Po pastarųjų metų pensijų reformos Lietuvoje gerokai suaktyvėjo viešosios diskusijos apie pensijų kaupimą ir pačių gyventojų elgesys. Augantis susidomėjimas papildomomis kaupimo galimybėmis, ypač III pensijų pakopa, rodo didėjančią gyventojų finansinę sąmoningumą ir kelia užduotis darbdavių bendruomenei.
Pensijų kaupimo sistema ir reformos poveikis
Lietuvoje pensijų sistema grindžiama trimis pakopomis: pirmoji („Sodros“ pensija) suteikia pagrindą, II pakopa didina finansinį stabilumą, o III leidžia papildomai kaupti pagal individualius poreikius. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžia, kad po reformos žmonės turi daugiau pasirinkimų ir juos priima atsižvelgdami į savo situaciją.
Pirmą kartą per ilgą laiką žmonės masiškai tikrinosi, kiek yra sukaupę pensijai, lygino alternatyvas, skaičiavo, ar valstybinės pensijos ir II pakopos jiems pakaks, bei domėjosi papildomais būdais užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje.
III pensijų pakopos augimas ir reikšmė
Vienas ryškiausių reformos pasekmių - augantis susidomėjimas III pakopa: per pirmus keturis šių metų mėnesius joje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst. naujų dalyvių. Balandžio 30 d. duomenimis, III pakopos fonduose kaupė 191 760 gyventojų - 13 861 daugiau nei metų pradžioje. Bendras sukauptas turtas siekia jau 599,34 mln. eurų.
Darbdavių, periodiškai pervedančių įmokas darbuotojų naudai, daugėja, o darbuotojai vis dažniau patys prisideda prie kaupimo, investuodami ir gautas premijas ar papildomas pajamas. III pakopa veikia Lietuvoje jau daugiau kaip 20 metų, o per šį laiką dalyvių lėšos buvo stabiliai ir pelningai investuojamos, jas galima išsiimti, keisti fondą ar bendrovę. Svarbus pranašumas, kad III pakopa suteikia daugiau lankstumo: žmogus pats sprendžia, kokią sumą ir kaip dažnai mokėti, kokį fondą bei rizikos lygį pasirinkti.
Taip pat skaitykite: Darbo parama: ką reikia žinoti
| Metai | Dalyvių skaičius | Sukauptas turtas (mln. Eur) | Metinė grąža (%) |
|---|---|---|---|
| 2025 m. pabaiga | 177 899 | ~580 | - |
| 2026 m. balandis | 191 760 | 599,34 | 8,6 |
Darbdavių požiūris ir motyvai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia, jog Lietuvoje darbuotojai dažniau renkasi didesnį atlyginimą „čia ir dabar“ ar papildomas naudas, pavyzdžiui, sveikatos draudimą, vietoj ilgalaikio kaupimo pensijai. „Papildomas darbdavio prisidėjimas prie pensijos nėra toks patrauklus, nes to naudą pajusi tik po daugelio metų“, - sako asociacijos vadovas. Pasak jo, problema siejasi su finansinio raštingumo trūkumu, ir čia esminis turi būti valstybės vaidmuo - tiek šviečiant visuomenę, tiek motyvuojant darbdavius aktyviau kaupti savo darbuotojo pensijai.
Lietuvoje įstatymai jau leidžia darbdaviams prisidėti tiek per II, tiek per III pakopos pensijų fondus, tačiau, kaip pastebi LIPFA atstovai, papildomų valstybės paskatų darbdavių motyvacijai praktiškai nebuvo.
Pažymėtina, kad Lietuvos darbdaviai, skirtingai nei švedai, nėra įpratę mokėti įmokų už darbuotojus į „profesines pensijas“. Švedijoje darbdaviai moka profesinių pensijų įmokas, kurios gali sudaryti net iki 30 proc. atlyginimo, o Lietuvoje toks darbdavių įsitraukimas minimalus.
Motyvaciniai ir finansiniai argumentai
- Darbdaviai, kurie prisideda prie darbuotojų kaupimo pensijai, demonstruoja rūpestį darbuotojais ir stiprina jų lojalumą.
- Tokia priemonė įmonėms leidžia išsiskirti rinkoje, sumažina personalo kaitą ir naujo personalo paieškos bei integracijos kaštus.
- Be to, įmokos į pensijų fondus, kitaip nei atlyginimas ar premija, yra neapmokestinamos, jei bendra jų suma per metus neviršija 25% su darbo santykiais susijusių pajamų, tad galutinė darbuotojo nauda yra žymiai didesnė.
„Swedbank“ praktika parodė, kad įmonėms prisidėti prie darbuotojų pensijų yra ekonomiškai naudinga: jei darbdavys skiria 100 eurų per mėnesį III pakopos fondui, darbuotojas gauna visą jo naudą į sąskaitą, o per 30 metų, investicijų grąžai siekiant 6 proc., būtų sukaupta net 100 tūkst. eurų. Analogiškas atlyginimo pakėlimas darbuotojui „į rankas“ duotų vos 59,45 Eur per mėnesį dėl mokesčių.
Kodėl Lietuvoje darbdavių iniciatyva vis dar žema?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad darbdaviai nesuvokia priedų sistemos platesnių galimybių darbuotojui ir renkasi „pigiausią“ darbuotojo motyvavimo scenarijų. Darbdaviai linkę vertinti greitesnius ir greitai jaučiamus dalykus, pvz., atlyginimo pakėlimą, bet ilgalaikis pensijų papildymas jiems neatrodo patrauklus instrumentas.
Taip pat skaitykite: Atlyginimai ir Sodros įmokos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius sutinka, kad darbdaviai deda daug pastangų pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, bet pensijų kaupimas nėra populiariausia motyvacijos priemonė - darbuotojai dažnai net ir nereikalauja papildomo kaupimo, o pabrėžia kitas naudas ar darbo sąlygas.
LIPFA direktorius Tadas Gudaitis pažymi, kad darbdavių motyvavimui vis dar trūksta valstybės skatinančių mechanizmų ir aktyvios informacijos sklaidos apie profesinių pensijų privalumus.
Kokios yra pagrindinės kliūtys?
- Didesnė dalis darbuotojų renkasi tiesiogiai apčiuopiamas naudas, o ne ilgalaikį taupymą pensijai.
- Nepakankamas finansinis švietimas ir informacijos trūkumas apie pensijų fondus.
- Darbdaviai dažnai nesuvokia ilgalaikės investicijos darbuotojo naudai vertės.
- Pernelyg menkas valstybės įsitraukimas kuriant papildomus mokesčių ar kitus finansinius stimulus.
Pensijų kaupimo naudų palyginimas
| Kaupiama per darbdavį (III pakopa) | Kaupiama savarankiškai | Padidintas atlyginimas |
|---|---|---|
| 100 Eur/mėn - visa suma pasiekia darbuotoją, 6% grąža per 30 m. - 100 000 Eur | 59,45 Eur/mėn - dėl mokesčių, per 30 m. susikaupia mažiau (apie 57 000 Eur su ta pačia grąža) | 59,45 Eur/mėn į rankas dėl nuskaičiuojamų mokesčių |
Tarptautinės praktikos ir Lietuvos pensijų sistemų skirtumai
Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje ženkliai skiriasi nuo Skandinavijos šalių: ten į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų. Lietuvoje šis rodiklis, įskaitant ir anuitetų išmokas, nesiekia nė 50 proc. vidutinės algos, nes pagrindinė dalis tenka darbuotojo ar valstybės biudžeto pervedimams, o ne darbdavio įmokoms, kaip Švedijoje ar Danijoje.
Švedijoje darbdaviai aktyviai prisideda prie profesinių pensijų, o Lietuvoje darbdaviai vos naudoja įstatymo siūlomas galimybes, dažniausiai dėl biudžetinių ir kultūrinių barjerų.
Mokestinės lengvatos ir naudos verslui
Įmokos į III pakopos pensijų fondus - tiek darbdavio, tiek darbuotojo naudai - yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei per metus neviršija 25% su darbo santykiais susijusių pajamų. Jos taip pat nėra apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo ar sveikatos draudimo įmokomis. Darbdavio įmokos taip pat įtraukiamos į leidžiamus atskaitymus ir mažina įmonės pelno mokestinę bazę.
Taip pat skaitykite: kaip darbdaviai gali prisidėti prie nuteistųjų integracijos
- Įmokos skaidriai apskaitomos asmeninėje darbuotojo pensijų fondų sąskaitoje ir yra apsaugotos nuo fondo valdytojo finansinių rizikų.
- Valstybė siūlo pelno ir GPM lengvatas, jei įmokos neviršija nustatytų ribų.
- Skaičiuojant prognozuojamą sukaupti sumą: Pvz., 100 Eur mėnesinė įmoka III pakopos pensijų fonde per 30 metų (6% metinė grąža) - 100 tūkst. Eur užauga darbuotojo ateičiai.
Profesinių sąjungų ir ekspertų nuomonės
Profesinės sąjungos kviečia darbdavius aktyviau prisidėti prie darbuotojų finansinės ateities - savanoriškai mokėti įmokas į jų pensijų fondus. Pasak jų, tai sustiprina darbuotojų pasitikėjimą, sumažina personalo kaitą, o įmonei sukuria stipresnį reputacinį įvaizdį. Atliekami tyrimai rodo, kad net iki 70 proc. darbuotojų teigiamai vertina tai, kad darbdavys prisideda prie jų pensijų kaupimo.
Investavęs į pensijų kaupimą, darbdavys ne tik investuoja į darbuotoją, bet ir į patį verslą bei visą visuomenę. Specialistai sako, jog valstybės vaidmuo išlieka esminis - tiek informuojant, tiek kuriant motyvacinę aplinką darbdaviams ir darbuotojams.
Ką siūlo darbdaviai ir ekspertai?
- Daugiau finansinio švietimo apie ilgalaikio kaupimo naudą abiems pusėms.
- Didesnis valstybės vaidmuo - skatinimo mechanizmai ir informacijos sklaida.
- Aktyvus profesinių sąjungų vaidmuo - darbuotojų interesų atstovavimas ir pasiūlymai dėl pensijų sistemos tobulinimo.
- Išplėstinis atlygio sistemos suvokimas - pensijų kaupimo skatinimas kaip investicija į darbuotoją bei ilgalaikę įmonės sėkmę.
Sprendžiant klausimą, kodėl Lietuvoje darbdaviai vangiai prisideda prie darbuotojų pensijų kaupimo, dažniauiąu minimos priežastys yra papildomų išlaidų vengimas, informacijos trūkumas, kultūrinės nuostatos bei tai, kad darbuotojai patys nereiškia aktyvaus poreikio tokiai naudai. Ekspertų ir asociacijų atstovai ragina pasinaudoti pažangių Vakarų šalių patirtimi ir plėtoti sisteminį, abipusį dialogą, diegiant papildomus motyvacinio ir švietėjiško pobūdžio instrumentus.
tags: #darbdaviu #asociacija #apie #pensiju #reforma