimo laikotarpis, taikomas įnašą apskaičiuojant už 2025 metus, - kalendoriniai metai, kurie baigiasi 2025 m. gruodžio 31 d. 2025 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., grynąsias palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.
Įnašo mokėtojai moka ir avansinį įnašą. Avansinis įnašas mokamas už mokėjimo laikotarpio ketvirtį. Pakeitimai įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50-70 mln. Pasak Finansų ministerijos pateiktų paaiškinimų ir Teisės departamento parengtos informacijos, pakeitimai priimti siekiant užtikrinti nuoseklų teisės aktų taikymą.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo bendrovių pokyčiai įvedus solidarumo mokestį
Administraciniai pakeitimai ir deklaravimo taisyklės
Informuojame, kad 2024 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. VA-85 buvo pakeistas 2023 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. VA-43 „Dėl Laikinojo solidarumo įnašo deklaracijos KIT713 formos užpildymo taisyklių patvirtinimo“. Pakeitimai parengti vadovaujantis minėtu įstatymu. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavusi išaiškinimą iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl LSĮĮ taikymo bei pakartotinai sistemiškai įvertinusi LSĮĮ nuostatas ir aiškinamąjį raštą, įvertinusi papildomai gautus mokesčių mokėtojų klausimus dėl laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, teikia su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintus patikslinančius paaiškinimus dėl kai kurių LSĮĮ nuostatų taikymo.
Poveikis pensijų kaupimui ir gyventojų klausimai apie mokesčius
Diskusijos dėl II pensijų pakopos pakeitimų kelia vis daugiau klausimų ne tik apie tai, ar verta pasitraukti iš kaupimo, bet ir kiek toks sprendimas gali kainuoti. Vienas dažniausių gyventojų klausimų - galimi mokesčiai atsiimant sukauptas lėšas. Žmonės svarsto, ar grąžinti pinigai nebus apmokestinti Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), o aiškius atsakymus rasti pavyksta ne visiems.
Į naujienų portalą tv3.lt tokiu klausimus kreipėsi skaitytoja, o situaciją paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė pasidalijo, kad kartu su II pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiais nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir GPM įstatymo pakeitimai. Po šių pokyčių gyventojai gali iš II pakopos pensijų fondo gauti ne tik įprastas pensijų išmokas sulaukus pensinio amžiaus, bet ir kitokias išmokas: atsiimti dalį ar visą sukauptą turtą priešpensiniame amžiuje, atsiimti lėšas dėl sveikatos priežasčių ar nutraukus kaupimą. Visais šiais atvejais atsiimtos lėšos apmokestinamos nebus.
Kaip tai veiks pereinamuoju laikotarpiu (2026-2027)
Be to, pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 m. iki 2027 m. pabaigos, jeigu žmogus nuspręs visiškai pasitraukti iš kaupimo, išmokėtiną sumą Pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuos pensijų kaupimo bendrovė. Visa apskaičiuota ir išmokėta išmokos suma pajamų mokesčiu nebus apmokestinama. VMI ramino, kad to nebus: „Jei gyventojas pasirinks nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., tai šios lėšos nebus apmokestinamos“, - komentavo R. Virvilienė.
Kaip skelbta anksčiau, nusprendus pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos, į „Sodrą“ bus grąžinta ta dalis lėšų, kuri: buvo skirta iš valstybės biudžeto kaip skatinamoji įmoka (nuo 2013 m.);sudarė „Sodros“ įmokų dalį (iki 2019 m.). „Sodra“ taip pat tvirtino, jog ši išmoka neapmokestinama ir nebus taikomi jokie papildomi atskaitymai. Ši suma bus paversta apskaitos vienetais, kurie padidins žmogaus senatvės pensiją. Visa kita dalis - asmeninės įmokos bei investicinis pelnas - bus pervesta į asmeninę žmogaus sąskaitą.
Taip pat skaitykite: VšĮ Socialinio Solidarumo Institutas: apžvalga
Jei nuspręsite likti kaupime (po pereinamojo laikotarpio)
Net ir pasibaigus pereinamajam pasitraukimo iš pensijų kaupimo laikotarpiui (nuo 2028 m.), toliau liks galimybė atsiimti dalį arba visą savo sukauptą pensijų turtą, tačiau tuomet reikės susimokėti mokesčius. Nusprendusiems pasilikti antroje pensijų pakopoje ir „užsivėrus langui“ iki pensinio amžiaus atsiimti pinigus: vieną kartą gyvenime bus galima atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei žmogus pats įmokėjo į pensijų fondus. Šiai išmokai bus taikomas 3 proc. atskaitymas. Jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai ir sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto sumos - galima atsiimti viską. Išsiimamai sumai taip pat taikomas 3 proc. atskaitymas.
Jei žmogus neteko 70-100 proc. darbingumo, serga sunkia liga arba jam reikalinga paliatyvioji pagalba - visi pinigai gali būti išmokėti be atskaitymų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Sulaukus pensijos: jei sukaupta suma nesiekia pensijų anuiteto ribos - asmuo galės rinktis, kaip gauti lėšas: vienkartine išmoka, periodine išmoka ar įsigyti anuitetą. Jei suma viršija ribą - anuitetas privalomas, bet sumą virš maksimalios anuiteto ribos galima atsiimti vienkartine išmoka. Visos išmokos pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims nebus apmokestinamos.
Praktiniai patarimai gyventojams
- Jeigu svarstote pasitraukti iš antros pakopos laikotarpiu 2026-2027 m., atsiimtos lėšos nebus apmokestinamos GPM; apie sprendimą reikėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę ir atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio tvarką.
- Jei planuojate likti kaupime, pasidomėkite atsiėmimo sąlygomis vėlesniu laikotarpiu - jos gali lemti mokesčių prievoles, o vienkartiniai atsiėmimai iki 25 proc. yra su 3 proc. atskaitymu.
- Stebėkite teisės aktų pakeitimus ir VMI pateikiamus paaiškinimus dėl tiek laikinojo solidarumo įnašo, tiek pensijų kaupimo reguliavimo.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar bankų solidarumo mokestis tiesiogiai veikia mano pensijų kaupimą?
Laikinasis bankų solidarumo mokestis yra nukreiptas į bankų sektorių ir neturi tiesioginio mechanizmo, kuris automatiškai paveiktų individualius II pensijų pakopos indėlius, tačiau biudžeto pokyčiai gali turėti netiesioginį poveikį ekonomikai.
- Ar atsiimtos iš II pakopos lėšos bus apmokestintos GPM?
Pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. išmokėtiną sumą pensijų kaupimo bendrovė apskaičiuos Pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka, ir visa apskaičiuota bei išmokėta suma pajamų mokesčiu nebus apmokestinama. Vėliau taikomi įstatymuose numatyti apmokestinimo režimai.
- Kiek valstybė gali surinkti iš laikinojo solidarumo įnašo?
Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50-70 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Solidarumas ir neįgalieji: Lietuvos atvejis
Teisiniai šaltiniai ir administraciniai dokumentai
Informaciją parengė Teisės departamentas. Informuojame, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. VA-85 pakeitė 2023 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. VA-43 „Dėl Laikinojo solidarumo įnašo deklaracijos KIT713 formos užpildymo taisyklių patvirtinimo“. Pakeitimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo nuostatomis.
| Aspektas | Trumpai |
|---|---|
| Kam taikomas | Bankams, ES licencijuotiems bankams, užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms |
| Laikotarpis (2025) | Kalendoriniai metai, baigiantis 2025-12-31 |
| Apskaičiavimo bazė | Grynosios palūkanų pajamos, viršijančios vidutines 4 finansinių metų (2019-2022) rodiklius |
| Prognozuojamos pajamos | 50-70 mln. eurų (Lietuvos banko skaičiavimai) |
| Administravimas | VMI, pakeitimai įsigalioja 2025-01-01 |
Rodyti diskusiją apie laikinojo solidarumo įnašo taikymą ir pensijų kaupimo pakeitimus skatina tiek politiniai pareiškimai, tiek gyventojų susirūpinimas dėl galimų mokesčių. Svarbu stebėti institucijų paaiškinimus ir priimamus teisės aktus, kad būtų aišku, kokios teisių ir pareigų pasekmės laukia tiek bankų, tiek pensijų kaupimo dalyvių.
tags: #solidarumo #mokestis #is #pensiju