Dvi problemos - lengvesnė nuteistųjų integracija į visuomenę bei darbuotojų trūkumo mažinimas - gali būti išsprendžiamos vienu šūviu. Lietuvos darbo rinka pamažu atveria duris ne tik tiems nuteistiesiems, kurie dar atlieka bausmę, bet ir neseniai išėjusiems iš įkalinimo įstaigos. Lietuvos įmonėse pamažu atsiranda vietų nuteistiesiems įdarbinti. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai tik pirmieji žingsniai.
Konkrečios įmonių iniciatyvos ir praktiniai pavyzdžiai
IKI personalo verslo partnerė Alina Buidovaitė-Gurklienė, kuri rūpinasi nuteistųjų įdarbinimu, patvirtina Vlados žodžius: „Mes nebesureikšminame, kad čia žmonės kitokie ar kažkas. Tiesiog yra žmonės. “ IKI komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pasakoja, kad sulaukusi Užimtumo tarnybos pasiūlymo įdarbinti nuteistąsias, įmonė iškart sutiko, nutarė pabandyti socialinį projektą. Po sėkmingo bendradarbiavimo su Panevėžio pataisos namais, nutarta iniciatyvą pratęsti ir Vilniuje - buvo įdarbinta sostinėje kalinti moteris.
Vlados Čižauskienės istorija iliustruoja praktinį modelio veikimą: Vlada dirba prekybos centro IKI logistikos centre Panevėžyje. Praėjusi griežtą kontrolę pusę 7 ryto kartu su kitomis nuteistosiomis ji praveria Panevėžio pataisos namų duris. Tuomet 9 moterys sėda į autobusiuką ir važiuoja į darbą. Vlados darbas - išrūšiuoti ir paskirstyti prekes parduotuvėms. 12 valandų su trumpomis pertraukomis ji sukasi kaip voverė rate: paima prekę, nuskenuoja, padeda į reikiamą konteinerį. Pasak moters, iš pradžių buvo sunku fiziškai, bet dabar ji savo darbu labai džiaugiasi. „Kai ateini į darbą, tu kitaip jautiesi, tu bendrauji su žmonėm, bendrauji su kolektyvu, visi malonūs tokiu. V. Vlada dirbti pradėjo jau trečią dieną, kai atvažiavo į pataisos namus. Iš pradžių - virėja, paskui virtuvėje rūpinosi maisto pristatymu. Ir dabar dirba virtuvėje, kai turi laisvo laiko. „Kaip visi normalūs žmonės gauni atlyginimą, moki mokesčius. Turi turėti pinigų. Ne kažkas kitas, aš pati turiu išsilaikyti“, - sako Vlada. Ji patenkinta, kad darbe niekas jos neišskiria iš kitų. „Iš pradžių galvojau, kad kabinėsis, kad mes čia iš įkalinimo įstaigų. Bet ne. Mes esame tokie pat žmonės, kaip visi. Dirbame taip pat kaip kiti.
IKI skirstymo sandėlio vedėjas Darius Balčiūnas apie bendradarbiavimą sako: „Nesitikėjau, kad bus taip gerai. Darbuotojai visiškai neišsiskiria iš kito kolektyvo - bendraujam, draugaujam, dirbam. Darbuotojos labai nori dirbti, džiaugiasi. - Galiu pasakyti iš jų veidų, kad jos čia yra laimingos. Sėdėti tarp 4 sienų yra viena, bet išeiti, bendrauti su kitais žmonėmis, būti lygiaverčiu Lietuvos piliečiu yra didelis dalykas. Plius jos turi galimybę anksčiau išeiti į laisvę.“
Teisinis ir institucinės aplinkos pokytis
2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai (priimti 2019 m.), kuriais iš esmės pakeista nuteistųjų užimtumo, įskaitant užimtumą darbine veikla, sistema. Tokia galimybė atsivėrė ir pataisos namuose bausmę atliekantiems ir pavyzdingai besielgiantiems nuteistiesiems (anksčiau dirbti laisvėje galėjo tik labai nedidelė - atliekančių bausmes atvirosiose kolonijose ir pusiaukelės namuose - nuteistųjų dalis). Šiuo metu dirba 37,5 proc. Bendras įdarbintų nuteistųjų skaičius įvairiose šalyse siekia nuo 30 iki 60 proc. (Lenkijoje, Prancūzijoje - 30 proc., Suomijoje - 35 proc.).
Taip pat skaitykite: Darbo parama: ką reikia žinoti
Pasak G. Sakalausko, šių metų pradžioje įsigaliojusiuose Bausmių vykdymo kodekso pakeitimuose pirmą kartą buvo labai aiškiai apibrėžtas laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo tikslas - mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios padėtų lengviau integruotis į visuomenę išėjus iš įkalinimo įstaigos. „Taigi nedviprasmiškai pasakoma tai, kas jau daugiau nei pusę amžiaus yra žinoma iš kriminologinių tyrimų ir yra tapę kertine laikysena suvokiant įkalinimo esmę - jis yra žalingas, todėl turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, jį pritaikius turi būti imamasi priemonių, kad ta žala būtų kiek įmanoma mažesnė. - sako kriminologas.
Teisingumo ministerija teigia, kad viliamasi verslo subjektus labiau įtraukti į darbo vietų kūrimą pačiose pataisos įstaigose: „Nors ir turime ne vieną tokį pavyzdį, esama bausmių vykdymo sistemos infrastruktūra dar turi daug neišnaudoto potencialo, kur galėtų būti įveiklinta nuteistųjų darbo jėga.“
Statistika ir darbo rezultatų pokyčiai
Teisingumo ministerija pažymi: „Nors naujasis nuteistųjų užimtumo modelis praktikoje veikia vos 4 mėnesius, tačiau jau jaučiami teigiami įgyvendintų pokyčių rezultatai. Pavyzdžiui, lyginant su 2021 m. I ketv. rezultatais, per 3 pirmuosius šių metų mėnesius pagal darbo sutartis laisvėje dirbančių nuteistųjų skaičius išaugo 20 proc.“, - rašoma ministerijos atsakyme bendra.lt.
| Metai / laikotarpis | Registruoti (ilgesnis nei 6 mėn. laikotarpis) | Pagalbos įsidarbinti skaičius (pirmas ketvirtis / metai) |
|---|---|---|
| 2020 m. | 264 | - / 184 (2021 m. duomenys panašūs) |
| 2021 m. | 217 | 23 (pirmas ketv.), per metus 184 |
| 2022 m. I ketv. | 60 | 23 (šių metų I ketv.) |
Darbdavių vaidmuo, motyvacija ir iššūkiai
„Aš manau, kad darbdavys ir žmonės iš įkalinimo sistemos gali bendradarbiauti, tik jiems galbūt reikia socialinės pagalbos, šiek tiek daugiau dėmesio, šiek tiek kantrybės ir palydėjimo“, - įsitikinusi daug metų su nuteistais žmonėmis dirbanti Seimo narė M. Jos teigimu, darbas yra susijęs su dideliu įgūdžių burbulu - nuo bendravimo, finansinio raštingumo iki teisinio raštingumo. Šie visi įgūdžiai labai svarbūs norint įsilieti į darbo rinką baigus bausmės laiką: „Jei šie įgūdžiai niekada nebuvo įdiegti, kaip mes galime tikėtis, kad jis užvėręs kalėjimo duris sugebės. Aišku, kad jis nesugebės“, - įsitikinusi M.
G. Sakalausko manymu, dirbančiųjų dalis galėtų būti daug didesnė, jei būtų sukurta tinkama infrastruktūra darbui, taip pat jei įdarbinimas būtų skaidrus, jei kaliniai būtų motyvuojami dirbti ir už darbą būtų tinkamai atlyginama, nebūtinai vien tik finansine prasme. „Akivaizdu, kad į laisvę dirbti galima išleisti tik dalį kalinių, su kuriais užmezgamas pasitikėjimo ir atsakomybės santykis. Kiti galėtų dirbti įkalinimo įstaigose (nesudarant darbo sutarčių), tačiau tam reikia investicijų į gamybinę bazę ir geros marketingo koncepcijos. Bet pirmiausia reikia kompetencijos ir noro šią sritį pastatyti ant XXI, o ne praėjusio amžiaus vidurio bėgių.“
Taip pat skaitykite: Atlyginimai ir Sodros įmokos
Socialiniai darbuotojai kaip tiltas tarp kalinių ir darbdavių
Socialinis darbas su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, yra svarbus faktorius, padedantis užtikrinti sėkmingą šių asmenų resocializaciją bei integraciją į visuomenę. Socialiniai darbuotojai kalėjimuose teikia įvairią socialinę pagalbą bei ugdo nuteistųjų socialinius įgūdžius, kurie gali pasitarnauti nuteistiesiems už įkalinimo įstaigos ribų. Socialinio darbuotojo vaidmuo šioje sistemoje yra kaip pagalbos teikėjo - tarpininko su valstybinėmis socialinėmis institucijomis, kur nuteistasis gaus pagalbą išėjęs į laisvę. Mes esame kaip „tiltas“ sėkmingam įsitvirtinimui visuomenėje.
Gintarė Gerybaitė, Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė, pasakoja apie savo kelią ir darbo specifiką: Mergina jau septintus metus dirba socialinį darbą bausmių vykdymo sistemoje ir sako turėjusi daug išmokti, kad taptų nuteistųjų bendruomenės nare, gebėtų bendrauti su įkalintais žmonėmis, o šie norėtų atsiverti jai. Socialinio darbuotojo darbas kalėjime - labai įvairus ir dinamiškas procesas. Jis apima kasdienį kontaktą su nuteistaisiais, jų problemų ir poreikių vertinimą, taip pat pagalbą sprendžiant tiek asmenines, tiek socialines problemas. Šiame darbe ypač svarbu išlaikyti profesionalumą ir empatiją, nes nuteistieji dažnai patiria įvairių emocinių ir psichologinių traumų.
Socialinio darbuotojo funkcijos ir darbo metodai
- Užtikrina nuteistųjų socialinės integracijos ir resocializacijos procesą.
- Dirba socialinį darbą su nuteistaisiais, juos konsultuojant individualiai ir (ar) grupėmis.
- Teikia individualius asmens poreikius atitinkančią emocinę bei socialinę pagalbą ir didina nuteistųjų motyvaciją dalyvauti kompleksinės ir (ar) prevencinės pagalbos teikimo procese.
- Teikia siūlymus dėl nuteistojo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, trumpalaikių išvykų suteikimo ir kitų socialinei integracijai palankesnių sąlygų.
- Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kurie nuteistajam gali suteikti reikiamą socialinę paramą.
- Ruošia nuteistąjį į laisvę: gyvenamosios vietos suradimas, asmens dokumentų tvarkymas, pagalba įsipareigojimų sprendimui.
Socialinio darbo metodai kalėjime apima individualų darbą, grupines veiklas ir programų vedimą. Individualus darbas leidžia sukurti asmeniškai pritaikytą pagalbą, atsižvelgiant į kliento poreikius, gyvenimo istoriją, asmenines problemas ir tikslus. Darbas grupėje lavina bendravimo įgūdžius ir skatina tarpusavio palaikymą.
Psichologiniai ir socialiniai iššūkiai, su kuriais susiduria įdarbinti arba įdarbinami nuteistieji
Grįžusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims sunkiau įsidarbinti nei kitoms socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Jų įsidarbinimo problemas lemia daugelis veiksnių. Pirmiausia, pasak atstovės spaudai, išoriniai veiksniai - tai darbdavių neigiamas požiūris, valstybės socialinė ir darbo rinkos politika, ekonominė situacija. Yra ir kita medalio pusė. „Šiuos asmenis labiausiai domina vienkartinė išmoka, turimos skolos pas antstolius (įsiskolinimų padengimas), parama maisto produktais ar drabužiais, gyvenamosios vietos deklaravimo ar asmens tapatybės dokumento pagaminimo klausimai. Socialinių darbuotojų pastebėjimais, šie asmenys nėra itin motyvuoti įsidarbinti, deklaruoja, kad nepasitiki savimi, praradę darbinius įgūdžius, „mažai moka“, „aš nedirbau ir nedirbsiu“...“
Dažniausi psichologiniai iššūkiai: traumos (smurtas, nepriežiūra), depresija, nerimas, priklausomybės. Šie veiksniai apsunkina savarankišką įsidarbinimą ir reikalauja profesionalios pagalbos bei ilgesnio palydėjimo. Seimo narės Morganos Danielės nuomone, nuteistiesiems reikia palydėjimo, kad jie pradžioje galėtų įgyti socialinius įgūdžius, kurių niekada neturėjo.
Taip pat skaitykite: pensijų reforma: darbdavių požiūris ir įžvalgos
Sisteminės permainos ir užsienio šalių patirtys
Seimo narės Morganos Danielės manymu, norint pakeisti situaciją šioje srityje, reikia sisteminių permainų. „Kalėjimai ilgą laiką buvo tokia valstybė valstybėje. Jie ir versliuką savo turi, savo parduotuvę, ir švietimo sistema jų buvo sava, jokio kontakto sistemos su išore nebuvo. Įkalintieji turi dirbti laisvėje ir kuo labiau kontaktuoti su ten esančiais, su verslo pasauliu“, - įsitikinusi Seimo narė.
M. Danielės teigimu, Norvegija kalėjimų sistemą reformavo 1990-aisiais. Jie jau tada suprato, kad žmogaus uždarymas ir palaikymas uždaryto savaime nieko neišspręs: nusikaltimai kartojasi, kriminalinės veikos nemažėja. Jie kreipia visą sistemą resocializacijos keliu. „Mes, kaip ir daugelyje sričių, turime vytis Vakarų Europoje. Nereikia išrasti dviračio. Jis jau išrastas. Tuo keliu yra einama, tik tas kelias bus ilgas ir sudėtingas. Mes tik dabar tą pradedame daryti. Tik pernai atsirado kalėjimuose pirmieji socialiniai darbuotojai. Kalėjime, kuris turi 1000 žmonių, atsirado pirmas socialinis darbuotojas. Vienas“, - mintimis dalijasi M. Danielė.
Kaip verslas laimi ir kokią naudą gauna visuomenė
„Pakankamai stigmatizuojamos tos, kurios išeina į laisvę, norėjome sukurti joms terpę integruotis. Kita priežastis - patiems mūsų darbuotojams tai tolerancijos mokymasis, o galiausiai tokiu būdu susiradome naujų darbuotojų, kuriuos užsiauginam, o paskui jie ir lieka“, - privalumus vardija V. Visoms šioms moterims suteikiamos tos pačios sąlygos kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui. Darbas padeda nuteistajam neprarasti, kai kam įgyti, darbinių įgūdžių, kurių neišvengiamai prireiks sugrįžus į bendruomenę ir pradėjus naują gyvenimo etapą. Taip pat, pasak ministerijos, labai svarbu, kad dirbantys nuteistieji turi galimybę greičiau atlyginti savo nusikaltimų aukoms padarytą žalą, padėti artimiesiems, o taip pat apsirūpinti ir paįvairinti savo buitį laisvės atėmimo bausmės metu.
Praktiniai pasiūlymai ir būtini žingsniai
- Sukurti infrastruktūrą darbui pataisos įstaigose ir investuoti į gamybines bazes, kad nuteistųjų darbo produkcija galėtų būti naudojama ne tik vidaus poreikiams.
- Užtikrinti skaidrų įdarbinimo procesą, aiškias darbo sąlygas ir tinkamą atlyginimą (ne vien finansine prasme), kad motyvacija dirbti išliktų.
- Plėtoti bendradarbiavimą tarp pataisos įstaigų, socialinių darbuotojų ir darbdavių - tarpininkavimas yra svarbus abiem pusėms.
- Įdiegti nuoseklias resocializacijos programas, kurios ugdytų tiek darbo kompetencijas, tiek socialinius, finansinius ir teisinius įgūdžius.
- Teikti didesnę socialinę paramą išėjus į laisvę: dokumentų atgavimas, gyvenamosios vietos paieška, pagalba sprendžiant skolas.
Tai, ką matome šiandien, yra tik maža dalis ilgo proceso, tačiau šiandieninis nurimimas ar sprendimas - tai jau sėkmė. Kartais tai gali būti tiesiog sprendimų radimas, kuris padeda jam geriau susidoroti su kasdieniais sunkumais, pavyzdžiui, kalėjimo taisyklių laikymasis arba tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais. Šių žingsnių kombinacija - verslo iniciatyvos, teisėkūros pokyčiai, socialinio darbo įtraukimas ir visuomenės požiūrio kaitą skatinančios kampanijos - gali žymiai didinti įdarbinimo galimybes bei sėkmingą nuteistųjų integraciją.
tags: #darbdaviu #socialine #parama #nuteistuju #islaikymas