„Nebūkime vieniši tarp žmonių“ - taip mums sako Antuano de Sent Egziuperi knyga „Mažasis princas“.
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje socialinės problemos tampa vis sudėtingesnės, socialinio darbuotojo vaidmuo yra nepaprastai svarbus. Socialinis darbuotojas atlieka itin svarbų vaidmenį globos namuose.
Jo darbas orientuotas į vyresnio amžiaus žmonių socialinės gerovės užtikrinimą, paslaugų koordinavimą, individualios pagalbos planavimą ir organizavimą, savarankiškumo skatinimą, gyvenimo kokybės gerinimą.
Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija.
Socialinio darbuotojo etika atspindi jo moralines vertybes.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Siekiant asmeninių tikslų užtikrinama darbuotojų pagalba ir palaikymas.
Taip įgyjami nauji arba išlaikomi turimi įgūdžiai, sudaroma galimybė išreikšti savo poreikius ir nuomonę.
Socialinio Darbuotojo Tarpininko Svarba
Visi norėtume, kad visuomenėje nekiltų sudėtingų socialinių problemų, kad kiekvienas žmogus sugebėtų pasirūpinti savimi, tačiau tobulos visuomenės nebūna, todėl reikalingi kompetentingai įvertinti problemą bei tarpininkauti ją sprendžiant sugebantys žmonės - socialiniai darbuotojai.
Socialinio darbo, kaip profesijos, esmė - „dvigubas mandatas“.
Socialinis darbuotojas ne tik padeda su sunkumais susidūrusiems žmonėms atgauti savipagalbos jėgas, bet ir formuoja socialinės politikos lauką, formuoja bendrystės erdvę, tarpininkauja tarp įvairių visuomenės grupių ir kartu atlieka kritinę socialinės situacijos analizę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kitaip sakant, socialinis darbuotojas tikrai nėra vien „gaisrų gesintojas“.
Tai žmogus, kuris darbuojasi, kad tokio pobūdžio „gaisrų“ nekiltų, atskleidžia bręstančias socialines problemas ir siūlo sprendimų būdų.
Demokratinėje visuomenėje socialinio darbuotojo tikslas yra ne šalinti tai, kas neatitinka standartų, bet, priešingai, puoselėti įvairovę, skatinti žmones būti savitus, nebijoti savo unikalumo ir mokyti panaudoti jį ne tik savo, bet ir visuomenės gerovei.
Dar vienas svarbus skirtumas - totalitarinėje visuomenėje socialiniai darbuotojai tėra instrukcijų vykdytojai, o demokratinėje - jie gali ir turi būti kūrėjai.
Viena iš svarbiausių jų funkcijų - atlikti kritinę socialinę analizę.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Tam reikalingos geros socialinių mokslų žinios.
Tačiau tai, kad Lietuvoje socialinio darbuotojo profesija formavosi psichologinių disciplinų lauke, paliko ryškų pėdsaką ir šios profesijos atstovų tapatybei, ir terapinės misijos suabsoliutinimui.
Niekas neginčija, jog labai svarbu, kad socialinis darbuotojas būtų empatiškas, jautrus, sugebantis atrasti bendrą kalbą su kritinėje situacijoje atsidūrusiais žmonėmis, tačiau tai tik viena pusė.
Idant socialinis darbuotojas galėtų būti kūrybiškas tarpininkas, padėtų atsiskleisti kitiems žmonėms, jis pats turi būti asmenybė, sugebanti išskleisti savo talentus.
Aišku, kaip ir bet kurioje kitoje specialybėje labai daug kas priklauso nuo paties žmogaus nuostatos.
Jei studijas baigęs jaunuolis paprasčiausiai laukia, kad jam kas nors pasiūlys, pats nerodo iniciatyvos, labai tikėtina, kad jis taps vienu socialinės rūpybos sistemos sraigteliu.
Tačiau tai tikrai nėra vienintelė galimybė.
Nuo pat socialinio darbo profesijos atsiradimo ieškoma įtaigiausio atsakymo į klausimą - ką reiškia pagelbėti kitam žmogui?
Mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kur žmonės nemėgsta diskomforto, nepatogių sprendimų ir dažnai pasiduoda iliuzijai, kad patys neturi imtis atsakomybės, bet tik reikalauti patogaus gyvenimo kaip savo teisės.
Labai dažnai krizė, į kurią patenka žmonės, pirmiausia yra nuostatos, kad man kiti privalo viską garantuoti ir užtikrinti, padarinys.
Kodėl žmogus turėtų ieškoti darbo, jei patogiau gauti socialinę pašalpą?
Dažnai žmogus pats galėtų savimi pasirūpinti, jei tik turėtų tam motyvacijos.
Visose šiose situacijoje ypač svarbus kūrybiško socialinio darbuotojo vaidmuo.
Būti žmogumi - tai spręsti kasdienes problemas.
Tai nėra patogu, ir mes dažnai pradedame vaikytis iliuzijos, jog galima gyventi, ignoruojant problemas.
Viena iš socialinio darbuotojo funkcijų - padrąsinti žmones ne bėgti nuo gyvenimo sunkumų, bet kūrybiškai juos spręsti.
Socialinis darbas laikomas kompleksinio pobūdžio profesija.
Jos kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai.
Be specifinių socialinio darbo žinių, ši profesija žinias gali skolintis ir iš kitų socialinių mokslų.
Tai daro socialinį darbą daugialypį ir kompleksišką.
Kompetencija socialiniame darbe apima visus susijusius edukacinius ir empirinius reikalavimus: rodytus gebėjimus per įvertinimo ar atestavimo egzaminą, taip pat gebėjimą atlikti darbo užduotis ir, laikantis vertybių bei profesinio etikos kodekso, pasiekti socialinio darbo tikslus.
Autorė teigia, kad atliekant socialinį darbą šios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS.
Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatūra ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti nuovokūs ir jautrus atsiradus etinių sunkumų (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti įžvalgumą ir pagrįstumą veikdamas (ĮGŪDŽIAI).
Tik praktine veikla, kuri grindžiama vertybėmis, kuri tinkamai atliekama ir paremta žiniomis, kritine analize ir refleksija, yra laikoma kompetentinga.
Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas.
R. L. Barker Socialinio darbo žodyne (1995) teigia, kad žinių pagrindas socialiniame darbe yra sukauptos informacijos, mokslinių duomenų, vertybių ir įgūdžių bei to, kas jau yra žinoma, ieškojimo, naudojimo ir vertinimo metodologijų visuma.
Žinių pagrindas sukuriamas iš paties socialinio darbuotojo tyrimų, teorijų plėtojimo ir sistemiško svarbių fenomenų stebėjimo bei iš tiesioginės ir netiesioginės kitų socialinių darbuotojų patirties.
B. R.Comptonas ir B. Socialinio darbo tyrėjai skolinasi daug žinių iš kitų socialinių mokslų.
Kompetentingas darbas priklausys nuo teisės, socialinės politikos, filosofijos, sociologijos, socialinio administravimo, organizacinių strategijų ir procedūrų, įvairių teorinių žinių.
Kieran O’Hagan (1997), pabrėždama įvairialypių socialinio darbo žinių svarbą, taip pat akcentuoja ir būtinybę nuolat tikrinti visas šias žinias.
Socialiniai darbuotojai privalo plėsti savo žinias apie problemų sprendimo procesus, socialinio darbo vertinimą ir intervenciją.
Pastaraisiais dešimtmečiais labai išaugo paliatyviosios pagalbos poreikis Lietuvoje, kadangi visuomenės senėjimo procese didėja susirgimų ir mirčių, sukeltų sunkių lėtinių ligų, tokių kaip kvėpavimo sistemos ligų, širdies ligų, galvos smegenų kraujotakos ligų ir onkologinių susirgimų.
Dauguma sunkiai sergančių asmenų patiria didelį skausmą, neišspręstas, dvasines, socialines, psichologines problemas, vienatvę, atskirtį ir baimę.
Labai nedidelė dalis socialinių darbuotojų dirba paliatyviosios pagalbos komandose, teikiančiose paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose.
Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad socialinis darbuotojas paliatyviosios pagalbos komandoje vykdo poreikių nustatymo, individualaus plano sudarymo, socialinių paslaugų teikimo kliento namuose veiklas ir atlieka informacijos teikėjo tarpininko, organizatoriaus, lyderio vaidmenis.
Socialinio Darbuotojo Funkcijos
Socialinis darbuotojas savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais, kurių pagrindą sudaro besąlygiška pagarba žmogui, sąžiningumas, mandagumas, tolerancija, empatija, atsakomybė, kantrybė, kūrybiškumas.
tags: #socialinio #darbuotojo #tarpininko #vaidmuo