Socialinių įgūdžių trūkumas: pasekmės ir mokslininkų įžvalgos

Savigarba ir pagarba kitam, domėjimasis aplinka, gebėjimas bendrauti ir spręsti problemas, tvarkos ir higienos užtikrinimas, poreikis tobulėti - tai socialiniai įgūdžiai ugdantys vaiko asmenybę. Jei jie nesusiformuoja, vaikui sunkiau prisitaikyti visuomenėje, įveikti iššūkius.

Kodėl socialiniai įgūdžiai svarbūs vaikui

„Vaiko, kaip asmenybės raidai, nepaprastai svarbi yra aplinka, kurioje jis auga, bręsta, įgyja įgūdžių, mato formuojamas tradicijas, tarpusavio santykius. Teigiamai asmenybės raidai būtinas dėmesys, laikas kartu, atviri pokalbiai ir, žinoma, tinkamas tėvų, suaugusiųjų pavyzdys visose gyvenimiškose situacijose“, - sako R. Šeimoje vaikai kaupia patirtį - išmoksta ir perima šeimos modelį, elgesio normas, vertybes.

„Nuo mažų dienų būtina ugdyti vaiko savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, reikalauti laikytis tvarkos, higienos, užbaigti pradėtą darbą - taip ugdoma atsakomybė, nuoseklaus darbo įgūdžiai“, - sako specialistė. Ji taip pat pažymi, kad namuose turi būti nustatytos ir tam tikros taisyklės, ribos, kurios ugdo vaiko elgesį, moko elgesio, emocijų valdymo.

Tėvų vaidmuo ir auklėjimo praktikos įtaka

Deja, anot pašnekovės, socialinių įgūdžių formavimą dažnai tėvai pamina, stengdamiesi įtikti vaikui. „Vaikų palankumą norintys pelnyti tėvai dažnai pamiršta, kad vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas, pavyzdžiui, padėti tvarkyti namus. Žinoma, vaikas mieliau renkasi augti su tuo iš tėvų, kuris nuolaidžiauja, lepina, nekelia didelių reikalavimų.

„Nepaprastai svarbūs vaikui elementarūs pokalbiai, domėjimasis jo kasdiene veikla. Vaikai, kuriems tėvai skiria nepakankamai dėmesio, dažnai būna atsiskyrę, nepasitikintys savimi, trūksta gebėjimų prisitaikyti prie naujų situacijų, užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais. Dėl negebėjimo prisitaikyti, tokie vaikai patiria emocinių ir elgesio sunkumų, dažnai linkę elgtis netinkamai, laužyti taisykles.

Taip pat skaitykite: Efektyvus vartotojų pritraukimas

Tėvų įžvalgos rodo, kad vidutiniškai sutrikusio intelekto paaugliai turi potencialo elementarių socialinių įgūdžių plėtotei, tačiau šeimose stokojama kryptingo vidutiniškai sutrikusio intelekto vaikų socialinio įgūdžių ugdymo. Tėvų nuomonė apie vidutiniškai sutrikusio intelekto paauglių socialinius gebėjimus daro poveikį ne tik tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimui, bet netiesiogiai, per auklėjimo šeimoje stilių, ir paauglių socialinei raiškai.

Higiena, tvarka ir socialinis priėmimas

Asmens higiena nėra tik prausimasis ar plaukų šukavimas, tai ir drabužių, avalinės priežiūra, higieninio elgesio įgūdžiai ir įpročiai. „Vaikų, ypač mažiausių, netvarka ir nešvara netrikdo. Deja, neformuojami higienos įpročiai gali ilgainiui virsti rimta asmenybės problema - vaikai nemėgsta praustis, jiems nesvarbi apranga. Taip savaime didėja vaiko atsiskyrimas nuo bendraamžių, o nemalonus prakaito kvapas ir nešvari apranga neretai tampa ir patyčių priežastimi‘, - akcentuoja R.

„Jei tėvai neugdo asmens higienos įgūdžių, tai ir dantų valymas tampa iššūkiu. Anot jos, svarbu ne tik tinkamai auklėti savo, bet ir pastebėti šalia esantį, dėmesio ir rūpesčio stokojantį vaiką. „Pokalbis visagalis, todėl jeigu kyla įtarimų, kad vaikas patiria socialinę atskirtį, turi problemų namuose - kalbėkite su vaiku, informuokite apie tai pedagogus, socialinį darbuotoją ar psichologą, vaiko teisių gynėjus. Kompetentingi specialistai pasiruošę padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai“, - sako R.

Socialinių įgūdžių stoka ir jos pasekmės

Kai vaikas nuolat vengia bendravimo, jis neduoda sau galimybės įgyti socialinių įgūdžių. Kai kuriems vaikams, šių įgūdžių trūkumas priveda iki negatyvių bendravimo su bendraamžiais situacijų, bendraamžių atstūmimo, izoliacijos, nerimo, depresijos, narkotinių medžiagų vartojimo ir net suicidinių minčių.

Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai (tokie kaip „savo eilės laukimas“, „pokalbio palaikymas“) įgyjami lengvai ir greitai. Autistiškiems vaikams šis procesas gerokai sunkesnis. Tuo metu kai dauguma vaikų šių socializacijos įgūdžių išmoksta tiesiog dalyvaudami bendravime, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai turi labai nuosekliai to mokytis, ir kiek įmanoma anksčiau.

Taip pat skaitykite: Socialinis darbas ir vaikų socialiniai įgūdžiai

Autizmas: socialinio funkcionavimo deficitas ir įtakos

Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba.

Autizmui būdinga, kad dažniausiai nebūna ankstesnio visiškai normalaus vystymosi periodo. Pažeidžiamas socialinis bendravimas. Vaikas netinkamai supranta socialinius-emocinius signalus: jis nepakankamai reaguoja į kitų žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos. Be to, būdingas skurdus socialinių signalų vartojimas ir silpna socialinių, emocinių ir komunikacijos įgūdžių integracija, ypač socialinio ir emocinio bendravimo stoka.

Socialinio funkcionavimo deficitas - esminis autizmo bruožas. Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas susijęs su pokalbio užmezgimu, atsakymų į kitų norą pasikalbėti, akių kontaktu, kitų žmonių neverbalinių signalų nuskaitymu, gebėjimu stebėti į tai kas vyksta kito žmogaus akimis. Svarbiausia, šių įgūdžių nepakankamas išlavėjimas trukdo žmogui vystyti ir palaikyti reikšmingus ir malonius santykius.

Diagnozė ir ankstyvas vertinimas

Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėn. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn.

Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz. socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais; jis supranta- ji supranta. Žaidžia ne su vaikais, o šalia vaikų. Produktus valgo atskirai- nevalgo sumaišytų produktų.

Taip pat skaitykite: Kur studijuoti socialinį darbą?

Autizmo diagnostiniai įrankiai ir pagalbos priemonės

Autizmo diagnostiniai interviu, autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas, socialinio jautrumo skalė, vaikystės autizmo vertinimo skalė ir kiti instrumentai naudojami diagnostikai. Pagalba ir gydymas autizmo spektro sutrikimams apima taikomąją elgesio analizę, Denverio modelį mažiems vaikams, alternatyvias mokymosi patirtis ir programas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams, terapeutinį ugdymą vaikams su komunikacijos sutrikimais bei šeimos palaikymą.

Interviu apie autizmo spektro sutrikimą ir ABA terapiją I dalis

Struktūra - vaikui svarbu žinoti eiga, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidinti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius. Kantrumas - vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.

Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų. Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai. Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai. Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą. Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.

Socialinių įgūdžių mokymo modelis

Prieš imdamiesi mokyti socialinių įgūdžių, būtina pradėti nuo detalaus jų esamo lygio vertinimo. Pirmas žingsnis bet kokiame socialinių įgūdžių mokymo programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas. Šio vertinimo tikslas, atsakyti į paprastą ir, tuo pačiu, sunkų klausimą: kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius?

Vertinimas turi detaliai parodyti tiek stipriąsias, tiek ir silpnąsias vaiko buvimo bendruomenėje puses. Vertinimas turi būti sudarytas iš stebėjimo kombinacijos (stebint natūralioje aplinkoje ir stebint struktūruotoje), interviu (su tėvais, mokytojais, vaikų žaidimų aikštelėje ir paties vaiko) ir standartinių vertinimo įrankių (įgūdžių, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimo testai).

Komandai, kuri dirba su vaiku, svarbu nustatyti esamą bendravimo lygį ir efektyviai įsikišti į tą sritį, kur vaikui svarbu padėti. Pavyzdžiui, jei vertinimas rodo, kad vaikas negeba palaikyti paprasto pokalbio akis į akį su kitu žmogumi, tuomet ir intervencija turi prasidėti nuo to, o ne nuo sunkesnio komunikacijos grupėje įgūdžio.

Nepamokinė veikla ir socialinių įgūdžių raidai

Straipsnyje keliamas nepamokinės veiklos kaip svarbaus pedagoginio veiksnio vaidmuo, determinuojantis socialinių įgūdžių raidą. Vaikai lankantys būrelius, dienos centrus ar įsitraukiantys į visuomeninę veiklą, būna savarankiškesni, vystosi atsakomybės jausmas, ugdoma kantrybė ir gebėjimas valdyti emocijas. Tokie vaikai patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei išradingumo poreikius.

Specialiosios temos: neįgalumas, vidutinis intelekto sutrikimas ir jų ypatumai

Straipsnyje analizuojami vidutiniškai sutrikusio intelekto paauglių socialinių įgūdžių ypatumai. Tyrime dalyvavo 39 tėvai, auginantys 13-17 m. vaikus. Atlikus interviu metodu surinktų duomenų turinio analizę, paaiškėjo, kad daugelis tėvų, apibūdindami savo turimas vidutiniškai sutrikusio intelekto vaikų auklėjimo patirtis, itin akcentuoja teigiamus paauglių bruožus (taikingumą, gerą elgesį, rūpestingumą ir pan.), pozityviai vertina jų socialinius įgūdžius, nors įžvelgia ir situacijų, kuriose paaugliai stokoja tam tikrų socialinio funkcionavimo gebėjimų.

Remiantis tėvų įžvalgomis, galima teigti, kad vidutiniškai sutrikusio intelekto paaugliai turi kai kurių socialinių įgūdžių. Kiek geriau išplėtoti jų emocijų percepcijos ir raiškos gebėjimai (geba elementariai reikšti savo emocijas, kai kurie atpažįsta ir empatiškai reaguoja į kitų jausmus; kai kurie reaguoja perdėtai emocingai, atsitraukia arba nereaguoja), tačiau bendravimo gebėjimai išplėtoti nepakankamai (geriausiai šiems paaugliams sekasi bendrauti saugioje šeimos aplinkoje). Probleminių situacijų sprendimo gebėjimai nepakankami, o daugeliu atvejų ir neadekvatūs.

Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas

Visuomenė stengiasi sudaryti sąlygas tėvams pasirinkti švietimo įstaigą, bet kartu ir įpareigoja juos dalyvauti ugdymo procese. Tėvai turi žinoti, ko vaikas mokosi, dalyvauti tame mokymosi procese ir kartu rūpintis savo vaiko pažangumu. Bendromis pastangomis šeima ir mokykla turi spręsti ypatingos svarbos klausimą - sudaryti sąlygas besivystančiai asmenybei veikti, sąmoningai ir kūrybiškai pasirenkant vertybes.

Tėvų elgesį galima keisti įtraukus juos į aktyvų bendrą darbą, pradedant vaiko tyrimu ir baigiant programų sudarymu bei jų realizavimu. Tėvai žino, ką jų vaikas moka, kaip jis elgiasi įvairiose situacijose, kas jį motyvuoja ar stabdo.

Prevencija ir intervencijos gairės

Gera naujiena yra tai, kad egzistuoja įvairūs efektyvios pagalbos būdai. Tačiau jų poveikis vaikams skirtingas: kai kurie metodai gali lemti didelį pagerėjimą, o kiti - beveik jokio. Nėra tokio gydymo metodo, kuris padėtų kiekvienam autistui. Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką autistą. Kuo anksčiau šie vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo geresnės prognozės.

Komandinis darbas - specialistai, tėvai, pedagogai ir socialiniai darbuotojai - leidžia atlikti išsamų vertinimą, nustatyti prioritetines sritis ir taikyti individualizuotas intervencijas. Pirmasis žingsnis bet kokioje programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas, o tolesni žingsniai orientuoti į konkrečių gebėjimų ugdymą ir jų taikymą realiose situacijose.

Problema Pasekmės Intervencijos
Neformuoti higienos įpročiai Atsiskyrimas, patyčios Kasdienės rutinos mokymas, tėvų parama
Vengimas socialinių situacijų Izoliacija, nerimas, depresija Laipsniškas socialinių situacijų įvedimas, terapija
Autizmo spektro socialiniai deficitas Mokymosi ir adaptacijos sunkumai Elgesio analizė, struktūruotos programos, šeimos konsultacijos

Vertinimo, tęstinių intervencijų ir šeimos įsitraukimo derinys gali sumažinti socialinių įgūdžių trūkumų ilgalaikes pasekmes ir pagerinti vaiko (bei paauglio) galimybes veikti visuomenėje, formuoti prasmingus santykius ir sėkmingai mokytis bei dirbti.

tags: #socialinius #igudzius #trukumas #mokslininku #citatos